Ukrainos prezidentas Petro Porošenka birželio 16 dieną oficialiai pristatė taikos planą, skirtą užbaigti konfliktą šalies rytuose – Rusija tuo pat metu paskelbė Ukrainai nutraukianti dujų tiekimą.

Prezidentas pasirinko labai tinkamą momentą – ambicingam dviejų etapų taikos planui įgyvendinti prireiks laiko, tačiau jis turi realaus potencialo Maskvą priversti pajusti pralaimėjimo kartėlį, skelbia newrepublic.com.

P. Porošenkos manymu, Rusija negalėjo pasirinkti geresnio laiko nutraukti dujų tiekimą Ukrainai. Pirmiausia dabar juk vasara, tad nėra poreikio dujoms, skirtoms šildymui (Rusija dujų tiekimą Ukrainai jau buvo nutraukusi du kartus – 2006 ir 2009 metais, abu kartus tai buvo padaryta žiemą).

Be to, didžioji dalis šalies pramonės, tiesiogiai priklausomos nuo Rusijos energijos išteklių, dėl karinio konflikto šiuo metu dirba ne visu pajėgumu. Ukraina pastaraisiais mėnesiais sukaupė nemenkas energijos atsargas, neužilgo pradės gauti dujų per Europą.

„Ukraina šiuo metu yra žymiai palankesnėje situacijoje nei 2006 ir 2009 metais. Šaliai ateinančius kelis mėnesius tikrai nereikės importuoti dujų iš Rusijos – nėra būtinybės skubėti dėl sprendimo“, – teigia buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Stevenas Piferis.

Labai gerai, kad laiko koziris Ukrainos pusėje – jo tikrai prireiks įgyvendinant dviejų etapų taikos planą, pasiūlytą P. Porošenkos. Per susitikimą su Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba birželio 16 dieną naujasis Ukrainos vadovas pareiškė „jau šią savaitę“ šalies rytuose veikiantiems separatistams pasiūlysiantis paliaubas – tačiau su viena sąlyga: jeigu Ukrainos pajėgos turės galimybę reikiamai apsaugoti Ukrainos sieną su Rusija.

Idėja gana paprasta: kai tik siena bus tinkamai saugoma, separatistai bus atkirsti nuo Rusijos paramos. Greičiausiai, susiklosčius tokiai situacijai, jie sutiks derėtis ir priims Ukrainos valdžios sąlygas – paprasčiausiai neturės kito pasirinkimo.

Ukrainos kariai taip turės daugiau taip reikalingo laiko pailsėti nuo agresyvios ir intensyvios Antiteroristinės operacijos, per kurią vien praėjusį savaitgalį, teroristams prie Luhansko numušus Ukrainos pajėgų lėktuvą, žuvo 49 kariai.

„Kijevo valdžia greičiausiai supranta, jog tokio masto karinių pajėgų operacija – tikras iššūkis, sunki, praktiškai sunkiai įgyvendinama užduotis dabartinei šalies kariuomenei“, – sako „Carnegie Endowment’s Russia and Eurasia Program“ vadovas Eugene Rumeris.

„Jie siūlo paliaubas kaip alyvmedžio šakelę – ženklą, jog yra pasirengę derėtis… Taip sukuriamas politinis pagrindas ateityje, esant reikalui, pareikšti „mes bandėme, tačiau dabar panaudosime jėgą“, – mano E. Rumeris.

Tai tikrai nėra blogas planas – sumanus politinis P. Porošenkos, kuris tikisi, jog taikos plane įvardyta decentralizacijos svarba padės pelnyti Rytų Ukrainos žmonių palankumą, žingsnis.

Tačiau yra ir kelios rimtos problemos, galinčios niekais paversti visas pastangas. Viena iš jų – faktas, jog dabartinės šalies pajėgos praktiškai neturi galimybių apsaugoti Ukrainos sienos su Rusija.

Ukrainos sausumos siena su Rusija driekiasi beveik 2000 kilometrų. Kol kas Ukrainai pavyko apsaugoti vos 250 kilometrų, bent jau taip pirmadienį Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybai sakė Ukrainos prezidentas.

Kaip įvardijama taikos plane, per ateinančias septynias dienas Ukrainos tikslas bus perimti svarbiausių patikros punktų prie sienos su Rusija kontrolę ir taip užkirsti kelią kariams ir ginklams iš Rusijos.

