Nauja studentų karta: Kuba jiems yra miestas, o Juodoji jūra tyvuliuoja šalia Lietuvos

Na kodėl laboratorijų nereikia? Tu, parodyk tokį universitetą, kuris neturėtų laboratorijų ir jose nedarytų mokslo, o po to savo rezultatus publikuotų moksliniuose žurnaluose, taip įrodant, kad jų teorija veikia ir pasiteisina. Žmonės iš to PhD ginasi. Prioritetus sudėlioti galima, bet nemanau, kad tai yra būtina. Tiesiog įv. specialybėse reikia ir žinių, ir mąstymo. Tie dalykai svarbūs vienareikšmiškai bet kokioje srityje.

Galima gauti tų žurnalų bei literatūros ir internete - ir mokamai, ir dykai. Bet vargu ar bent keliems procentams studijuojančių prisireikia naujos, šviežios literatūros. Didžioji dalis bakalauro studijų yra, dar kartą kartoju, pagrindai. Tiek fundamentalūs dalykai, tiek specialybiniai dalykai. Apskritai, kai kalbam apie šviežumą, tai didžioji dalis literatūros Lietuvos universitetuose yra garbaus amžiaus. Gerai, jei tai fundamentalus dalykas, bet jei ne?..

Su tavim tiesiog neįmanoma diskutuoti šiuo klausimu, nes tu visus argumentus tiesiog praleidi pro akis. Jau minėjau, kad paskaitų metu dėstytojai atlieka darbą už studentą - jie atrenka informacija iš galybės šaltinių, kurių studentas net neturėtų laiko visų perskaityti. Dėstytojas retais atvejais yra medžiagos autorius, tačiau be išimties jis tą medžiagą atrenka ir susistemizuoja. Mokamai - taip, bet sunku rasti. Dykai - tikrai ne.

Na, pagooglinus išmetė nemažai rezultatų nemokamų žurnalų bei straipsnių, be abejo, kokybės neįvertinsiu.

, kur tik yra elektroninis saugumas. Čiau, e-bankininkyste. Čiau, privatumas internete. Čiau, nepasiklausomi Skype pokalbiai.

pagarbos vertas pradžiamokslis). Nereta pamoka prasidėdavo "mokytojau, nemoku išsiversti šitos pastraipos, bet jaučiu, kad gal į temą". Lietuvai verkiant reikia aukščiausios klasės teoretikų. Po porą tūkstančių, bet ne 15. Paruoštų Lietuvoje, o ne išplaukusių į pasaulį ir grįžtančių tik dėl šeimyninių aplinkybių. Bet dėl to turime aiškiai atskirti vizijas, kas yra universitetinis ir profesinis išsilavinimas, kas yra tiriamasis darbas ir kas yra praktinis, kas yra mokslas ir kas amatas. Nugi niekur kitur sviete taip nėra, kad vos ne 70% 25-mečių turėtų univero diplomą. Diskredituojame patys save, išvarome geriausiuosius bet kur, nuvertiname patį diplomą, o studijų kokybę pritaikome vidutiniokams. Tegu, nusileisiu ties 2-3%. Kur jiems eiti, kur ieškoti kokybės? Negi valstybė nebepajėgi sumokėti už tų 2-3% talentingiausiųjų kokybiškas studijas? Ne - daffai mokėkime už 50%, tie talentai tegu užsipisa grabais. Jeigu jie reikalauja žinių - tegu studijuoja papildomai arba varo į užsienius, mums svarbu, kad Marytė iš Kalabybiškio univere nepervargtų laisvalaikiu paskaitinėdama darželinio lygio vadovėlį.

Ties cia ir baigiau skaityti...gal tu matai kitoki vaizda ar matai ka nori matyti? 3 kurse 30% buvo pensininkai (man px kad jiems liko 1 metai kol iseis, nes mane jie ruose dabar) kita 30% jauni kuriems irgi viskas px, ir tik likusi 40% kazka darydavo. Destytojai arba sneka nesuprantama kalba arba bajerius skaldo visa paskaita, kiti nuo senatves isvis nesigaudo aplinkoj, nei atsimena ka klause, nei ka uzdave, nei ka deste. Vertina pagal savijauta (kai pavargsta taisyti balai krenta). Ir tokiu yra ne vienas, ne du.

