Įtampa Kryme kyla, ir visas pasaulis stebi, kaip pasielgs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Psichologas, buvęs politikas dr. Gediminas Navaitis, mano, kad šįkart V.Putinas nebepasikliauna savo veiklumu ir ieško paramos.

„Šį kartą V.Putinas tarsi blaškosi, gal net pasąmoningai blaškosi. Jis pasirūpino Dūmos pritarimu – anksčiau tokiais dalykais nesirūpino. Jis organizuoja kone visuose Rusijos miestuose palaikančias demonstracijas, mitingus, ko anksčiau nebuvo. Matau, kad jis tarsi ieško paramos – vadinasi, nebepasikliauna savo veiklumu ir agresyvumu“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ sakė G.Navaitis. Dėl to jis sako tikintis, kad demokratinių šalių lyderiai, supratę V.Putino asmenybę, aiškiai nubrėš ribas, kurių Rusija nedrįs peržengti.

V.Putinas antradienio spaudos konferencijoje atrėmė kritiką dėl įsiveržimo į Krymą, sakydamas, kad JAV veiksmai Irake, Libijoje ir kitose šalyse vargu ar buvo teisėti. Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius sako, kad Rusija nuolat fiksuoja prieštaringus Vakarų veiksmus, ir pirmiausia reikia kalbėti ne apie Iraką, Libiją, o apie Kosovą.

„Iškart po Kosovo precedento, kurį Rusija taip ir įvardino, Rusija pasakė: dabar ir mums rankos atrištos. Tai nuo to laiko ji taip ir elgiasi. Reikia pripažinti, kad tokia politika yra nuosekli“, – laidoje sakė M.Laurinavičius.

Separatizmas Rusijoje

Politologo nuomone, Krymo okupacija Rusijai nenaudinga, nes tai gali sustiprinti separatistines nuotaikas pačioje Rusijoje. „Yra didžiulis klausimas, ar apskritai ši Krymo kampanija Rusijos interesų prasme jai naudinga. Yra akivaizdu, kad separatistinės tendencijos Rusijoje rusena. Putinas jas apmalšino, bet neužgesino.“

M.Laurinavičiaus nuomone, esant tiek argumentų, kodėl Rusijai nenaudinga kariauti su Ukraina, Rusijos veiksmai atrodo nelogiški.

Psichologas taip pat mano, kad Rusijai karas su Ukraina nėra perspektyvus. „Tai, kas tiko vienose aplinkybėse, visai netinka kitose. Agresyvumas santykiuose su Čečėnija nebuvo tarptautinė problema, nors susilaukdavo daug kritikos. Su Gruzija jau buvo ant ribos, o su Ukraina... Visgi Ukrainos karinės galimybės žymiai didesnės. Karas su Ukraina nėra toks perspektyvus“, – kalbėjo G.Navaitis.

Visą laidos „Aktualioji valanda“ įrašą klausykite čia.

Vladimiras Putinas aiškina, kad Rusijos kariai Kryme – humanitarinė misija

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį surengė iš anksto neskelbtą spaudos konferenciją. Joje Rusijos vadovas dar kartą pakartojo, kad nuverstą ir pabėgusį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių tebelaiko Ukrainos vadovu, o kariai į Krymą esą siunčiami dėl humanitarinių tikslų. Jis pareiškė, kad Kryme su ginklais patruliuoja savigynos būriai, kurių uniformos tik panašios į Rusijos. Esą jie nori apginti savo miestus, kad jų neištiktų Kijevo likimas, „kuriame siautėjo asmenys, ruošti Lietuvoje ir Lenkijoje“.

„Vakarų instruktoriai pasistengė, kad veiktų koviniai būriai“

„Mes sėkmingai bendradarbiavome su Ukrainos valdžia – visomis valdžiomis, V.Juščenko, J.Tymošenko, buvo ir ginčų. Jeigu ji norės atvykti į Rusiją, kliūčių nedarysime, tegu atvyksta“, – sakė jis. 

