Nauja studentų karta: Kuba jiems yra miestas, o Juodoji jūra tyvuliuoja šalia Lietuvos

rwc, tu varai apie visai ką kitą. Nu yra gerų senų dėstytojų, dėl to nesiginčiju. Svarbu kvalifikaciją keltų ir jei tai praktinis dalykas, kad nebūtų tik teoretikas, kaip dėstantis inžinieriams, o realiai iš dėstytojo kėdės niekad neišlipęs. O 30-mečius užsipulti, kad nesugeba kažko daryti, tau reiktų ISM'e pamatyti, kaip viskas vyksta iš vidaus ir po to palyginti su taip aukštai Lietuvoje vertinamu VU ekonomikos katedra. Po bakalauro ISM'e aš galiu daryti daugumą VU ekonomikos magistro namų darbus be didesnio vargo ir realiai daug ką užmiršęs jau. O šiaip univieras tai ne mokykla. Cackinimų nereikia ir neturi būti. Jei įsisavini medžiagą girdėdamas - nu tai skaityk namie garsiai.

Gvidelnama probemos problema, arba pastoviai lipama ant to paties grėblio. Še pasiskaitymui ir akiračio praplėtimui, nepatinka- neskaityk: http://www.versijos.com/publ/pirmyn_i_s ... 6-1-0-1037 Tau patiko ši nuoroda, nes Tau nepatiko ši nuoroda, nes

V semje ne bez uroda...

Tai tegul tai ir daro, o ne konspektus skaito. Kaip jau minėjau, paskaityt galiu ir pats.

Ką tu laikai mokymusi? Leisk atspėti, informacijos kalimas tau yra mokymasis.

Tam, kad kažką derinti, visų pirma reikia pagrindų, o kaip rodo praktika, dabar po mokyklų ateina be jokių pagrindų. Vienintelis univerkių indėlis į šitą bėdą yra tik toks, kad iš vis priima subjektus, nesugebančius suvokti, "kad ir kitokiomis raidėmis gali būt žymimi tie patys kintamieji". O ir adaptavimo tam tikram mokslo kontekstui nereikia painioti su adaptavimu protinių problemų turintiems asmenims.

bet ką tu čia rašinėji, pats jaučiu nesupranti ką parašei

Kas liepia universitetams priimti į savo studijas lodorius be pagrindų?.. 20 proc. abiturientų tikrai turi neblogus pagrindus ir nėra durni. Bet universitetai priima visus... O po to dar ir skundžiasi.

Aš spėčiau ,kad niemand'as turėjo galvoje, kad išvydę robotą prieš akis, studentai tiesiog "atmiegos" ant suolų padėję galvas ir tiek. O kai gyvas dėstytojas, tai jie bent jau vaidins, kad klausosi, nors realiai galvos apie tai, ką valgys šiandiens pietums, arba ką veiks per pasimatymą su mergina... Aišku, pastaruoju atveju, išlieka didesnė tikimybė, kad bent keletą žodžių išgirs ir atsimins. bet esmės nekeičia, abiem atvejais galutinis rezultatas tas pats. Tęsiant robotų temą, galima būtų tada pasamdyti nekvalifikuotus prižiūrėtojus (iš kokios saugos tarnybos), kad prižiūrėtų, jog studentai įdėmiai klausytųsi roboto diktanto, ir gink die nenustotų konspektuotis... Vis mažesnius atlyginimus reikės mokėt.

O kas draudžia tą daryti dabar... Kai studentų 100 vienoj paskaitoje - drąsiai gali miegot, žaist, šnekėt ir pan. Aišku, per laboratorinius ir pratybas, taip nesigaus.

a) godumas; b) universitetų perteklius.

truputis minčių iš mano bemokslio varpinės. Kaip jau minėjo, ne kartą ir ne du reikėjo atsiskaitymus rašyti ant paprasto lapo, paišyti schemas ant to pačio lapo 'iš rankos', gaišti vis arba kartais ir dvi paskaitas, kad visa tai supeckiot, kai tuo tarpu kompiuteriu viską būtų galim padaryt per 10min. Kokia to nauda? Bent jau supratimas, kas ir iš kur atsiranda ateina. Srautinėse paskaitose beveik visada ir beveik visi miega ar šiaip užsiima sava veikla. Ir pačiam yra tekę tiek miegot, tiek šiaip kokia veikla užsiimt. Kam gaišt laiką, jei galiu tuo metu kažką naudingo nuveikt, pvz pailsėti. Svarbiausia netrugdyti kitiem studentam mokytis, kurie to nori, kuriem įdomi paskaita. Dėl užrašų, tai taip, dažnai būdavo, kad tekdavo per vargus gauti dėstytojų užrašus, iš kurių realiai jie tiesiog skaitė. Tada tos paskaitos lankomumas tapo praktiškai nulinis. O bet tačiau, beveik visi toki 'bairiai' būdavo iš priešpenciinio amžiaus dėstytojų. (buvo ir išimčių). Čia kaip užkalnis rašė, kad niekam nelinkėtų darbe senolio stumiančio paskutinius kelis metus iki pencijos. ps. Apibrėžimai neturi būti paprasti ir aiškūs, apibrėžimai turi būti apimantys kiekvieną detalę, kad neliktų vietos interpretacijai, kad perskaičius būtų tik vienas teisingas atsakymas. Apibrėžimas todėl ir yra apibrėžimas, kaip pašnekovai minėjo - kaladėlė iš kurios jau gali statyti betką.

