Likus keliems mėnesiams iki G20 viršūnių susitikimo, Kinijai buvo priklijuota šmėklos etiketė – šalis tapo sunkiai suvaldomų problemų, su kuriomis šiuo metu susiduria daugelis pasaulio ekonomikų, atpirkimo ožiu. Tarp šių problemų – nedarbas, prekybos disbalansas ir manipuliavimas valiuta.

Kritikai Vašingtone kaltina Pekiną dirbtinai išlaikant žemą nacionalinės valiutos vertę, kad valstybė galėtų džiaugtis nesąžininga nauda. Pasak jų, juanis yra nuvertintas maždaug 20–40 proc. Tuo tarpu kai kurie Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjai netgi pasiūlė priimti teisės aktus, numatančius Kinijos importui tarifus.

Prieš neseniai vykusius Jungtinių Valstijų kadencijos vidurio rinkimus, keletas kandidatų savo rinkimų kampanijos metu užsipuolė oponentus, esą šie skatina politiką, kuri stipriai palaiko ir skatrina prekybą su Kinija. Žinutė buvo paprasta: Kinija yra grėsminga auganti galia; dėl nesuvaldomos kinų jėgos JAV žmonės praranda darbą.

„Ką atsakote žmonėms, dėl darbo vietų praradimą Jungtinėse Valstijose kaltinantiems Kiniją?“ – praėjusią savaitę imdamas interviu iš Kinijos užsienio reikalų viceministro Cui Tiankai pasiteiravo CNN žurnalistas.

„Mes žinome, su kokiomis ekonomikos problemomis susiduria kai kurios iš pasaulio valstybių, tarp kurių ir vienos iš didžiausių ekonomikų, – sakė C.Tiankai. – Tačiau jų problemų priežastis nėra Kinijos valiutos vertė. Jie turi pažvelgti į savo ekonomikos struktūrą, į savo pačių makroekonomikos politiką ir įvardyti tikrąsias savo problemų priežastis. Jei šios valstybės peršalo, jos negali prašyti, kad Kinija išgertų vaistų, nes tai nepadės joms pasveikti.“

Tačiau Kinija tapo tokia didelė, kad kai tik ji nusičiaudo, peršąla visas pasaulis. Pastaruoju metu ši šalis turėjo nemažai įtakos kitoms rinkoms.

Praėjusį mėnesį Kinijai paskelbus kuklų palūkanų normų pakėlimą – pirmąjį per pastaruosius trejus metus – visame pasaulyje krito rinkos akcijų vertė. Po dviejų dienų akcijų rinkos po žinių, kad Kinijos ekonomika, nors jos augimas pamažu ir lėtėja, vis dar auga maždaug 10 proc. per metus, fiksavo augimą.

Pavydas Kinijai šiuo metu sumišęs su baime. Pavyzdžiui, baiminamasi, kad Kinija užvaldė retų žemės mineralų, gyvybiškai svarbių įvairių produktų, pradedant „iPad“ ir baigiant raketomis, gamyboje, pasiūlą. Kinija tiekia apie 95 proc. pasaulinės šių produktų rinkos. Prieš keletą savaičių Japonija, JAV ir Europos valstybės išreiškė nepasitenkinimą, kad Kinija galimai dirbtinai prilaiko retų mineralų eksportą.

Ar Kinija ketina pasilaikyti tai kaip kozirį per prekybos karą? Azijos milžinė tvirtina, kad ne, tačiau baimė išlieka. Analitikai dėl šios baimės kaltina nesenus Kinijos veiksmus. Jie atkreipia dėmesį į griežtą Pekino poziciją teritorinių ginčų Rytų Kinijos jūroje atžvilgiu, kuri ginčus perkėlė į „esminių nacionalinių interesų“ lygmenį. Visa tai sustiprino kitų regiono valstybių, kurios taip pat turi teritorinių pretenzijų kai kurių minėtos jūros dalių atžvilgiu, susirūpinimą.

Šios valstybės mato piktą Kiniją, susikoncentravusią į politinius ginčus su Japonija dėl pastarosios veiksmų, kai buvo suimtas Kinijos žvejybos tralerio kapitonas, kurio laivas susidūrė su Japonijos patrulių laivais prie ginčijamų salų, Japonijoje vadinamų Senkaku, Kinijoje – Diaoju.

Be to, per televiziją buvo galima pamatyti reportažų, kuriuose užfiksuotos įspūdingos Kinijos kariuomenės treniruotės.

„Įspūdingos karių treniruotės ir paaštrėjusi retorika dėl Kinijos teritorijos yra gerai suvirškinama šalyje, tačiau turi negiamų pasekmių santykiams su užsienio valstybėmis“, – teigia smegenų centro Vašingtone direktorius Drew Thompsonas.

Tačiau padidėjusi įtampa padėjo Jungtinėms Valstijoms sustiprinti savo ryšius su Pietų Korėja, Japonija ir kitomis šalimis, esančioms netoli Kinijos. Kai Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama šią savaitę lankėsi Indijoje, jis net pritarė Indijos tapimui nuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare. Anot kai kurių politikos analitikų, tai idėja, kuri Kiniją turėtų priversti pasijausti nepatogiai.

„Kinija greičiausiai jaučiai apsupta, tačiau tai jos pačios kaltė, – CNN sakė Gordonas Changas. – Šalis pati įstūmė Indiją į JAV rankas, taigi šis JAV ir Indijos ryšys išties yra santuoka, kurią organizavo Pekinas.“

Kinijos, kaip augančios galios, statusas daro ją potencialiu draugu ir priešu. Kai kuriems ši šalis yra vertinga prekybos partnerė. Kitiems – nuožmus konkurentas. Tačiau Kinijos užsienio reikalų viceministras C.Tiankai teigia, kad JAV neturėtų baimintis kylančios Kinijos galios.

„Manau, kad Jungtinės Valstijos turi būti tikros, kad Kinija niekada nekels iššūkio šios šalies pozicijai pasaulyje, – CNN sakė politikas. – Mes to niekada nedarysime, nes lyderystė gali būti labai brangi. Negalime sau to leisti. Jei norite tam švaistyti pinigus, galite tai daryti. Mes to daryti neketiname.“

Gal ir taip, tačiau Kinija turi kuo skubiau aiškiai išdėstyti savo ilgalaikes intencijas. Antraip kitos šalys tik žiūrės į augančią Kinijos karinę ir ekonomikos galią ir stebėsis, ką ši Azijos milžinė su savo jėga darys ateityje.

Komentarai (17)