2020 m. gali būti labai sudėtingi Lietuvos ekonomikai. Tai lems dvi priežastys – gerokai sumažėsianti ES parama ir gili demografinė duobė. Apskaičiuota, kad kito dešimtmečio pradžioje darbo jėga trauksis trečdaliu, o pensinio amžiaus žmonių skaičius smarkiai augs. Tuo pat metu milijardinė ES parama ne tik sumažės kelis kartus, bet ant Lietuvos pečių guls ir visos už ES lėšas sukurtos infrastruktūros išlaikymas.

2020 m. gali būti labai sudėtingi Lietuvos ekonomikai. Tai lems dvi priežastys – gerokai sumažėsianti ES parama ir gili demografinė duobė. Apskaičiuota, kad kito dešimtmečio pradžioje darbo jėga trauksis trečdaliu, o pensinio amžiaus žmonių skaičius smarkiai augs. Tuo pat metu milijardinė ES parama ne tik sumažės kelis kartus, bet ant Lietuvos pečių guls ir visos už ES lėšas sukurtos infrastruktūros išlaikymas.

Ekonomistų teigimu, delsti nebėra laiko ir būsimiems iššūkiams reikia ruoštis jau dabar. Pasak jų, Lietuva turi pradėti realiai vertinti situaciją ir susitelkti į sritis, kurios kurs didžiausią pridėtinę vertę. Tam turi būti skirta didžiausia ES lėšų dalis.

Vienas iš siūlymų – nuo sunkiai pasaulyje konkuruojančios Lietuvos pramonės rėmimo pereiti prie IT ar medicinos paslaugų plėtros ir specialistų ruošimo.

Laukia sukrėtimai

„Ateinančio dešimtmečio pradžia ir visas ateinantis dešimtmetis bus labai rimtas iššūkis Lietuvos ekonomikai. Tai lems dvi aplinkybės – labai sumažės ES parama ir atsiras demografinė duobė, kuri ateinančio dešimtmečio pradžioje taps itin gili. Darbingo amžiaus gyventojų trūks, o pensinio amžiaus gyventojų vis daugės. Subalansuoti valstybės finansus bus vis sudėtingiau.

Ir mes čia kalbame ne apie keliais ar keliolika procentų sumažėjusį darbingo amžiaus žmonių skaičių. Darbo jėga susitrauks trečdaliu. Tai labai rimti struktūriniai lūžiai, apie kuriuos reikia galvoti jau dabar“, – teigė banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak jo, ES parama yra labai svarbi Lietuvai. Jos mažėjimas jausis tiesiogiai. Visuomet yra šalutinių ekonominių veiklų, kurios taip pat gauna naudos dėl įsisavinamos ES paramos.

„Už ES lėšas yra tiesiami keliai, tvarkoma kita infrastruktūra, kuri didina Lietuvos ekonomikos konkurencingumą. Problema, kad ši infrastruktūra dėvisi ir ją išlaikyti mes turėsime jau iš savo finansinių išteklių, o jie bus sunkiai subalansuojami“, – sakė N.Mačiulis.

Paramą keičia investicijos

N.Mačiulio teigimu, naujoje ES finansinėje perspektyvoje į tai atsižvelgiama. Didžioji dalis lėšų teikiama ne kaip negrąžintina parama ar subsidijos, o kaip paskola, kurią reikės grąžinti. Bandoma lėšas paskirstyti taip, kad jas būtų galima naudoti ir ateityje.

„Lietuva daug lėšų skirs gyventojų kompetencijoms ugdyti. Tai įvairiausios perkvalifikavimo programos, 700 mln. eurų skiriama švietimo sistemos tobulinimui. Tai rodo, kad planuojama esminė švietimo sistemos reforma, koncentruojantis į kokybę.

Finansiniai ištekliai sutelkti tinkama linkme, bet viskas priklausys nuo to, kaip tai bus įgyvendinama – ar tai bus toks lėšų įsisavinimas, kai ieškoma būdų, kaip panaudoti „nemokamus“ ES pinigus, negalvojant, kokią naudą tai duos, ar vis tik bus skaidriai vykdomi konkursai ir pinigai atiteks toms idėjoms, kurios iš tiesų gali padidinti ekonomikos konkurencingumą“, – kalbėjo N.Mačiulis.

Nuo nekonkurencingos pramonės – prie paslaugų

Paklaustas, ar augančią Lietuvos ekonomiką savo piniginėmis jaučia statistiniai piliečiai ir kodėl Tarptautinio valiutos fondo prie išsivysčiusių valstybių priskirtos Lietuvos atlyginimai vieni žemiausių ES, ekonomistas sakė:

„Lietuvos priskyrimas prie išsivysčiusių pasaulio valstybių yra sąlyginis. Jis daromas remiantis techniniais makroekonomikos kriterijais. Jei palygintume atlyginimus ar veiksnius, kurie lemia atlyginimus, tai pamatytume, kad mums yra labai toli iki vidutinės ES valstybės.

Tai rodo ir eksporto struktūros analizė. Mes dažnai eksportuojame labai žemos pridėtinės vertės prekes. Į Pietryčių Azijos ar Artimųjų Rytų rinkas šiuo metu mes nieko nesugebame išvežti, išskyrus šiek tiek medienos, grūdų, javų ir mineralinio kuro. Tai eliminavus ten liktų 0,1 proc. Lietuvos eksporto. Jokio proveržio nėra. Jo nebuvo pernai, nėra ir šiemet.“

Pasak jo, Lietuvos pramonė buvo konkurencinga NVS zonoje ir kol kas dėl pigios darbo jėgos yra konkurencinga ES, tačiau tai ilgai nesitęs.

