Kodėl prancūzai taip griežtai vertina islamiškus galvos apdangalus (1)
Liepos 1 d. pasigirdo kolektyvinis visų prancūzų palengvėjimo atodūsis, kai Europos Žmogaus teisių teismas (EŽTT) palaikė šalies 2010 m. draudimą viešose vietose dėvėti visą veidą dengiančius galvos apdangalus. Jis paskelbtas po Aukščiausiojo apeliacino teismo atskiro potvarkio birželį, nurodančio, kad privatus dienos priežiūros centras turėjo teisę atleisti darbuotoją, atsisakiusią nedėvėti savo musulmoniško galvos apdangalo darbe. Prancūzijoje tokie nutarimai nekelia didelių kontroversijų. Tačiau jie dažnai neteisingai suprantami kraštuose, kur įsigalėjęs liberalus daugiakultūriškumas. Kodėl prancūzai taip griežtai žiūri į islamiškus galvos apdangalus?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prancūzija laikosi griežto sekuliarizmo, laïcité, sukurto atskirti religiją nuo viešo gyvenimo. Šis principas buvo įtvirtintas įstatymu 1905 m., po aršių antiklerikalinių ginčų su Romos katalikų bažnyčia. Dabar šios ribos kiek išskydusios. Pavyzdžiui, Prancūzijoje švenčiamos kai kurios viešos katalikų šventės, pavyzdžiui, Kristaus dangun žengimo diena. Tačiau bendrai vyrauja pasaulietinės taisyklės. Prancūzijoje, pavyzdžiui, būtų nesuvokiama rengti kalėdinius vaidinimus valstybinėse mokyklose, ar kad prezidentas prisiektų biblija.
Per pastaruosius 30 metų, kaip atsakas į stiprėjančią šalies 5 – 6 milijonų musulmonų bendruomenę, pastangos subalansuoti religiją ir pasaulietiškumą persiorientavo į islamą. Po dešimtmetį trukusio teisinio neapibrėžtumo dėl galvos apdarų nešiojimo valstybinėse mokyklose, 2004 m. Prancūzijos valdžia uždraudė visus „akivaizdžius” religinius simbolius, tarp kurių ir musulmoniški galvos apdangalai (burkos, hidžabai), viešose institucijose, pavyzdžiui valstybinėse mokyklose ar miestų rotušėse. 2010 m. buvo paskelbtas vadinamasis „burkų draudimas“, neleidžiantis nešioti visą veidą dengiančių apdarų viešumoje. Kritikai kaltina Prancūziją neliberalizmu, religinės išraiškos laisvės varžymu ir vakarietiškos moterų priespaudos interpretacijos primetimu. Amnesty International, pavyzdžiui, pavadino šį EŽTT sprendimą „stipriu religijos ir išraiškos teisės ribojimu“. Tačiau prancūzams tai yra dalis neapologetiškų pastangų laikyti religijos išraišką privačia, ir remti šalies respublikonišką sekuliarinį identitetą. Įdomu, kad daug nuosaikių musulmonų taip pat remia draudimą kaip apsaugą prieš kietosios linijos islamą.
Jei EŽTT nutarimas būtų nepalankus Prancūzijai, tai būtų sukėlę didelį nepasitenkinimą. Šalyje yra plačiai tarp partijų palaikomi sekuliariniai principai, tiek kairėje, tiek dešinėje, ir teismas pritarė, jog tai buvo dalis Prancūzijos pastangų skatinti visuomenę, pagrįstą „bendru sugyvenimu”. Toks nuosprendis sustiprins Prancūzijos apsisprendimą ginti savo sekuliarią tradiciją. Praeito mėnesio nutarimas prieš dienos priežiūros centro darbuotoją yra pirmas kartas, kai musulmoniškų galvos apdangalų draudimas buvo išplėstas į privatų sektorių. Savo nuosprendyje teismas pabrėžė, kad jo nutarimas neturėtų būti apibendrinantis, kadangi jis susijęs su pačios įstaigos kompanijos reguliavimu. Tačiau precedentas padarytas, ir gali būti, kad ateityje Prancūzija veikiau stiprins, o ne laisvins musulmoniškų galvos apdangalų draudimą.
S.P.
www.economist.com
