Įvedė keturių dienų darbo savaitę. „Rezultatai pranoko lūkesčius“ ()
Rezultatai stulbinantys.
© Diego Delso (CC BY-SA 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vista_de_Reikiavik_desde_Perlan,_Distrito_de_la_Capital,_Islandia,_2014-08-13,_DD_140-142_HDR.JPG
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar 59 proc. darbuotojų Islandijoje dirba sutrumpintą darbo dieną arba keturių dienų savaitę.
Įvedus keturių dienų darbo savaitę, Islandijoje pastebimas įspūdingas ekonomikos augimas. Rezultatai pranoko lūkesčius, praneša CNN, praneša unian.net.
Naujo tyrimo duomenimis, iki 2023 m. pabaigos Islandijos BVP išaugo 5 proc. ir tai yra įspūdingai aukštas išsivysčiusios ekonomikos rodiklis. Tarp turtingų Europos šalių didesnis rodiklis buvo tik Maltoje. Palyginimui, 2006-2015 m. Islandijos ekonomikos augimo vidurkis buvo tik apie 2 proc. per metus.
|
Analitikai šalies ekonominę sėkmę sieja būtent su darbo savaitės sutrumpinimu. Taigi 2015-2019 m. šalyje buvo atlikti keli dideli eksperimentai, kurių metu viešojo sektoriaus darbuotojams buvo sutrumpinta 35-36 valandų darbo savaitė vietoj 40 valandų, nemažinant jų atlyginimų. Eksperimente dalyvavo 2 500 žmonių – daugiau nei 1 proc. tuometinių Islandijos darbingo amžiaus gyventojų.
Tyrėjai nustatė, kad daugumoje darbo vietų produktyvumas išliko toks pat arba padidėjo, o darbuotojų gerovė pagal daugelį rodiklių gerokai pagerėjo.
Vėliau Islandijos profesinės sąjungos susitarė dėl trumpesnių darbo valandų dešimtims tūkstančių savo narių visoje šalyje. Iki 2022 m. 51 proc. šalies darbuotojų perėjo prie sutrumpinto darbo laiko arba keturių dienų darbo savaitės. Šiandien tokia forma dirba 59 proc. islandų.
„Šis tyrimas rodo tikrą sėkmės istoriją: Islandijoje plačiai paplito sutrumpintos darbo valandos..., o ekonomika pagal daugelį rodiklių yra stipri“, – sakė tyrimo autorius Gudmunduras D. Haraldssonas.
Ir nors ekonomistai prognozuoja, kad ekonomikos augimas sulėtės jau 2024 m. pabaigoje, analitikai atkreipia dėmesį į kitą svarbų rodiklį – žemą nedarbo lygį šalyje. Pasak jų, tai „stiprus ekonomikos gyvybingumo rodiklis“.
