Ar prasidės karas tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos?
(16)
Rugpjūčio 20 naktį KLDR armija iššovė vieną salvę, manoma, raketine sistema Kengido provincijos Jončhon apskrityje. Smūgiai iš KLDR pusės buvo nukreipti į garsiakalbį, įrengtą šalia demilitarizuotos zonos tarp dviejų valstybių. Atsakydama, Pietų Korėjos armija atliko keletą artilerijos smūgių šūvio šaltinio kryptimi, o šalies ginkluotosiose pajėgose paskelbta aukščiausio laipsnio kovinė parengtis. Kokia tikimybė, kad abi pusės bus įtrauktos į visavertį ginkluotą konfliktą?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Ar istorijoje būta precedentų, kai šalys atsidurdavo ant atviro karinio konflikto ribos (ir kas jas sustabdydavo)?
Būta. Tokie incidentai vyksta pavydėtinai reguliariai, maždaug kartą per metus, pusantrų. Priežastis – Šiaurės Korėja nori pinigų ir tikisi, kad išgąsdinta gandais apie karą tarptautinė bendruomenė duos jų kaip kompensaciją. Pchenjanas šįsyk nieko negaus, kaip ir praeitą kartą, – negalima tiek kartų grasinti karu ir jo nepradėti, įgrysta. Viskas kaip pasakėčioje apie berniuką, šaukusį „Vilkas! Vilkas!“.
Kam gali būti naudinga šių dviejų šalių karinė priešprieša?
Jei kalbėtume būtent apie priešpriešą, o ne apie konfliktą, tai Pchenjanui, kuriam jis leidžia palaikyti gyventojų ideologinį tonusą, o taip pat Tokijui: Japonija gali gausinti savo ginkluotę, nuduodama, kad tai nukreipta ne prieš Kiniją, o prieš Šiaurės Korėją. Seulas su didžiausiu malonumu šios įtampos atsikratytų – galima būtų ir šaukimų į armiją atsisakyti, ir karinį biudžetą sumažinti, o ir periodiška pasaulio žiniasklaidos isterija „Korėjos pusiasalis ant karo slenksčio!!!“ turistų srauto į šalį nedidina. Pekinas irgi bevelytų pašonėje turėti ramią šalį, negrasinančią pasauliui atominiu ginklu.
Ar pasirengę abiejų šalių gyventojai kariauti prieš kaimynus?
Pietiečiai – žinoma, ne. „Pirmyn, į Šiaurę, išlaisvinsime kenčiančius tėvynainius“ – taip galvoja tik nedidelė senukų marginalų grupė. Ką nors pasakyti apie šiauriečius sunku – visuomenės apklausos KLDR atlikti neina dėl suprantamų priežasčių.
Koks abiejų konflikto šalių karinis potencialas?
Jei tikėsime Pietų Korėjos Gynybos ministerijos duomenimis, šiauriečiai turi maždaug dvigubai daugiau tikrosios tarnybos kareivių (1,02 mln Šiaurė, 495 tūkst Pietūs) ir rezervo karių (Šiaurė – 7,7 mln, Pietūs – 3,2 mln). Be to, Šiaurė turi dvigubai daugiau tankų (4300, Pietūs – 2400), beveik dvigubai daugiau raketų žemė–žemė (Šiaurė – 100, Pietūs – 60), pusantro karto daugiau lauko pabūklų (Šiaurė turi 8600, Pietūs –5600), beveik keturis kartus daugiau karinių laivų ir katerių (Šiaurė – 430, Pietūs – 110), du kartus daugiau naikintuvų (Šiaurė – 820, Pietūs – 400). Pietų Korėja turi kiek daugiau šarvuočių (Šiaurė – 2500, Pietūs – 2700) ir daugiau nei dvigubai daugiau sraigtasparnių (Šiaurė – 300, Pietūs – 690).
Tačiau nevalia pamiršti, kad kiekybė nėra tapatu kokybei ir kad Šiaurės Korėjos armija didžiąja dalimi naudoja pasenusius kovinės technikos modelius.
Ar Pchenjanas pasirengęs karo atveju panaudoti branduolinį ginklą?
Iš pradžių reikia aptarti, kad „karo atveju“ – visiškai fantastinis, neįtikėtinas scenarijus. Karo nebus. Bet jei fantazuosime ir įsivaizduosime blogiausią įvykių raidos variantą, tai įmanoma, nes tai Pchenjanui gali pasirodyti kaip vienintelė išsigelbėjimo viltis (nors suprantama, kad po branduolinio ginklo panaudojimo nuo jų nusigręžtų visiškai visi).
Kokia galimybė, kad karo Korėjos pusiasalyje atveju į jį įsitrauks ir trečioji pusė ir kas tai galėtų būti?
Visų pirma, žinoma, JAV, kurios ne tik sudariusios karinę sąjungą su Pietų Korėja, bet ir jų kontingentas yra išdėstytas šioje šalyje. Kitos šalys – vargu. Kinijos įsikišimą Š. Korėjos pusėje vertinčiau kaip mažai tikėtiną – kažin ar KLR piliečiai pritartų visaverčiam karui, juo labiau, ginant tokią nepopuliarią tarp kinų valstybę kaip KLDR. Rusija, Japonija, Mongolija – tai išvis iš fantastikos sriies.
Kaip tokią situaciją komentuoja abiejų šalių oficialūs asmenys?