Teisėsauga nepradės ikiteisminio tyrimo dėl liūdnai pagarsėjusios istorijos, kuomet buvusi Mykolo Romerio universiteto (MRU) studentė į teismą padavė nekokybišką mokslo darbą parašiusią įmonę. Pareigūnai dar kartą pakartojo: Lietuvoje rašyti ir pardavinėti mokslo darbus – legalu.

Kovą vyko neregėta istorija: nekokybišką mokslo darbą nusipirkusi ir jį dėstytojui pateikusi studentė darbą rašiusią įmonę padavė į teismą dėl sutarties nevykdymo. Teismas taikė restituciją ir grąžino studentei šios pagal niekinį sandorį sumokėtus 1500 Lt, o įmonei grąžino parengtą rašto darbą ir teises į šį darbą. Taip pat teismas atskirtąja nutartimi informavo prokurorą apie įmonės veiklą, turinčią nusikaltimo požymių.

Vilniaus apygardos prokuratūra teismo nutartį persiuntė Vilniaus miesto trečiajam policijos komisariatui. Porą mėnesių svarstę, policijos pareigūnai nusprendė ikiteisminio tyrimo nepradėti.

„Nėra padaryta nusikalstamos veikos, jos požymių šiuo atveju neįžvelgiau. Teisės akto, draudžiančio rašyti rašto darbus, nėra“, – sakė Trečiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Alvydas Šimkus.

Ar policijos sprendimas teisingas, dar spręs prokurorai. Tokios pat pozicijos teisėsauga laikėsi ir anksčiau: Generalinė prokuratūra rašto darbų rašymą ir pardavinėjimą studentams prilygindavo ekonominei veiklai ir pripažindavo, kad už tai negresia jokia atsakomybė.

Asmenys, pagal užsakymą parašę ir pardavę rašto darbus, atsakomybę už jo panaudojimą perkelia studentui. Studentas, ne savo rašytą darbą įsigijęs bei jį pateikęs aukštajai mokyklai įvertinimui, pažeidžia Mokslo ir studijų įstatymą, tos aukštosios mokyklos statutą, studijų nuostatus ir akademinės etikos kodekso normas. Už tai numatyta drausminė, tačiau ne baudžiamoji ar administracinė, atsakomybė.

D. Pavalkis: jei universitetai tai toleruos, jiems baigsis liūdnai

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis tvirtina, kad į akademinį nesąžiningumą principingiau turėtų reaguoti patys universitetai. Jie turi laikytis bendros nuostatos, smerkiančios nusirašinėjimą, darbų pirkimą ir plagijavimą.

„Studentas turi suvokti, ką reikia padaryti, jis turi suprasti, ką turi parašyti. Šis pavyzdys rodo, kad pareiškėja net nesuprato, kokį produktą gauna ir užsako. Universitetų požiūris šioje vietoje turėtų būti labai griežtas ir kategoriškas – mesti tokius studentus ir nediskutuoti“, – sako D. Pavalkis.

D. Pavalkis atkreipia dėmesį, kad iki šiol ir dėstytojai, ir mokslininkai karts nuo karto demonstruoja norą ką nors nusirašyti, perrašyti, nuplagijuoti. Ministras priminė, kaip sunkiai Lietuvos mokslo taryboje sekėsi įkurti akademinės etikos kontrolieriaus instituciją, kuri turėtų tirti visus akademinio nesąžiningumo atvejus. „Tai neatsirasdavo žmogaus, tai neatsirasdavo noro. Atrodo, galų gale kontrolierius bus paskirtas. Ir tarp dėstytojų, ir tarp profesūros yra ta pati problema. Tai ne vienų studentų, tai sisteminė problema ir mes turime pakantumo plagijavimui, apgavystėms tiek moksle, tiek visuomeniniame gyvenime netoleruoti“, –  kalbėjo ministras.

Pasak D. Pavalkio, tai – universitetų garbės ir padorumo reikalas. „Laikas po laiko, atvejis po atvejo, visuomenės požiūris į universitetus formuojasi. Jei tokie skandalai kils ir dažniau, universitetai rizikuoja savo reitingu, kad studentai neateis, taigi nebus krepšelių, už studijas mokančių studentų, taigi baigsis liūdnai“, – prognozuoja švietimo ir mokslo ministras.

Komentarai (10)