Vakarai įveda beprecedentes sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos naftos doleriu. Tą pačią dieną įsigalioja ES embargo ir G7 kainos lubos rusiškai naftai. Ar atlaikys Rusijos ekonomika tokį smūgį?

Šiandien, gruodžio 5 dieną, įsigaliojo dar viena Europos Sąjungos priemonė prieš Rusiją dėl jos įsiveržimo į Ukrainą: naftos embargo. Draudžiama naftą tiekti jūra, tuo tarpu naftotiekiui „Družba“ jos netaikomos - Vengrija, Slovakija ir Čekija laikinai juo dar naudosis. Taip ES tiekiamos naftos kiekis sumažės 90 procentų.

Dar 2021 metais ES šalys pirko beveik pusę (47 procentus) visos eksportuojamos rusiškos naftos. Fiziškai tai reiškia 108,1 mln. tonų už 50,9 mlrd. dolerių – tokius duomenis pateikia RF muitinės tarnyba. „ES, kaip stambiausią rusiškos naftos importuotoją, pakeisti nelengva, – sako Europietiškos politikos centro (EPC) analitikas Philippas Lausbergas. – Maskvai bus sunku rasti naujus pirkėjus. Šalims, kurios jau perka papildomą naftą iš Rusijos, – tarp jų Turkija ir Kinija – daugiau naftos gali ir neprisireikti“.

Negana to, naftos embargo – tai „smūgis pagrindiniams ekonominiams ir geopolitiniams Vladimiro Putino interesams“, mano Briuselyje įsikūrusio Bruegel Energetikos politikos analizės centro ekspertas Simone Tagliapietra. Jis primena, kad nutraukusi dujų tiekimą ES, Rusija jau neteko dalies savo energijos šaltinių eksporto pajamų. „Šios pajamos iš Rusijos pasitraukė visam laikui ir jas kompensuoti jai sunku. Europos dujų rinką pakeisti Azijos – ypatingai sudėtinga, nes nėra infrastruktūros – dujotiekių, – dėsto ekspertas. – Tokiame kontekste naftos embargo darosi dar svarbesnis, nes didelėmis už naftą gaunamomis pajamomis RF gali finansuoti karą Ukrainoje“.

Ar nukentės ES nuo savo sankcijų?

ES požiūriu, 2021 metais Rusija buvo stambiausias naftos tiekėjas, jos dalis rinkoje sudarė 26 procentus. Tačiau remiantis statistikos agentūros Eurostat duomenimis, jau po kelių mėnesių, antrą 2022 metų ketvirtį, ši dalis sumažėjo iki 16,7 procentų. Ir nors RF tebelieka pagrindiniu naftos tiekėju ES, pastaraisiais mėnesiais išaugo kitų tiekėjų dalis – JAV, Angolos, Saudo Arabijos, Brazilijos ir Didžiosios Britanijos, o atotrūkis tarp Rusijos ir Jungtinių valstijų sumažėjo.

ES aktyviai sudarinėja kontraktus su kitomis naftą išgaunančiomis šalimis, todėl ekspertų nuomone, problemų su nafta nekils. Pardavėjų užtenka, be to, „juodąjį auksą“ iš kitų kontinentų transportuoti paprasčiau, nei dujas. Philippas Lausbergas įsitikinęs, kad deficito nebus.

Šią priemonę Europos Sąjunga priėmė dar birželio 3 dieną, šeštajame sankcijų pakete: jame buvo ne tik dalinis Rusijos naftos embargo, bet ir naftos produktų. Draudimas tiekti naftos produktus pradės veikti dar vėliau – 2023 metų vasario 5 d.

Rusiškos naftos kainų apribojimas

Be ES naftos embargo, gruodžio 5 dieną, įsigaliojo ir baudžiamasis G7 instrumentas – kainų lubos на морские поставки российской нефти на уровне 60 dolerių už barelį.

