Situacija kaista. Parama Rusijos agresijai smogė Kinijai. Kas nutiko  ()

Kinijos geopolitinė padėtis jau komplikavosi dėl jos požiūrio į karą Ukrainoje.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nebyli Pekino parama Rusijos invazijai į Ukrainą verčia Vakarus stiprinti ryšius su pačios Kinijos kaimynėmis. Dėl to Kinijos „prorusiškas neutralumas“ kenkia jai pačiai, rašo „Newsweek“.

Kinija jau seniai priešinasi bet kokiai tariamai NATO įtakai ar veiklai Indijos-Ramiojo vandenyno regione, tačiau panašu, kad Pekino sprendimas pasiūlyti tylią paramą Maskvos invazijai į Ukrainą skatina didėjantį NATO susidomėjimą Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu.

Publikacijos autoriai pripažįsta, kad kol kas tiesioginių įrodymų apie Kinijos karinę pagalbą Rusijos invazijai į Ukrainą nėra. Tačiau Pekinas gilina ekonominius ir politinius ryšius su Kremliumi ir iš principo atsisako smerkti pačią invaziją.

Vakarų sostinės vis labiau baiminasi, kad Pekinu, kaip teisėtu partneriu, negalima pasitikėti išlaikant po Antrojo pasaulinio karo taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką. Ją nuo tada sukūrė ir saugo transatlantinis blokas.

Pasak JAV prezidento Joe Bideno, NATO šiandien „dirba siekdama pagilinti ryšius tarp Atlanto ir Ramiojo vandenyno demokratijų, kad jos galėtų geriau dirbti kartu siekdamos bendrų vertybių, kurių mes visi norime“. Jo manymu, tokie principai apima „laivybos ir skrydžių laisvę, mūsų bendrų jūrų ir dangaus atvirumą, kad kiekviena šalis turėtų vienodą prieigą prie mūsų pasaulinės bendros erdvės“. „Newsweek“ teigia, kad visi šie principai yra nuolatinės įtampos su Pekinu sritys.

Keturių Indijos-Ramiojo vandenyno šalių – Japonijos, Pietų Korėjos, Australijos ir Naujosios Zelandijos – vadovai dalyvavo šią savaitę Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime, kur surengė dvišalių derybų ir diskusijų seriją su Aljanso generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

 

Prieš derybas Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida sakė, kad „dabartinėje atšiaurioje tarptautinio saugumo aplinkoje Europos ir Indijos-Ramiojo vandenyno regiono saugumas yra neatsiejami“. O birželį jis taip pat tvirtino, kad „Ukraina šiandien gali tapti Rytų Azija rytoj“, užsimindamas apie Kinijos keliamą grėsmę Taivanui.

Japonijos ambasados ​​JAV laikinasis reikalų patikėtinis Tamaki Tsukada neseniai pareiškė, kad Japonija šiandien aktyviai remia Ukrainą ir taiko sankcijas Rusijai ne partnerių prašymu, o „mūsų pačių interesais“. Kartu T. Tsukada aiškiai pripažino, kad didėjantis NATO dėmesys Indijos-Ramiojo vandenyno regionui yra tiesiogiai susijęs su karu Ukrainoje.

 

„Rusijos karinės pastangos Ukrainoje bus tvarios tik tuo atveju, jei Kinija ir toliau rems Rusiją. NATO yra suinteresuota stebėti ir prireikus kontroliuoti Kinijos elgesį pagal savo interesus“, – sakė jis.

Anksčiau buvo kalbėta apie galimybę Tokijuje atidaryti „NATO biurą“. Buvo manoma, kad toks sprendimas galėtų būti patvirtintas NATO viršūnių susitikime Vilniuje. Tačiau aštri Pekino reakcija paskatino Aljansą kol kas atidėti šį sprendimą.

Tačiau J. Stoltenbergas sakė, kad galimas NATO biuras Japonijoje „vis dar svarstomas“, o Japonijos parlamentaras Rui Matsukawa teigė, kad Kinijos, kaip būsimos „grėsmės saugumui“ potencialas reiškia, kad NATO biuras Rytų Azijoje „būtų naudingas“ ne tik Japonijai.

Net ir neturint naujo fizinio biuro, NATO ryšiai su Indijos ir Ramiojo vandenyno demokratinėmis valstybėmis turėtų stiprėti, kaip ir kylanti įtampa su Pekinu.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(98)
(6)
(92)

Komentarai ()