Siekis dehumanizuoti kitus yra labai žmogiškas (0)
2014 metų sausio 22 d. New Scientist žurnalo numerio 2952 vedamasis straipsnis apie pagrindinę numerio temą – „Prietarų talentas: kodėl žmonės nužmogina kitus“.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dehumanizavimo kaip žmogiškos prigimties dalies suvokimas sergsti nuo tamsiausių jo pasekmių
Tai slegiančiai pažįstama istorija. Dvi bendruomenės gyvena harmoningai viena šalia kitos, kol vieną dieną jau nebe. Tada dėl atrodytų, visai trivialių priežasčių – disputo dėl nuosavybės, ar gal nepakankamo socialinio įvertinimo – santykiai sueižėja. Kaimynai tampa įtarūs tarpusavyje; priešiškumas auga, tada virsta agresija ir… na, ši istorija laimingos pabaigos neturi.
Besivaržančios tokių konfliktų pusės apibūdina viena kitą, paneigdami jų bendrą žmogiškumą: jie gali prilyginti vienas kitą parazitams ar kenkėjams, kuriuos reikia išnaikinti. Stebėtojų naudojami žodžiai, apibūdinantys tokius konfliktus – pavyzdžiui, kruviną religinį konfliktą Centrinės Afrikos respublikoje, ar pilietinį karą Sirijoje – taip pat animalistiniai: vykdytojai yra „žvėriški“, tuo tarpu jų aukos yra „skerdžiamos“.
Bet tokių incidentų laikymas tik žvėriško žiaurumo proveržiu yra klaidinantis. Žiaurumo išnagrinėjimas gali išduoti sudėtingą socialinę smegenų veiklą. Tendencija kitus laikyti mažiau žmogiškais sėdi giliai mūsų sielose – ir neraminančiai lengvai sužadinama.
Dabar žinome, kad visi esame linkę grupuoti aplinkinius žmones pagal tai, kaip jie atrodo, kur gyvena ar kuo tiki – pasiduoti šiam polinkiui pakanka menkiausio preteksto – ir linkę iki įvairaus laipsnio nepripažinti nesančių mūsų grupėje žmogiškumo (žr. „Prietarų talentas: kodėl žmonės nužmogina kitus“).
Tai toli gražu nėra grįžimas prie gyvuliškų šaknų, šis įgimtas polinkis gali būti grynai žmogiškas. „Nemanau, kad turime įrodymų, jog kurie nors kiti gyvūnai geba neigti kitų tos pačios rūšies individų priklausymą tai rūšiai,“ sakė neurologas Vittorio Gallese praeitą mėnesį Human Mind Project atidaryme. Gebėjimas neigti kito asmens žmogiškumą yra „tikriausiai vienas iš blogiausių kalbos šalutinių produktų“, apibendrino jis.
To pripažinimas žmogiška prigimtimi, o ne kaip atsiskyrimą nuo jos, padeda mums įveikti tamsiausius aspektus. Galime išmokti sutvirtinti grupes; arba kaip galima atstatyti santykius su buvusiais priešais, užuot siekus keršto. Prisiminimas siejančio žmogiškumo yra geriausias būdas sergstintis nuo bandančių tai neigti.