Darbdavius džiugina nauja darbo forma – būdravimas (5)
Jei darbdavys jums penktadienio vakarą įbruka į rankas telefoną ir prašo iki sekmadienio laukti svarbaus skambučio, jūs tuo metu dirbate ar ne? Tarkime, kad darbdavys visai nenusiteikęs jums sumokėti už dvi laukimo dienas, bet jūs tuo metu nepaleidote svarbiojo telefono iš rankų, jaučiatės atidirbęs?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Būdravimas – apie tokią keistą ir negirdėtą darbo formą vis dažniau prabyla darbdaviai. Lietuvoje jau esama ir šios darbo formos entuziastų. Šis naujas darbo režimas jau pradėtas taikyti aplinkosaugininkams. Darbo laikas pareigūnams skaičiuojamas tik gavus konkretų iškvietimą dėl aplinkosaugos pažeidimų.
Dešimteriopai mažesnis užmokestis
Ši tvarka, reglamentuojanti Regioninių aplinkos apsaugos departamentų bei Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos darbuotojų būdravimą, praėjusiais metais patvirtinta ministro įsakymu.
Anksčiau aplinkosaugininkai nakties ir švenčių metu patruliuodavo nuolat, jiems už tai buvo mokamas visas darbo užmokestis. Naujasis darbo režimas aplinkosaugininkams įvestas atsižvelgus į estų praktiką, tiesa, Lietuvoje ji šiek tiek patobulinta.
„Inspektoriai pradeda nebe budėti kiaurą parą, bet būdrauti. Tai reiškia, kad jie bus parengties būsenos, – tai nėra darbas ir už tai jie gaus 10 proc. priedą. Tarkime, jei valandos darbas įvertintas 20 litų, inspektorius gaus 2 litus“, – taip prieš metus situaciją apibūdino aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Darbo inspektoriai apie būdravimą negirdėję
Paklausta apie būdravimą VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irina Janukevičienė sakė, kad toks terminas darbo teisėje neegzistuoja: „Darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai tokios sąvokos ar veiksmo kaip būdravimas nenumato. Yra budėjimas darbe arba namuose. Kiek teko domėtis, tai šis būdravimas ir atitinka visus budėjimo požymius. VDI nuomone, būdravimą galima laikyti budėjimu darbe ar namuose, praktikoje vis dėlto dažniau kalbama apie budėjimą namuose.“
Pašnekovės teigimu, dažniausiai šie terminai apibūdina tokių darbuotojų darbą, kurie turi namuose laukti kokio nors iškvietimo ar nurodymo ir privalo būti pasirengę atlikti jiems pavestą darbą.
„Budėjimui būdingi trys pagrindiniai požymiai – jis nėra numatytas darbo sutartyje, budėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai įmonėje reikia užtikrinti darbo tvarką ar garantuoti, kad bus atlikti kokie nors neatidėliotini darbai, be to, budėjimas nėra nuolatinio pobūdžio darbas. Darbuotojui budėti galima pavesti tik įstatyme numatytu periodiškumu, o toks periodiškumas numatytas Darbo kodekse.“
Darbo kodeksas numato, kad darbdavys darbuotojui gali pavesti budėti ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojui sutinkant – ne dažniau kaip kartą per savaitę.
Sėdi namuose – dirbi tik pusiau
I. Janukevičienė teigė, kad budėjimo laikas įskaitomas į darbo laiką: „Jei darbuotojas sėdi darbe ir laukia iškvietimo – tai prilyginama jo darbo laikui, o jei budima namuose – tai prilyginama pusei darbo laiko.
Turi būti laikomasi nepertraukiamo poilsio nuostatų: nepertraukiamas darbuotojo paros poilsis turi būti ne mažesnis nei 11 valandų, o nepertraukimas savaitės – ne trumpesnis nei 35 val. Darbdaviai, nustatydami budėjimus namuose, turi atsižvelgti ir į šiuos dalykus.
Į Darbo inspekciją darbuotojai skųstis neplūsta. Neseniai būta atvejo, kai būdravimo klausimą kėlė aplinkos apsaugos srityje dirbantys specialistai. „VDI nekontroliuoja valstybės tarnautojų darbo ir poilsio režimo ir šiuos klausimus sprendžia Valstybės tarnybos departamentas, tad mes jokių veiksmų imtis negalime, tik pateikėme paaiškinimą, kad būdravimas ir budėjimas iš esmės yra tas pat“, – sakė pašnekovė.
Būdravimas gali sukelti papildomą stresą
Psichoterapeutė Neringa Mikalauskaitė, paklausta, ar ilgalaikis būdravimas gali sukelti papildomą darbinį stresą, sakė: „Viskas priklauso nuo paties žmogaus psichikos, nes reakcija gali būti labai skirtinga. Žmogus, kuris darbe savo pareigas pratęs vykdyti labai sąžiningai ir atsakingai, reaguos vienaip, o kitas gali to per daug nesureikšminti.“
Geriausia, kai darbai dirbami darbe. Tokie atvejai, kai uždaręs kabineto duris įmonės vadovas pas vaikus ir žmoną grįžta direktorius, o ne tėtis, – dar viena atskira tema. Reikėtų atskirti darbus nuo namų rūpesčių.
Kalbėdama apie situaciją, kai elektroninis paštas tikrinamas kiaurą parą, o darbiniai skambučiai nesiliauja, N. Mikalauskaitė teigė, kad tai prie gero neveda.
„Žmogus produktyvus būna tuomet, kai turi daug veiklos, bet su ta veikla susitapatina čia ir dabar. Jeigu jau plauni indus, tai ir plauk, bet moteris plaudama indus mintimis gali nuskristi iki Sicilijos, pabūti prie jūros ir sugrįžti. Negebėjimas susikaupti, negebėjimas būti čia ir dabar įlieja dar daugiau sumaišties“, – kalbėjo psichologė ir pridūrė, kad noras padaryti visko daug ir darbo reikalų tvarkymas po darbo dažnai lemia tai, kad darbai atliekami nekokybiškai.
Siūlo tartis su darbdaviu
Galimos išeitys iš nemalonios situacijos? Štai ką į tai atsakė N. Mikalauskaitė: „Pats efektyviausias būdas būtų labai griežtai ir aiškiai su darbdaviu susitarti dėl taisyklių. Žmogui tikrai naudingiau žinoti savo pareigas ir atsakomybes. Jei vadovas pasako viena ir paskui elgiasi visai kitaip, tai ima kelti stresą. Kai taisyklės ir darbo principai apibrėžti, atkrinta labai daug problemų.“
Anot jos, kai įvairios profesinių atsakomybių ribos išsitrina, žmogaus gyvenimas tampa kupinas papildomo streso. Galimybę dirbti bet kur ir bet kada bei rinktis patį produktyviausią paros laiką psichologė vertino atsargiai: „Žmonės labai skirtingi ir jų branda bei valia skiriasi. Kuo žmogus jaunesnis, tuo labiau jam reikia disciplinos. Reikia būti pakankamai psichologiškai subrendusiam, kad žinodamas, jog šiuo metu jaučiate įkvėpimą darbui, eitumėte ir dirbtumėte.“
Jei tenka laukti darbdavio nurodymų ir reikia būti pasiruošus darbuotis, tokia veikla atitinka budėjimo požymius ir už tai turi būti mokamas atlyginimas.
