Kiauliena, pienas, vynas, mineralinis vanduo, pagaliau – dujos. Tokie Rusijos ginklai, kuriuos ji naudoja, kai neranda bendros kalbos su kaimynais.

Ko tik nėra uždraudęs vyriausiasis Rusijos sanitarijos gydytojas Genadijus Oniščenka – ir vyną, ir mineralinį vandenį, ir kiaulieną, ir sūrius, ir varškę, ir pieną. Visi jau priprato, jog „Rospotrebnadzor“ vadovas G.Oniščenka pagrasina ką nors uždrausti. Į jo grasinimus būtų galima nekreipti dėmesio, jei Rusija nesiveltų į prekybos konfliktus, kurie pastaruoju metu pilasi kaip iš gausybės rago. Rusija kariauja ekonominius karus su Ukraina, Baltarusija, Moldova, Lietuva, Suomija, bręsta prekybos konfliktas su Nyderlandais, kurie į Rusiją eksportuoja ne tik pieno produktus, bet ir garsiąsias tulpes.

Lietuvai irgi paskelbtos sankcijos - nuo rugsėjo sustiprinta Lietuvos vilkikų patikra, dėl ko susidarė didžiulės pasienio eilės, o dar papildomai šią savaitę buvo išmesta "pieno korta". Motyvuodama susilpnėjusia pieno produktų kokybės priežiūra Lietuvoje, Rusija pirmadienį sustabdė lietuviškų produktų įvežimą. Oficialiai įvardyti trys Lietuvos pieno perdirbėjai – „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“ ir „Žemaitijos pienas“. Rusijos naujienų agentūros praneša, kad "Rospotrebnadzor" muitinėms išsiuntė nurodymus griežčiau kontroliuoti ir iš Lietuvos gabenamos mėsos bei žuvies importą.

Rusijos muitinės atstovai naujienų agentūrai "RIA Novosti" teigė, kad muitinės punktuose yra "Rospotrebnodzor" atstovai, kurie ir sprendžia - praleisti ar ne per sieną lietuviškus pieno produktus.

"Mums tai yra labai didelis smūgis, nes keturių didžiausių pieno perdirbimo įmonių pardavimai į Rusijos federaciją sudarė trečdalį. Mūsų įmonė jau pasigirdus neraminantiems signalams iš Maskvos ruošė atsarginį planą, kurį dabar reikės įgyvendinti. Esant palankiai situacijai pasaulinėje pieno rinkoje, įmonė didelių nuostolių nepatirs", - apie tokius Rusijos veiksmus pasakojo AB "Rokiškio sūris" valdybos pirmininkas D.Trumpa.

Paklaustas, ar jo nuomone Rusijos priekaištai lietuviškų gaminių kokybei yra pagrįsti, D.Trumpa atsakė, jog be laboratorinių tyrimų rezultatų komentuoti sunku: "Jei Rusijos federacijos laboratorijos rado tokių nukrypimų, mus reikia imtis priemonių juos pašalinti. Bet drįsčiau abejoti, ar riebalų procentų neatitikimas produkte kelia pavojų žmonių sveikatai".

Visgi tokie ribojimai netrunka amžinai. Šiuo metu jau skelbiama, kad vilkikams sustiprinta apžiūra atšaukiama.  "Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė Federalinei muitinės tarnybai nuo spalio 10 dienos atšaukti sugriežtintą muitinės kontrolę Rusijos ir Lietuvos pasienyje ir pradėti darbą planiniu režimu", - teigiama Rusijos muitinės tarnybos pranešime spaudai.

Visgi tokie veiksmai labiau panašūs į ekonominį karą, nei į realių problemų sprendimą. Rusijos dienraštis „Novyje izvestije“ apžvelgė pastarojo dešimtmečio Rusijos pradėtus panašius ekonominius karus.

Pasak „Novyje izvestije“, Rusijos ekspertai tokius veiksmus laiko rizikingais ir labai abejoja, ar jie atneš naudos.

A.Lukašenka atsakė tuo pačiu

Tikras ekonominis karas su Baltarusija įsiplieskė dėl Minske areštuoto koncerno „Uralkalij“ generalinio direktoriaus Vladislavo Baumgertnerio, kuris neseniai buvo nusprendęs nutraukti bendradarbiavimą su didžiausia Baltarusijos bendrove „Belaruskalij“.

Baltarusijos teisėsauga V.Baumgertnerį apkaltino piktnaudžiavimu valdžia ir tarnybiniais įgaliojimais. Rusijos atsakas buvo žaibiškas: Maskva apribojo Baltarusijos kiaulienos importą ir pagrasino atidžiai tikrinti baltarusiškų pieno produktų kokybę.

Atrodė, kad Minskas greitai iškels rankas, nes Rusija yra didžiausia baltarusiškų maisto produktų rinka. Tačiau Rusijos valdžia neįvertino Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos. Baltarusijos teisėsauga netikėtai paskelbė Rusijos oligarcho ir senatoriaus, koncerno „Uralkalij“ didžiausio akcininko Suleimano Kerimovo paiešką. O netrukus uždraudė į Baltarusiją įvežti kiaulieną iš Rusijos Vladimiro srities.

Kijevą ir baudžia, ir bando nupirkti

Prekybos karas su Ukraina, tiksliau – jo pabaiga, atrodo, aiškiau prognozuojama. Konflikto pradžia buvo draudimas į Rusiją įvežti konditerijos fabriko „Roshen“ produkciją, kuri, kaip nusprendė tas pats G.Oniščenka, gali pakenkti rusų sveikatai.

