Suomijoje nuo 2020 m. nebebus matematikos ir kitų atskirų pamokų – jas keis integruotos (0)
Viena pirmaujančių valstybių švietimo srityje Suomija pradeda vieną radikaliausių pertvarkų šiuolaikinėje švietimo sistemoje. Nuo 2020 m. šalis mokyklose žada atsisakyti individualių dalykų, tokių kaip matematika, chemija ir fizika, o vietoje to mokyti studentus pagal temas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai reiškia, kad iš esmės užuot turėję dvi atskiras geografijos ir istorijos pamokas, moksleiviai mokysis temą, tarkime, apie Europos Sąjungą, kuri apims kalbas, ekonomiką, istoriją ir geografiją, rašo Sciencealert.com.
„Dabar mums reikia skirtingo lygio švietimo, kad galėtume paruošti žmones darbui gyvenime“, – „The Independent“ sakė Helsinkio vystymo vadovas Pasis Silanderis. – Jauni žmonės naudoja pažengusius kompiuterius. Anksčiau bankuose dirbo daug banko tarnautojų, kurie nuolat skaičiavo, tačiau dabar viskas kardinaliai pasikeitė. Mes turime įvykdyti pokyčius švietimo sistemoje, kurie reikalingi industrijai ir moderniai visuomenei.
Naujoji sistema taip pat skatins įvairių rūšių mokymąsi, pavyzdžiui, interaktyvų problemų sprendimą ar bendradarbiavimą mažesnėse grupėse, kad padėtų išvystyti karjerai reikalingus įgūdžius.
„Mes privalome iš naujo peržiūrėti savo švietimo sistemą, kad ji galėtų išugdyti mūsų vaikų įgūdžius, kurių reikės šiandieną ir rytoj“, – sakė už pokyčius atsakinga Helsinkio švietimo vadovė Marjo Kyllonen.
Pasak jos, mokyklos moko pagal senamadiškas programas, kurios buvo naudingos 1900 m. pradžioje, tačiau poreikiai seniai nebėra tokie patys.
Atskiri dalykai Helsinkio mokyklose iš programų buvo palaipsniui išbraukti prieš dvejus metus ir 70 proc. miesto vidurinės mokyklos mokytojų jau apmokyti pagal naująją programą.
Kyla šioks toks pasipriešinimas iš mokytojų, kurie praleido visą gyvenimą mokydami atskirų dalykų. Tačiau pagal naująją programą mokytojai su skirtingomis žiniomis yra skatinami dirbti kartu, kad suformuotų naujus temų mokymosi planus.
Šiuo metu suomiai turi vieną geriausių švietimo sistemų pasaulyje. Jie visuomet atsiduria tarp geriausiųjų prestižiniuose Programme for International Student Assessment reitinguose.
„Dabar mums reikia skirtingo lygio švietimo, kad galėtume paruošti žmones darbui gyvenime“, – „The Independent“ sakė Helsinkio vystymo vadovas Pasis Silanderis. – Jauni žmonės naudoja pažengusius kompiuterius. Anksčiau bankuose dirbo daug banko tarnautojų, kurie nuolat skaičiavo, tačiau dabar viskas kardinaliai pasikeitė. Mes turime įvykdyti pokyčius švietimo sistemoje, kurie reikalingi industrijai ir moderniai visuomenei.
Naujoji sistema taip pat skatins įvairių rūšių mokymąsi, pavyzdžiui, interaktyvų problemų sprendimą ar bendradarbiavimą mažesnėse grupėse, kad padėtų išvystyti karjerai reikalingus įgūdžius.
„Mes privalome iš naujo peržiūrėti savo švietimo sistemą, kad ji galėtų išugdyti mūsų vaikų įgūdžius, kurių reikės šiandieną ir rytoj“, – sakė už pokyčius atsakinga Helsinkio švietimo vadovė Marjo Kyllonen.
Pasak jos, mokyklos moko pagal senamadiškas programas, kurios buvo naudingos 1900 m. pradžioje, tačiau poreikiai seniai nebėra tokie patys.
Atskiri dalykai Helsinkio mokyklose iš programų buvo palaipsniui išbraukti prieš dvejus metus ir 70 proc. miesto vidurinės mokyklos mokytojų jau apmokyti pagal naująją programą.
Kyla šioks toks pasipriešinimas iš mokytojų, kurie praleido visą gyvenimą mokydami atskirų dalykų. Tačiau pagal naująją programą mokytojai su skirtingomis žiniomis yra skatinami dirbti kartu, kad suformuotų naujus temų mokymosi planus.
Šiuo metu suomiai turi vieną geriausių švietimo sistemų pasaulyje. Jie visuomet atsiduria tarp geriausiųjų prestižiniuose Programme for International Student Assessment reitinguose.
(49)
(3)
(46)