P. Porošenkos teigimu, ribotos Ukrainos kariuomenės galimybės tai padaryti yra „vienintelis taikos plano įgyvendinimui trukdantis veiksnys“.

„Jiems paprasčiausiai trūksta žmonių. Nežinau, ar jiems tai pavyks padaryti per metus“, – abejoja Užsienio karinių tyrimų tarnyboje dirbantis Eurazijos karinių klausimų specialistas Raymondas Finchas.

Kaip sako E. Rumeris, sienos apsauga – šiuo atveju „pats geriausias noras“.

Nors visos sienos apsauga ir praktiškai neįgyvendinama užduotis, Ukrainos pajėgoms galėtų pavykti apsaugoti pakankamai svarbiausių patikros punktų ir taip susilpninti separatistų pozicijas Donecke ir Luhanske.

„Jeigu bus skiriama pakankamai lėšų sienos apsaugai, Ukrainai greičiausiai šį tikslą pasiekti pavyks – jeigu tik Rusija nesiims rimtesnės invazijos“, – sako buvęs NATO diplomatinis pareigūnas Ukrainoje Jamesas Greene‘as.

„Dabar veiksmų imtis turi V. Putinas. Taigi, jeigu jis siekia ir toliau kištis į Ukrainos reikalus ir nenumarinti šio savo projekto, jam reikia konfliktą eskaluoti, panaudojant Rusijos pajėgas“, – mano J. Greene‘as.

Kol kas Kremlius į P. Porošenkos pasiūlytą taikos planą reagavo naiviai pareikšdamas nesuprantąs Ukrainos noro uždaryti sieną.

„Kalbant apie Kijevo valdžios atstovų išsakytą norą uždaryti sieną su Rusija, nelabai suprantu, kam to reikia, koks tikslas. Jeigu jie nori blokuoti visus mūsų gyventojų, įskaitant tuos, kurie migruoja dėl darbo, judėjimo kanalus, norėtume tiksliai sužinoti, ką jie iš tikrųjų nori padaryti“, – pirmadienį Minske pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Tūkstančiai Rusijos karių ir toliau laikomi netoliese sienos su Ukraina, skelbia „Vedomosti“. Maža to, skelbiama, jog pajėgų skaičius tik didėja – esą „siekiant užtikrinti pasienio saugumą dėl pasikartojančių pažeidimų, kuriuos vykdo Ukrainai kariai“.

Praeitą savaitę Ukraina bei Rusija apkaltino viena kitą, jog kariai neteisėtai kerta sieną. JAV valstybės departamentas patvirtino, jog trys tankai iš Rusijos iš tikrųjų kirto Ukrainos sieną. Kaip skelbia „Reuters“, antradienį prie sienos per susirėmimus žuvo 30 Ukrainos karių.

Net jeigu artimiausioje ateityje pavyktų deramai apsaugoti sieną, mažai tikėtina, jog separatistai pritars paliauboms.

„Tai taip pat labai ambicingas tikslas, neabejotinai bus trintis, bus daug tokių, kurie nepaklus. Juk veikia atskiros frakcijos. Jeigu su paliaubomis sutiks viena frakcija, tai dar nereiškia, jog toks variantas bus priimtinas kitoms“, – teigia E. Rumeris.

Nors Rusija ir Ukraina tokiam planui pritarė, separatistai atsisakė bendradarbiauti suteikiant sąlygas saugiai civilių evakuacijai. Nėra priežasčių manyti, jog jie sutiks šį kartą – nebent, kaip tikisi Ukrainos valdžia, jie neturės kito pasirinkimo.

Kalbant apie Kremlių, jis greičiausiai ir toliau vengs atviros karinės invazijos, tačiau taip pat privalės užtikrinti Rusijos pergalę konflikte.

„Putinui gresia žlugusios strategijos Ukrainoje problema… (Jam) reikia išlaikyti įtaką šalyje, tačiau, panašu, jog nesiseka – susitarimas dėl dujų puikus įrodymas. Jam reikia sverto – ar tai būtų korupcija, ar federalizmas, ar dar kas nors. Jam reikia parodyti, jog Ukraina nėra suvereni“, – teigia J. Greene. Taigi ką pasirinks V. Putinas?

Komentarai (0)