Paklaustas, kas organizavo perversmą, V.Putinas aiškino: „Tai buvo labai gerai parengta. Žinoma, buvo koviniai būriai, matėme, kaip jie veikia – Vakarų instruktoriai pasistengė. Jeigu valdžia būtų tvirta, jokie nacionalistai negalėtų vykdyti tokio siaubimo. Jokia iš buvusių vyriausybių negalvojo apie žmonių poreikius. Pas mus yra panašių problemų, bet jos ne tokios aštrios. Ukrainoje žmonės nori matyti kitus veidus, tai ir buvo maitinamoji terpė“.

„Rinkimai negali vykti esant terorui“

Žurnalistas prezidentui sakė, kad kai kuriuose Ukrainos miestuose žmonės prašo Rusijos pagalbos – ne tik Kryme, bet ir kituose miestuose vyksta tokie mitingai.

„Tokia reakcija nebuvo netikėta, tie, kurie vadina save valdžia, prognozavo, kad tai gali nutikti. Aš tūkstantį kartų sakiau, kodėl jūs skaldote šalį, sakiau, kad taip ir bus. Žmonės, kurie gyvena Rytuose, jaučia, kad jie atsidūrė už sprendimų priėmimo ribos. Konstitucijos sugrąžinimą reikėjo spręsti referendumu, kad žmonės jaustų, kad dalyvauja savo šalies gyvenime. Tai ne mūsų reikalas. Kai bus teisėta valdžia, jų vietoje grįžčiau prie to, kad Konstitucija būtų priimta referendumu, tada ją visi ir vykdytų“, – pabrėžė jis.
Jis pridūrė, kad jeigu rinkimai vyks esant tokiam pačiam terorui, jie nebus pripažinti. 

Paklaustas, ar nebus sužlugdytos parolimpinės žaidynės, V.Putinas sakė, kad tai būtų cinizmo viršūnė.

„Gazprom“ pokalbiai – tik apie ekonomiką“

Paklaustas apie naujas dujų kainas nuo balandžio, V.Putinas sakė, kad „Gazprom“ kalbėjo apie nuolaidų pratęsimą.

„Žinau, kad sutarė su Rusijos valdžia, kad bus nuolaidų. Rusija duoda pirmą dalį paskolos perkant obligacijas – 3 mlrd. dolerių, o Ukraina pažada sumažinti skolą ir mokėti už dujas, ko dabar nedaro. Jeigu Ukraina nesumokės už vasarį, jau bus 60 mlrd. dolerių skolos. „Gazprom“ sako – klausykit, žmonės, jūs nemokate mums, kalbėkime geriau apie normalią kainą. Tai tik ekonominis pokalbis su „Gazprom“. Kiekviena kompanija planuoja išlaidas ir pajamas“, – aiškino Rusijos vadovas.

„V.Janukovyčius elgėsi teisėtai, bet politinės ateities nebeturi“

Į siūlymą atšaukti ambasadorių JAV, V.Putinas sakė, kad tai – kraštutinė priemonė, bet jeigu reikės, jis tai padarys. „Tarptautiniu lygmeniu bendradarbiauti siekia visi – sugriauti jo instrumentus nebūtų protinga“, – pridūrė jis. 

V.Putinas pasakojo, kad V.Janukovyčiui padėjo iš humanitarinių tikslų, bet jam pasakė, kad politinės ateities jis nebeturi. 

„Atkreipkite dėmesį, kada prasidėjo suirutė. Dėl to, kad formaliai nepasirašė Asociacijos sutarties. Apie tai kalbėti juokinga – jis neatsisakė pasirašyti, jis tik pasakė, kad ją išanalizavo ir tai neatitinka Ukrainos interesų, nes žmonės per sunkiai gyvena, ir negalima nukirpti ekonominių santykių su Rusija. Visa tai nutraukus ir įvedus europinius standartus – ir Rusijoje jų neturime – pasikeistų viskas, žmonės nuskurstų. Jis ką – veikė ne savo kompetencijos ribose? Visiškai teisėtai elgėsi. Tai buvo priežastis – valdžia buvo užimta ginklais“, – teigė jis.