„Aš labai abejoju, kad mūsų pramonė gali būti labai konkurencinga Pietryčių Azijoje.

Lietuvis ateitis yra paslaugų sektorius, o ne pramonė. Tai medicinos, IT, rekreacijos, turizmo paslaugos. Reikia rimtai vertinti, ką Lietuva šioje srityje galės pasiekti ir kaip bus kuriamos aukštos pridėtinės vertės paslaugos. Dabar ši sritis yra užmiršta, per daug galvojant apie pramonę, kurios plėtros potencialas ir konkurencingumas yra riboti, turint galvoje Lietuvos dydį ir kitus aspektus“, – sakė N.Mačiulis.

Be ES paramos Lietuvos ekonomika nesugrius

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas 15min.lt nurodė, kad senkančių ES paramos srautų labai sureikšminti nereikėtų, nes šios lėšos sudaro tik mažą BVP dalį:

„Per daug nesureikšminčiau ES paramos. Ji duoda teigiamą efektą Lietuvos ekonomikai, tačiau jis nėra esminis. Pamečiui tai sudaro apie 3 proc. BVP.

Taip, mes aktyviai naudojame ES paramą ir kiekybiniai rodikliai yra geri, bet, deja, nemažos dalies įgyvendintų projektų atsiperkamumas nėra didelis. Tai nėra tik Lietuvos fenomenas. Tai aiškiai matoma ir kitose valstybėse. Ir Graikija, ir Ispanija gauna paramą, tačiau jų tai nelabai gelbsti. Lietuvai ES paramos netekimas esminės įtakos nedarys.“

Pasak jo, Lietuvos laukia nauji iššūkiai, kuriems ruoštis būtina jau dabar. „Kas lemia tautų turtingumą? Pirmiausia tai išsilavinę žmonės. Į tai būtina investuoti. Su tuo taip pat labai susijusi sritis yra inovacijos. Žiniomis paremta ekonomika ir inovatyvi valstybė yra svarbiausias prioritetas.

Pažvelkim į istoriją. Kol vyravo žemdirbių ekonominiai santykiai, turtingesnės valstybės buvo tos, kurios turėjo daugiau ploto. Vėliau atėjo industrinė revoliucija ir turtingos šalys buvo tos, kurios turėjo daugiau fabrikų ir stipresnę pramonę. Vėliau sekė paslaugų ekonomikos metas, o dabar ateina žinių ekonomikos era“, – dėstė Ž.Mauricas.

Lietuvos verslui inovacijų nereikia

Pasauliniame konkurencingumo indekse Lietuva yra viena iš paskutinių valstybių pagal talentų pritraukimą ir išsaugojimą savo šalyje. Ekonomisto teigimu, valdžiai turi rūpėti, kad Lietuva taptų patraukli inovacijų kūrimui. Taip pat svarbu į Lietuvą pritraukti pažangių užsienio įmonių, o ne tik investuoti į technologijų slėnius.

„Problema, kad dėl Lietuvos ekonominės struktūros vietinės įmonės nėra imlios inovacijoms. Tai užburtas ratas. Gavome daug pinigų, turime žmogiškųjų išteklių, tačiau nėra inovacijų paklausos.

Nėra jokia paslaptis, kad mes dideles lėšas investavome į infrastruktūrą, bet labai mažai dėmesio skyrėme talentams ugdyti, pritraukti ir išlaikyti. Reikia žmonių, kurie galėtų naudotis turima infrastruktūra. Techninės priemonės irgi reikalingos, nes be jų specialistai negalėtų dirbti“, – sakė Ž.Mauricas.

Pyragą kepti išmokom – dalinti ne

Pašnekovo teigimu, augančios ekonomikos naudą turi pajausti visi gyventojai: „Lietuva jau sugeba iškepti neblogo dydžio BVP pyragą, tačiau šaliai itin prastai sekasi jį padalinti. Tai vyksta labai chaotiškai ir netolygiai. Beje, sukurtas socialinis modelis nemažą dalį problemų išspręstų. Tai vienas svarbesnių uždavinių.“

Ž.Maurico nuomone, būtina susikoncentruoti į Lietuvos privalumus ir juos stiprinti, o ne žarstyti ES lėšas visiems po truputį. „Būtina įvertinti, ką mes turime geresnio nei kitos šalys. Lietuvoje yra gera IT struktūra, didelis interneto greitis. Į tai daug investavo valstybė, tačiau mes to iki galo neišnaudojame.

Kitas dalykas yra medicina ir biotechnologijos. Šiuo požiūriu turime vienus geriausių universitetų Europoje. Tai labai didelis potencialas, nes Europos visuomenė sensta ir sveikatos priežiūra taps vis brangesnė. Lietuva šiuo požiūriu gali tapti labai konkurencinga.

Taip pat turime labai švarią gamtą ir esame viena iš ekologiškiausių valstybių pasaulyje. Mes to nemokame reklamuoti, nes dažnai mus vis dar traktuoja kaip posovietinę industrinę valstybę. Tai nėra tiesa. Pakanka nuvažiuoti į Kiniją ar Indiją ir pamatyti, kaip žmonės gyvena ten“, – nurodė ekonomistas.

Komentarai (20)