Valdas Kilpys. Apie privatumą, kurio niekada nebuvo arba Ko ieškai Google? (3)
Nereikėtų stebėtis, kad interneto atsiradimas ir jo plėtra yra galvos skausmas tiems, kuriems privatumas nėra tuščias garsas. Nors daugėja teigiančių, kad privatumo ir viešumo skirtis dabarties pasaulyje prarado prasmę, tačiau aklai sutikti su tokiu teiginiu, matyt, nebūtų teisinga. Natūralu ir tai, kad paieškos sistema Google tapo aštrių diskusijų objektu. Yra dėl ko...
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kalifornijoje įsikūrusi vartotojų teises ginanti organizacija Consumer Watchdog įkūrė tinklapį http://insidegoogle.com kur pateikiama intriguojanti informacija. Šios organizacijos tikslas – pasiekti, kad JAV Kongrese būtų įstatymiškai uždrausta rinkti ir saugoti informaciją apie Google paieškos sistemos vartotojus.
Nemažai aliejaus į diskusijų ugnį įliejo ir pats Google vadovas Eric Schmidt. Jis praeitų metų pabaigoje CNBC televizijoje pareiškė, kad interneto persmelktame pasaulyje nebeįmanoma pasislėpti. Jo teigimu, svarbiausia yra nepamesti galvos ir jei yra dalykų, kuriuos norėtumėte nuslėpti, tai geriau jų visai nedaryti ar juo labiau „slaptai“ internete pasakoti draugui. E. Schmidt atvirai pripažino, kad visos paieškos sistemos (tarp jų ir Google) saugo informaciją apie vartotojus. O jei informacija saugoma, vadinasi ji anksčiau ar vėliau gali būti panaudota.
Galbūt tai sutapimas, tačiau šiek tiek vėliau ir Rusijoje buvo pradėta kalbėti apie nuosavos nacionalinės paieškos sistemos sukūrimą. Prezidentas Dmitrijus Medvedevas jau spėjo pagarsėti kaip didis skaitmeninių technologijų gerbėjas (jis prisiregistravęs Twitter ir rašo (dažniau skaito ir vaizdo įrašus talpina internete) savo internetinį blogą.
Nors rusiškąjame internete valstybinėms struktūroms vargiai ar kada pavyks aplenkti vietinę paieškos sistemą Яндекс, tačiau pats faktas verčia suklusti. Rusų specialiosios tarnybos aiškiai suvokia paieškų sistemų galybę ir naudą kontroliuojant interneto vartotojus. Tai itin aktualu dabarties Rusijoje, kai praktiškai neliko nepriklausomos žiniasklaidos ir interneto erdvė tapo puikia terpe reikštis Kremliaus oponentams (itin populiarios svetainės www.odnoklassniki.ru, www.livejournal.com kur politiškai angažuotas gyvenimas verda ypač aktyviai).
Rusijos bandymai priešpastatyti nuosavą paieškos sistemą amerikietiškąjai tik dar kartą įrodo faktą apie kurį kalbėjo Google vadovas: jei nori turėti kažką asmeniško, neviešo, tai nedėk to į internetą, neklausk apie tai paieškos sistemose, nekalbėk apie tai el. pašte, pokalbių kambariuose, forumuose, socialiniuose tinkluose. Žodžiu, nekelk to į virtualybę, o laikyk savo galvoje. Kitu atveju tavo paslaptis jau visai ne paslaptis.
Kita vertus, negalima atmesti ir dar vienos vis didėjančios puolimo prieš Google priežasties: ši kompanija plečiasi dideliu greičiu, todėl niekas nenori praleisti galimybės užsidirbti politinių, teisinių ar dar kitokių dividendų kovoje su informaciniu monstru.
Tuo tarpu eiliniam vartotojui anksčiau ar vėliau teks susitaikyti su mintimi, kad virtualus pasaulis nėra tamsios, gūdžios, nepermatomos džiunglės. Tai veikiau visiškai skaidrus, peršviečiamas, iš visų pusių perregimas daugiabutis kur bet koks padarytas žingsnis yra kelis kartus užfiksuojamas skirtingose vietose. Sėdėjimas prie kompiuterio yra bemaž tolygus dalyvavimui realybės šou, kur kontraktą dėl sutikimo tave sekti pasirašai paspausdamas jo ON mygtuką.