„Jei bus karas – tai tam, kad apgintume Ukrainos gyventojus“

Paklaustas, ar jam nėra neramu dėl to, kad gali prasidėti karas, V.Putinas aiškino, kad Rusija neketina kariauti su Ukraina. „Jei priimsime tokį sprendimą – tai tik tam, kad gintume Ukrainos gyventojus. Tegu jie pabando šaudyti į moteris ir vaikus, pažiūrėsiu, kas duos tokį įsakymą Ukrainoje“, – aiškino jis. 

R.Putinas pakartojo, kad žmones Kijeve šaudė ne milicija, o provokatoriai.

„Kijeve siautėjo asmenys, ruošti Lietuvoje ir Lenkijoje“

V.Putinas aiškino neturintis su kuo kalbėtis Kijeve, nes be rinkimų Ukraina prezidento neturės. 

„Kryme yra suformuotas parlamentas, jie turi ministrą pirmininką. Kai prieš kelias dienas norėjo užgrobti AT pastatą Kryme, kilo nerimas – susidarė įspūdis, kad Kryme rengiamasi pakartoti Kijevo scenarijų, kad bus chaosas, todėl buvo sukurtas savigynos komitetas. Laimei, apsieita be šūvių“, – sakė jis. 

Žurnalistui atkreipus dėmesį, kad žmonės, kurie blokuoja karinius dalinius Kryme, apsirengę rusiška uniforma, V.Putinas tik pasityčiojo: „Pilna tokių uniformų kurios panašios į mūsų.“

Anot V.Putino, savigynos būriai saugo Krymą, kad jo neištiktų Kijevo likimas, kuriame siautėjo asmenys, ruošti Lietuvoje ir Lenkijoje.

Jis aiškino, kad neketina prisijungti Krymo prie Rusijos: „Tik vietos piliečiai gali nuspręsti savo ateitį. Jeigu tai buvo leista daryti Kosovo albanams, vietinių gyventojų teisė yra nuspręsti. Neprovokuosime tokių sprendimų“, – pabrėžė jis.

„Jei bus sankcijos – bus visuotinė žala“

Paklaustas, kokios grėsmės kyla Rusijai dėl jos veiksmų, V.Putinas aiškino, jog apie padarinius ketina galvoti tie, kurie ketina įvesti sankcijas. 

„Pasaulyje viskas susiję, tad bus visuotinė žala. Bet svarbiausi yra mūsų elgesio motyvai. Mūsų partneriai palaikė antikonstitucinį perversmą ir valdžios užgrobimą. Net tokiu atveju mes esame labai kantrūs ir netgi pasirengę bendradarbiauti. Aš nurodžiau vyriausybei, kaip būtų galima palaikyti kontaktus su Kijevu. Nors ir nelaikome dabartinės Ukrainos valdžios teisėta, bet mes norime palaikyti ryšį dėl ekonomikos. Mes rengiamės G8 susitikimui, bet jeigu svečiai nenori atvykti – nereikia“, – sakė Rusijos prezidentas.

„Tai humanitarinė misija“

Paklaustas, ar tikėjosi tokios aštrios Vakarų reakcijos į Rusijos veiksmus, V.Putinas aiškino, kad pokalbiai su pasaulio lyderiais yra konfidencialūs.

„Todėl nežadu skelbti, apie ką kalbamės. Mus dažnai kaltina, kad veiksmai neteisėti, o kai aš klausiu, ar pas jus viskas teisėta, jie sako, kad taip. Reikia priminti JAV veiksmus Afganistane, Libijoje, kur jie veikė be sankcijų arba iškreipė sankcijų turinį. Mūsų partneriai visada aiškiai formuluoja geopolitinius interesus ir naudojasi fraze „kas ne su mumis – tas prieš mus“... Mes veikiame išskirtinai teisėtai – jeigu aš nuspręsiu panaudoti ginkluotąsias pajėgas, sprendimas atitiks tarptautines normas, nes mes turime teisėto prezidento kreipimąsi. Pagal mūsų įsipareigojimus, mes turime apginti žmones, susijusius su mumis kultūriškai, ekonomiškai. Tai humanitarinė misija – mes nenorime nieko diktuoti, pavergti. Bet negalima likti nuošalyje, kai tyčiojamasi, persekiojama“, – aiškino jis.

