Medicina, ekonomika, teisė, politikos mokslai, odontologija – šios specialybės šįmet pirmauja tarp stojančiųjų į universitetus. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas pastebi didėjantį socialinių mokslų populiarumą ir hipertrofuotą stojančiųjų veržimąsi į teisę.

Tarp stojančiųjų į universitetus, pirmauja medicina Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Šią specialybę pirmu pageidavimu jau įrašė 581 stojantysis. Antroje vietoje – ekonomika Vilniaus universitete (VU), toliau rikiuojasi teisė VU, medicina VU, politikos mokslai VU, odontologija LSMU, psichologija VU, kūrybinės industrijos Vilniaus Gedimino technikos universitete, teisė ir muitinės veikla Mykolo Romerio universitete (MRU), teisė MRU.

Pasak P. Žiliuko, šįmet gerokai išaugęs susidomėjimas medicina, o toliau tarp stojančiųjų pasirinkimų nėra nieko naujo – ankstesnių metų tendencijos tik gilėja. „Vėl stiprėja socialinių mokslų pasirinkimas. Bet jei pasigilinsime į mokykloje laikomų valstybinių egzaminų statistiką, mažėja „kietųjų“ egzaminų pasirinkimas. Dėl to ir nėra ko tikėtis, kad į inžinerinius ar fizinius mokslus stos žmonės, kurie nelaikė reikiamų egzaminų“, - aiškino P. Žiliukas.

Nepaisant darbo rinkos specialistų kritikos, kaip ir kasmet, stojantieji plūsta į teisę. Štai personalo paieškos bendrovės „Strategic Staffing Solutions International“ vadovo Lietuvoje Andriaus Franco nuomone, teisės fakultetus Lietuvoje reikėtų uždaryti kuriam laikui, o vadybos bakalauro studijų apskritai atsisakyti.

Veržimosi į teisę prasmingumas kelia abejonių ir P. Žiliukui.

„Net kolegijos pradėjo rengti teisininkus didžiuliais kiekiais. Aš ir daug ko nesuprantu. Kada vaikai su tėvais susigaudys, kas iš to bus?.. Bet ta hipertrofuota trauka nenurimsta, ir viskas“, – sakė LAMA BPO vadovas.

Atsikando vadybos?

Tačiau aukštosiose yra studijų programų, kurios kol kas nevilioja beveik nieko. Vien universitetuose yra apie 40 programų, kurių pirmu pageidavimu kol kas nepasirinko nė vienas stojantysis. Tarp jų – dalis egzotiškesnių filologijos programų (skandinavų filologija), meno programų (trombonas, klarnetas), socialinė politinė filosofija, aplinkotyra, net matematika ir informatika, fizika ir informatika, medicinos technologijos, skulptūra.

Tuo metu kolegijose kol kas daugiausia dėmesio sulaukė Vilniaus ir Kauno kolegijų siūlomos programos. Čia populiariausia higieninė ir dekoratyvinė kosmetologija Vilniaus kolegijoje, turizmo ir viešbučių vadyba Kauno kolegijoje, grožio terapija Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, automobilių techninis eksploatavimas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, kosmetologija Kauno kolegijoje.

Įdomu tai, kad stojantieji į kolegijas jau atsikando vadybos – labiausiai jų netraukia įvairios vadybos rūšys.

Stebint abiturientų ir ankstesnių metų absolventų pasirinkimą pagal studijų sritis, į socialinius mokslus paraiškas padavė 50,1 proc. stojančiųjų, biomedicinos mokslus – 17,4 proc., technologijos mokslus – 10,6 proc. Socialiniai mokslai pirmauja ir kolegijose (49,3 proc.), technologijos mokslai kolegijose traukia 23,7 proc. stojančiųjų.

Likus dešimčiai dienų iki priėmimo registracijos pabaigos, internetinėje bendrojo priėmimo sistemoje yra iš viso užsiregistravę 36,6 tūkst. stojančiųjų į aukštąsias mokyklas. 30,7 tūkst. stojančiųjų pradėjo pildyti savo pageidavimus į aukštųjų mokyklų programas.

Šiemet mokyklas baigia apie 40 tūkstančių abiturientų.

Stojimo prašymai registruojami iki liepos 22 d. 17 val., o pirmieji priėmimo rezultatai bus skelbiami liepos 26 dieną.

Bendrajame priėmime šiemet dalyvauja 44 valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos: 21 universitetas ir 23 kolegijos.

Komentarai (22)