Vėliau Rusijos muitininkai kelias dienas buvo beveik visiškai sustabdę Ukrainos prekių importą į Rusiją. Dėl kokios priežasties? Rusijos prezidento patarėjas Sergejus Glazjevas paaiškino, kad tokiais veiksmais Rusija bando Ukrainą „atkalbėti“ nuo Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties su ES pasirašymo.

Maskva Kijevui primygtinai rekomenduoja prisijungti prie Muitų sąjungos. Reikia pastebėti, kad Maskva Kijevą įkalbinėja ne tik mosuodama bizūnu, bet ir viliodama meduoliu. S.Glazjevas pažadėjo Ukrainai, jog jei ši pasirinks Muitų sąjunga, Rusija dujas tieks mažesnėmis kainomis, dings eksporto suvaržymai ir nebus jokių kitų trukdžių. Kijevas iš to galėtų kasmet uždirbti apie 11-12 milijardų JAV dolerių.

Prarastos imperijos kompleksas

Pastarųjų dešimties metų patirtis rodo, kad Rusija nebijo veltis į prekybinius karus. Atvirkščiai – nuolat reguliariai juos inicijuoja.

Garsiausias ekonominis karas prasidėjo 2006 m. su Gruzija. Jis iki šiol nesibaigė. Be Gruzijos, Rusija daug kartų vėlėsi į dujų, pieno ir sūrių karus su Ukraina, į cukraus ir konditerijos karą su Baltarusija, mėsos karą su Lenkija, vyno karą su Moldova ir kitus.

Ekspertai pabrėžia, kad Rusijai kartais pavyksta išpešti naudos, kai kyla rimti konfliktai su kaimynais dėl dujų, bet prekybiniai karai Rusijai baigiasi tik ekonominiais nuostoliais. Nepaisant to, Rusija į tokius karus mielai veliasi, nes siekia ne ekonominių, bet politinių tikslų.

Rusijos valdžia labai dažnai būna nepatenkinta savo kaimynų politika. Poveikio priemonės kaimynams dažniausiai būna tos pačios: įvairūs kaimyninių šalių produkcijos importo į Rusiją apribojimai. Ne visada pavyksta kaimynus atvesti į protą.

„Tai absoliučiai neracionalūs ir, mano manymu, emocijomis grįsti veiksmai, kuriuos lemia pasąmonėje glūdintis skausmas dėl prarastos imperijos, – „Novyje Izvestije“ sakė Rusijos liaudies ūkio akademijos profesorius Ivanas Starikovas. – Kuo greičiau Rusija atsikratys šio komplekso, tuo greičiau mes pradėsime spręsti realias problemas, pavyzdžiui, lėtėjančio ekonomikos augimo, stagnacijos ir recesijos.“

I.Starikovo nuomone, bandyti Ukrainą jėga ir šantažu priversti pasirinkti Muitų sąjungą, o ne ES, – kvaila.

„Užduotis – visiškai beviltiška, – įsitikinęs ekonomistas. – Nė vienas ukrainiečių politikas ir net prorusišku laikomas šalies prezidentas Janukovyčius negali sau to leisti, nes septyni milijonai ukrainiečių dirba Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir kitose ES šalyse. Šie žmonės jau integravosi į ES, o ne į Rusiją, ir ne tik psichologiškai, bet ir ekonomiškai. Jiems laisvas judėjimas po Europą yra daug labiau priimtina vertybė nei Rusijos siūlomos nuolaidos.“

Eksperto nuomone, Rusijos pozicijos silpnos dėl to, kad Muitų sąjungos projektas nepavyko. „Nepaisant visos propagandos, tai labai nestabili konstrukcija, – teigė I.Starikovas. – Atrodė, kad santykiuose su Kazachstanu nėra jokių problemų, tačiau vasaros pabaigoje Kazachstanas atidarė naują prekių judėjimo kanalą, apeidamas Rusiją.“

Rusija neturi kitos išeities?

Kiti ekspertai pastebi, jog Rusijos kaimynų viltys, kad šiai šaliai įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) ekonominiai karai baigsis, buvo nepagrįstos. Atvirkščiai: Rusija, tapusi PPO nare, tokius karus ėmė dar labiau provokuoti.

„Pasaulio prekybos organizacija veikia jau gana seniai, susiformavo jos taisyklės, pagal kurias funkcionuoja ši sistema, išryškėjo lyderiai, – „Novyje Izvestije“ sakė Rusijos jaunųjų pramonininkų asociacijos Teisės komiteto pirmininkas Sergejus Varlamovas. – Naujos narės – Rusijos – atsiradimą senesnės narės vertina kaip galimybę gauti naudos iš Rusijos ekonomikos, tačiau nenorėdamos duoti naudos Rusijai. Dėl to Rusija priversta ginti savo teises ir interesus, pradėdama ekonominius karus. Jei tų karų nebūtų, Rusijai tektų patirti visus sunkumus, kuriuos patiria kiekvienas susiformavusio kolektyvo naujokas.“

Ekspertas pabrėžė, kad Rusijai ekonominiai karai yra savotiškas būdas paskatinti vartotojus pirkti vietinę produkciją, nes rusiški gaminiai kokybe kol kas retai gali konkuruoti su importiniais.

„Mūsų prekės užsienio rinkose neturi jokių galimybių būti konkurencingos. Užrašas „Pagaminta Rusijoje“ atbaido kitų šalių pirkėjus, nes jie akimirksniu prisimena per daug metų suformuotą prastą Rusijos įvaizdį, – sako S.Varlamovas. – Dėl to Rusijoje pagamintoms prekėms sunku rasti užsienio rinkų. Rusijos valdžiai tenka rodyti dantis, kad iš prekybinių santykių turėtų naudos.“

Komentarai (0)