Įvairiais vertinimais, naftos gavybos savikaina Rusijoje yra nuo 20 iki 40 dolerių už barelį. Rusiškos Urals markės naftos kaina svyruoja apie 60-65 dolerius už barelį. Iš pirmo žvilgsnio, 60 dolerių už barelį lubos nebus veiksmingos, tačiau Simone Tagliapietra ragina žvelgti į tai plačiau. „Šią priemonę reikia nagrinėti kaip sistemą, kuria galima strategiškai которой padidinti spaudimą Rusijai, kainų lubas nuleidžiant“, – sako jis, pabrėždamas, kad kainų lubos efektyvios tuo, kad nustatomos ne visam laikui, o gali būti reguliuojamos pagal situaciją.

Kainų lubų lygio sprendimo priėmimas kainavo ne vieną savaitę bevaisių diskusijų. Lenkija iš paskutiniųjų priešinosi aukštesniam, nei 30 dolerių už barelį lygį, nes visa kita laikė pernelyg komfortišku lygiu Rusijai, visgi gruodžio 2 d. vakare priemonė visgi buvo suderinta.

Varšuvos poziciją galima suprasti, sako Simone Tagliapietra: „Toks laipsniškas būdas būtų buvęs tikėtinas kovą ar balandį, tačiau karas tęsiasi jau daugiau nei 9 mėnesius. Klausimas, ar pasaulio ekonomika galėtų dabar išlaikyti tokį griežtą rusiškos naftos kainų lubų lygį“. Juk šia priemone siekiama apriboti RF pajamas, išlaikant rusiškos naftos tiekimą pasaulio rinkai. Taip G7 šalys nori pakenkti Maskvos finansams, tačiau išvengti staigaus naftos kainų šuolio, kuris įvyktų, jei rusiškas „juodasis auksas“ staiga išnyktų iš pasaulio rinkos. Nuo šiol Rusijai teks pardavinėti naftą Kinijai ir Indijai su nuolaida, o tai dar sumažins jos pajamas.

Maskva dėl šių priemonių jau patiria sunkumus, o 2023 metaus spaudimas smarkiai padidės, neabejoja Tagliapietra.

Kainų lubos paveiks ir trečiąsias šalis

Dėl kainų lubų Maskvai kils dar ir kiti, logistiniai sunkumai parduoti naftą, aiškina Philipp Lausberg. Kaip? Reikalas tas, kad kainų lubos bus taikomos ir trečiųjų šalių, nepalaikančių šios priemonės, tokių kaip Kinija ir Indija, transporto bei draudimo kompanijoms. Dabar, norint įsigyti rusiškos naftos, teks kurti nuosavas draudimo kompanijas, kurioms negaliotų ES nutartys, nes Europos draudikai jau dirbs, laikydamiesi kainų lubų. Kadangi draudimo verslas sukoncentruotas Europoje, toks perėjimas užtruks. Jūra iš viso eksportuojama 70-85 procentų visos RF naftos, rašo Reuters.

Visos šios sankcijos greito ir visiško Rusijos ekonomikos kolapso nesukels, pripažįsta Simone Tagliapietra, visgi ji šia kryptimi palaipsniui ir nenumaldomai eis. „Rusija jau sumažino naftos gavybą ir embargo tai dar paskatins. O rusiškos naftos kaina ir taip santykinai žema, o dėl kainų lubų gali dar sumažėti. Visa tai, tikėtina, smogs Rusijos biudžetui ir RF galimybei kariauti“, – sako Philippas Lausbergas.

Bendrai apžvalgininkų nuomonės dėl dvigubų ES ir G7 priemonių įtakos pasaulinei naftos kainai nesutampa. Jei kainų lubos bus taikomos, kaip planuojama, tai pasaulinio naftos kainų augimo išprovokuoti neturėtų, mano Tagliapietra. Jo požiūriu, embargo nei ES, nei pasaulio ekonomikoje nieko nepakeis.

Tačiau nuogąstaujama, kad dėl embargo atsiras deficitas, o naftos kainos šoktels, ypač, jei OPEC šalys nuspręstų dar labiau sumažinti gavybą, nurodo Lausbergas. Prognozuojama, kad 2023 metais dėl pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimo naftos paklausa sumažės: Kinijoje tęsiasi lokdaunas ir tikimasi konjunktūros sumažėjimo, daugelis kitų naftos importuotojų baiminasi recesijos.

www.dw.com

Komentarai ()