Kur kas gilesnės „Brexit“ priežastys: kaip technologinis progresas nokautavo Europą ir suskaldė visuomenę (64)
Nors „Brexit“ referendumo rezultatai nusirito per pasaulį sukeldami šoką, būkime atviri ir pridėję ranką prie širdies pasakykime sau – to link ėjome seniai. Ir ne britai čia kalti, ir ne Europos Sąjunga čia esminė priežastis, ir ne dažniausiai cituotos „Leave“ kampanijos demagogijos, kad čia kažkuo nusipelnė migracija ir suverenitetas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Britai – viso labo ryškiausias pastarojo meto poligonas, nors panašių apsčiai turėta anksčiau. ES – tiesiog atpirkimo ožys, ant kurio patogiausia šiuo metu sukabinti visas negandas. Migracijos, suverenitetai, elito atotrūkis nuo masių – tik plika akimi įžvelgiami daug rimtesnės ligos simptomai.
Kai liga atsiranda nuo netinkamo gyvenimo būdo, tiek jos priežastis nustatyti, tiek skirti gydymo kursą labai paprasta. Ko nors nesupranti – daugiau skaityk ir klausinėk. Kas nors nesiseka – bandyk ką nors kita, ieškok, kas arčiau širdies. Kas nors itin siutina – užsimerk ir suskaičiuok iki dešimties.
Deja, visi šie receptai mažai gali padėti, kai ligos priežastys menkai tepriklauso nuo žmogaus režimo ir įpročių. O į dabartinę būseną mus panardino iki šiol neregėtas vienu metu vykstančios ketvirtosios technologijų revoliucijos ir globalizacijos tempas.
Jis atvėrė milžiniškas galimybes tiems, kurie gimę prie jos prisitaikyti, ir kartu panardino į didžiulę įtampą tuos, kuriems prisitaikyti sunku, vėlu ar tiesiog neįmanoma.
Vienas „Leave“ kampanijos šūkių, ko gero, efektyviausiai apeliavęs į žmonių širdis, buvo „susigrąžinkime kontrolę“. Jis apėmė ne tik sienų, ne tik įstatymų leidybos, pagaliau ne tik suvereniteto ar nacionalinio identiteto kontrolę.
Pastarieji aspektai daugeliui balsavusių už Didžiosios Britanijos pasitraukimą tikrai mažiausiai rūpėjo, o ir juos artikuliuoti būtų sugebėjęs retas. Tai įrodė ir referendumo naktį interneto paieškos sistemas sprogdinusios užklausos „Kas yra ES? Ką reiškia JK pasitraukimas iš ES?“
Žmonės balsavo tikėdamiesi susigrąžinti savo gyvenimo kontrolę, kurią toji karta anksčiau jautėsi turinti. O dabar to netekusi, kaip ir praradusi galimybę prisitaikyti prie pokyčių sau patogiu tempu.
Blogiausia, kad joks referendumas nesustabdys tolesnio šoko, kurį kasdien toliau žeria mažėjantis gaublys ir didėjantis šį gaublį supantis informacijos kiekis. Technologijos pažangos nesustabdysi balsavimais, nes už ją kasdien savo piniginėmis ir įpročiais balsuoja tie, kuriems reikia naujų įspūdžių, patogesnių priemonių reikalams tvarkyti.
Tad jei to nesustabdysime, gal verčiau imti šios technologijos pažangos lazdą ir pradėti kalbėti ne tik apie visiems matomą jos galą – svaiginamas galimybes, bet ir apie antrąjį – tradicinių ryšių, įpročių ir gyvenimo būdo atrofiją?
Lengviau, aišku, toliau nerti į fobijas ir kompleksus. Jaunimui šaipytis iš senimo, senimui tyliai keršyti savo balsais rinkimuose ir referendumuose, užverti sienas, o jas užvėrus ieškoti naujų atpirkimo ožių savo kaime, elitui kaltinti mases bukumu, masėms nekęsti elito už aroganciją. Ir visiems kartu jausti neaiškią dilgsinčią baimę dėl rytojaus.
Jeigu trokštantys pokyčių, juos kuriantys ir iš jų kuriantys naudą nepradės bent trumpam įsiklausyti į tuos, kuriuos pokyčiai gąsdina, rezultatas bus ne tik trumpam stojusi politinio gyvenimo tyla. Tylą greitai pakeis chaoso triukšmas.
Optimistas tam paprieštarautų – esą žmonės visuomet sugeba rasti geriausią išeitį.
Pesimistas, tam pritardamas, pridurtų, kad tai įvyksta tik tada, kai žmonės iki tol išnaudoja kitas, blogesnes, išeitis.
Mat vieną žmogų labai paprasta paguldyti ant psichoterapeuto kušetės, paleisti lengvą foninę muziką, išsiaiškinti, ką jam labiausiai skauda, ko jis labiausiai bijo, kada ėmė atsirasti šios baimės. Ir tada kartu su juo prisikasti iki paprastų sprendimų, kurie padėtų jam rasti taiką su pačiu savimi.
Vieną žmogų ant kušetės paguldyti labai paprasta. Tačiau visą naciją? Ar žemyną? O gal net visą žmoniją?
Deja, nėra tokios kušetės ir tokio dangiškojo psichoterapeuto nėra. Teks kapstytis kitokiais metodais.
Aidas Puklevičius