Em... Jei visus tuos, kurie studijuoja dabar universitetuose išspiriam į kolegijas, o lieka tik 2-3 procentai tinkamų abiturientų, kaip tu manai, iš kur valstybė turėtų atrasti pinigų išlaikyti universitetą dėl tos saujelės žmonių? Kadangi ta saujelė žmonių nori studijuot skirtingus mokslus, tai negi dabar kiekvienoje studijų programoje studijuos po 50 žmonių?..

Visa tai puiku. Tai tik eilinį kartą patvirtina taisyklę, jog baziniai dalykai visada yra už specializacijos ribų. Bet. Išeinant iš paskutinių trijų jūsų citatų. Dar baziškesniu lygiu galima apibrėžti, jog visas dabartinis mokslas vystosi ekstensyviu būdu („silkės bačkoj“, „žiurkių lenktynės“). O, ar įsivaizduojate intensyvųjį būdą? Kai mokslas vystysis naudodamas realaus laiko sistemas (kai lenktynės laike neteks prasmės). O jei realus laiko sistemos pradės kurtis už 20 metų, dar pereinamas laikotarpis. Tai visi esami studentai nė kiek nežiūrėdami į priekį („nebazindami“) pasieks savo pensijas „silkiaudami ir žiurkiaudami“, jau nekalbant apie „apsilaipsniavusius“ ir baigusius.

Juk negali be formalios priežasties paimti ir išspirti. Ypač habilituotų prof. dr., prirašiusių krūvas gerai cituojamų monografijų, stažavusių garsiuose užsienio universitetuose. Iškart kristų tarptautiniai universiteto reitingai. Bet nematau ir tragedijos, kad vienas kitas pensijinio amžiaus dirba, kad ir pamiršta, ką uždavė. Paprastai jie skiriami dėstyti vyresniems kursams, magistrantams - kai jau studentas pats turi mokėti įsisavinti pateikiamą medžiagą, padėti dėstytojui. Trumpalaikės atminties problemos - ne taip svarbu, kaip patirtis ir ilgalaikė atmintis, sukauptų žinių kiekis. Ir teisingai pastebėjai - kuo juos pakeisti? Vidutinio amžiaus specialistai mieliau dirba komerciniuose institutuose - konstruoja lazerius, mikroschemas, gamina ar tiria vaistus ir juos pardavinėja. Kurių galų dirbti universitete už porą tūkstančių, jei nevalstybiniame tyrimų centre gali gauti keliolika? Paprastai tokie "laisvai samdomi dėstytojai" iš šalies ir yra reikliausi, sąžiningiausi, o jų moduliai neprivalomi, todėl susirenka gabiausius ir motyvuočiausius studentus, kuriuos iškart vilioja praktikuotis savo įmonėje. Neapsiplunksnavę doktorantai ir laisvai samdomi magistrai - taip pat ne išeitis. Jei jie ambicingi ir gabūs, tai pabėgs pasitaikius pirmai progai. Atidėstys pusę semestro - o paskui nors ir tvanas. Jei jie visiškai neambicingi, tai tiesiog stums laiką - keps straipsnius, darys tai, ko paprašys katedros vedėjas - studentai jiems tik kliuvinys.

Dėstytojų trūkumus, kitaip nei studentų, tu linkęs nurašyti į "normas" ir juos pateisini. Lygtais dėstytojų/universiteto problemos turėtų rūpėti studentams.

pasitvirtina? Galbūt teks laukti dar 20 metų, sukurti galingesnius teleskopus, metų metus analizuoti jų surinktus vaizdus... Kur čia "realus laikas"?

O ką daryti, jei tos srities specialistų dirbančių akademinėje veikloje, yra, tarkim 10 visame pasaulyje? Jei jo modulis paklausus, tai univeras mokės dešimtis tūkstančių už kiekvieną paskaitą, tegu jis ir sirgs Alzheimeriu, nekalbės ir bus paralyžiuotas. Jei studentams tokia praktika nepriimtina - jie visuomet gali "balsuoti kojomis" ir pasirinkti kitą universitetą. Akademinė veikla taip pat yra kažkuria prasme verslas, kuriam galioja rinkos dėsniai. Smuks paklausa - nieko netaisant geriau už konkurentus smuks ir pasiūla.