„Mes pasiliekame sau teisę išnaudoti visas priemones“

„Matydami smurtą šalyje mes pasiliekame sau teisę išnaudoti visas priemones, kad apgintume piliečius. Kareiviai bus vienose barikadų pusėse. Vienybė yra ir Kryme. Ten nėra nei vienos aukos, nei vieno šūvio. Mes sustiprinome mūsų karinius objektus, nes jiems grasino nacionalistinės organizacijos. Mes tai padarėme, ir padarėme laiku ir teisingai“, – sakė jis.

„Vienus vagis keičia kitais“

V.Putinas teigė nesuprantantis Maidano aktyvistų, kurie reikalauja kardinalių pokyčių. „Kodėl jie reikalauja? Nes vienus vagis keičia kitais vagimis. Regionuose jie net patys nerenka vietos valdžios, viską sprendė centrinė valdžia. Gubernatoriais tapo oligarchai. Žinoma, kad žmonėms tai nepatinka, juos pykdo, kad praturtėjusius žmones atitempė į valdžią“, – sakė V.Putinas. 

Žmonės, anot jo, liks nepatenkinti, jeigu ši valdžia taip elgsis. „Žmonėms reikia duoti teisę dalyvauti valdžioje, nuspręsti savo ateitį“, – pabrėžė Rusijos prezidentas. 

Paklaustas, ar legitimi Ukrainos valdžia, jis sakė, kad parlamentas – taip, visos kitos – ne. 

„Ypač prezidentas ne. Juridiškai prezidentas yra V.Janukovyčius. Yra trys sąlygos, kaip nušalinti prezidentą: mirtis, apkalta arba valdžios atsisakymas“, – aiškino jis.

„Ukrainoje įvyko ginkluotas perversmas“

„Įvyko valdžios ginkluotas užgrobimas, niekas dėl to nesiginčija. Kas ginčijasi? Klausimas, į kurį negaliu atsakyti nei aš, nei mano kolegos – kodėl taip padaryta? Atkreipkite dėmesį – V.Janukovyčius prie kitų šalių atstovų pasirašė su opozicija susitarimą, pagal kurį V.Janukovyčius jau atidavė savo valdžią, jis sutiko su viskuo, ko prašė opozicija. Jis teigiamai sureagavo į mūsų ir Vakarų prašymą nenaudoti jėgos. Jis nei vieno įsakymo šaudyti nedavė, liepė milicininkams pasitraukti iš Kijevo, šis įsakymas buvo įvykdytas“, – aiškino jis. 

„Aš jam sakiau, kad jam nebuvo šansų būti išrinktu prezidentu. Kam reikėjo antikonstitucinių veiksmų, sukelti šalyje tokį chaosą? Kažką reikėjo pažeminti, parodyti savo galią, bet rezultatas išėjo kitas. Tokiais veiksmais išjudino Ukrainos Rytus. Revoliucinė situacija prasidėjo nuo pirmų Ukrainos nepriklausomybės metų. Paprasti Ukrainos žmonės kentėjo prie visų valdžių, ir prie V.Janukovyčiaus niekas nepasikeitė. Korupcija išaugo tiek, kiek mes Rusijoje nesapnavome. Turime ir mes problemų, bet Ukrainoje tai kur kas baisiau – pakėlus kubu ir kvadratu. Žinoma, tauta norėjo pokyčių, bet negalima to daryti neteisėtai, tokiu laiku reikia veikti konstituciškai“, – kalbėjo jis.

Komentarai (18)