Į apibrėžimą visko nesutalpinsi - reikia tą suprast. Apibrėžimas ir turi būti gana abstraktus, logiškas ir paprastas.

Kaip tu nesupranti, kad esmės nekeičia - kad tiek vienu, tiek kitu atveju (gyvas žmogus - robotas/projektorius), rezultatas bus tas pats - visi šie studentai sudarys tų 95 procentų pagrindą iš Kabišaičio eksperimento. Kitaip tariant, vienu atveju bus tiesiog kvailiai, kitu atveju visiški kvailiai. Bet fakto, kad kvailiai nekeičia.

perihellis, kiekviena istorija yra sava, tačiau: a) ant kompiuterio nedaro manau ne tik dėl to jog nepakankama kompiuterizacija universitetuose, bet ir dėl to, kad 1) gaišinamas dėstytojo laikas, nes tam kad kompiuteriu paruošti užduotis atlikti kompiuteriu, užima be galo daug laiko, ir reikalauja specifinių žinių (informatikas gal ir gali rausti iš gėdos, bet kokie lituanistai ar biologai pilnai to gali tiesiog nemokėti) 2) jei atliekama specialiomis programomis patikra, atsiranda krūva raiškos problemų (t.y dėstytojas net negali matyti spragų (raštas, braukymai šį tą išduoda)) b) kiekvienas pasirenka ką daryti. Jei jam nėra svarbu būti paskaitose, gal jam nė nėra reikalo studijuoti? Gi praktines žinias gali įgyti ir taip. O jei reikia diplomo, tai reikia ir pasistengti. Juk dėstytojas negali žinoti ar nelankantis, bet tik atnešantis darbus iš tiesų pats tai padarė. Išlieka variantas asmeninis bendravimas, tačiau jei pradedam kalbėti apie tą patį srautą, kad pasikalbėti asmeniškai su kokiu 100-u vienos specialybės žmonių... Bendrame sraute lengviau matyti. c) Užrašai reikalingi, nes nėra daug žmonių, kurie viską gerai išgirdę prisimena. Tikrai daug geriau prisiminti kad kažką panašaus rašei užrašuose, nei prisiminti jog girdėjai, bet nė nežinoti kur ar net tiksliai ko ieškoti. Tad jei dėstytojas dėsto tikslingai, užrašai nemažai turi padėti. O kas dėl bendravimo, tai jau nuo žmonių priklauso. Tiek jaunas gali pasakoti tikslingus anekdotus, tiek senas. Kiek jaunas mikčios, senas gali nevyniodamas žodžių į vatą pasakyti. Šičia jau individualiai nuo žmonių priklauso. Kitas žiūrėk raštu gali viską aiškiai sukloti, o to ką jis pasakė, net pats nelabai suprasti

: spėlioti išmokė automatizuoti testai mokyklose.

Klausimas ko siekiame - kad studentai tiesiog atsimintų, ar kad jie suprastų, tai, ką studijuoja? Šitą problemą prieš gerą dešimtį metų bandė kapstyti ir R. Maskoliūnas, vienoje iš savo rengiamų laidų. Kas Lietuvoj yra skatinama - sausas iškalimas (kurį gerai įvaldę studentai, ateity turi galimybę dirbti dėstytojais ir sau sėkmingai ir toliau tiesiog perpasakoti "žinias" naujiems studentams), ar mąstantys ir savo sritį suprantantys specialistai. Tada paaiškėjo, kad skatinamas pirmasis variantas. Vieni iš kompetencijos neturėjimo, kiti iš tingumo, kiti tik dėl to, kad atėjau, pasiėmiau algą, neįdėjus daug darbo. O kadangi už tai niekas nebara, tai... Šiaip, kalbant objektyviai, derėtų atskirti ir mokslo sritis. Nes dėstymo metodika tinkama technologiniams mokslams, tokia gali būt visiškai netinkama socialiniams ar humanitariniams. Tad truputį neįsipaišo visokie atvejai iš teisės ir pan.

čia kalba buvo apie atsiskaitymus tiesiogiai susijusius su IT, tai bus programavimas, įvairios duomenų bazės ar tai matematinės programos. Kalbant apie buvimą ir nebuvimą paskaitose tai šioje vietoje įžvelgčiau kitą problemą. Toks vaizdas, kad mokytis galima ir reikia tik daržely, mokykloj, universitete. Išeini iš šių įstaigų ir lyg visiem pasimiršta, kad reikia ir toliau save tobulint, toliau gilint žinias (apie įgūdžius gal nesiplėskim). todėl ir gaunasi, kad į paskaitas ateiti būtina, klausyti būtina, rašyti paskaitos metu būtina ir pan. Nes taip daro masės.

Unikali durnaropė, filosofijoj gal ir gali "iš lempos" kokias teorijas paišyt, tačiau visur kitur žinojimui reikia pagrindo. Ir kai prisireikia kažko konkretaus, reikia žinoti kur pasitikrinti. Šiuo atveju universitetas turi išmokyti ne tik mąstyti, bet ir kaip greitai rasti tą ką mokė. perihellis, tu teisus, kas tinka masėms, tinka kiekvienam. Jei esi unikalus, susitarsi ir atliksi kitaip

- Taip, dažnas įvykis, kad postsovietinis absolventas užsienyje "neranda" mokslo, nes ten niekas ant lėkštutės neatneša. p.s. .. galioja ir atvirkščiai, sugrįžę emigrantų vaikai negali prisitaikyti prie vergovinės santvarkos postsovietinėse įstaigose su postsovietiniais dėstytojais-komendantais.