Ir vėl tu nuklysti ir imi situaciją pasauliniu mąstu. Tau akivaizdžiai pateikė pavyzdį iš Lietuvos universiteto - KTU. Vargu ar ten yra dėstytojų, kurie būtų nepakeičiami pasaulyje. Tai gerai būtų ir diskutuot būtent šiuo klausimu, o ne nukrypt nuo temos. Ir Lietuvos jaunimui nelabai yra kur "balsuot kojomis".

kurtis. Mąstymas ir yra tame, kad tu iškeli hipotezę, pagrindi teoriškai, po to ją sugebi patvirtinti tyrimų rezultatais. Tau juk buvo sakyta, kad tu gali primąstyti bet kokio velnio ir fantazijų, bet tų pamėgink įtikinti autoritetingus mokslininkus savo teorija, kad ji veikia, kad ji atsako į visus klausimus. O jeigu dar bandytum kokiame "Applied Physics Letters" pristatyti savo teoriją?? P.S. Nekrypstame nuo temos mes jau labai?

Tai kad ir dabar daug kur taip yra. Jei neklystu, KTU FMM fakultete yra 1 fizikų grupė ir 2 matematikų. Pirmus kelis semestrus jie lanko beveik visus tuos pačius modulius, kartu. Ir kai ką - dar kartu su informatikais. O informatikų, manau, 11 grupių - gerokai per daug, pakaktų vienos aparatūrščikų ir 2-3 informatikų. Yra ir daugiau panašių specialybių - radioelektronika, mechanika. Tikrai įmanoma optimizuoti dėstytojų krūvius. Kita vertus, tie patys dėstytojai neretai dirba keliose aukštosiose. Pvz., KTU fizikai ir statybų inžinieriai dėsto Kauno technikos kolegijoje pagal supaprastintą programą. KTU informatikai dėsto VDU, VDU filosofai - KTU. Galų gale, galima optimizuoti aukštųjų tinklą, koncentruojant panašias studijų programas į vieną universitetą. Kam tokiam VDU informatika? Kam KTU socialiniai mokslai? Tas pats - VU ir VGTU. O apie visokius Šiaulius išvis nešneku. Perkvalifikuokim į kolegiją, o norintys dirbti su teorine informatika tegu nuo pirmo kurso kraustosi ten, kur ir taip važiuotų įgiję gerą teorinį išsilavinimą - Vilnių arba Kauną. Kokie ten tų Šiaulių tarptautiniai reitingai... nuliniai, turbūt į tūkstantuką nepapuola, tik gėdą savo diplomais ir absolventais bei parapsichologiniais ir pseudomoksliniais moduliais pasaulyje daro.

Nesurinksi, niekaip. Pusė licėjaus ir KTUG studentų išvažiuoja į užsienį. Iš jų dar gal kažkas ir pasiliktų mokytis "prestižiškame" Lietuvos universitete. O kitose, net neblogose mokyklose, realiai teoretikais galima padaryti gal iš visos laidos keletą asmenų, kurie dar ir pasirinktų skirtingas kryptis. Visų pirma dėl to, kad gabių mokslui yra nedaug. O ir iš tų gabių, yra nemažai tinginių, kurie ras būdų užsidirbti gerokai lengvesniu keliu, nei dirbant teoretiku. Žinai, jei mokykloje suprantamai ir aiškiai papasakoti, kiek darbo reikia įdėti, kad tapti, tarkim, informatikos teoretiku - užjuoktų tenais tave negyvai... Pats mokykloje to neįsivaizdavau. Užsidirbti pinigų yra gerokai lengvesnių kelių... Išvados tokios, kad Lietuva per maža, kad galėtų sau leisti dėl 2-3 procentų abiturientų kasmet(kas atitiktų gal 1000 per visą Lietuvą, jei ne mažiau) atidaryti "prestižišką" specialų universitetą jiems su visomis mokslų šakomis, o visus kitus dabartinius universitetus paversti kolegijomis...

) paversti grynai mokslinykų kalykla, o kolegijoms ir visoms kitoms paliekant teisę ruošti specialistus, inžinierius ir pan.

Heh, kritinė mintis gerai, bet juk galėjote pratęsti tą ką pradėjote. Manau, sutiksite, jog tie 20 metų reiškia būsimąjį, o ne realų/esamą laiką. Gyvas organizmas yra realaus laiko sistema. Jei jis ką krutina tai tas vyksta tiksliai tada kai tai daro – ne diena anksčiau, ar diena vėliau.

man ta supaprastinga programa KTK tai juoka kelia, kaip galima per pesmeti matematikoje praeit matricas, ribas, vektorius, dif lygtis, apibreztinius/neapibreztinius integralus ? gerai, kad dar nespeja Teiloro, Jurje eiluciu paimt, nes jau butu komedija tas pats ir fizikoje, braizyboje ir visur kitur. temu skaicius nesamoningas, o informacijos kiekis juokingai mazas.