Jei esate tvarkingas, greičiausiai manote, kad grindys jūsų bute tokios švarios, jog galima nuo jų valgyti. Deja, neseniai buvo atliktas tyrimas, kuris verčia suabejoti vadinamąja 5 sekundžių taisykle, rašo „The New York Times“.

Naujojo Džersio universitete dirbantis maisto produktų mikrobiologas profesorius Donaldas W. Schaffneris po dvejus metus vykdytų tyrimų daro išvadą, kad net labai greitai nuo grindų pakeltas maistas bus užkrėstas bakterijomis.

Visiškai neseniai JAV mikrobiologų asociacijos internetiniame žurnale „Applied and Environmental Microbiology“ buvo paskelbta tyrimo, atlikto siekiant išsiaiškinti 5 sekundžių taisyklės pagrįstumą, rezultatų ataskaita.

2014-aisiais metais Anglijos Aston universitete dirbantys mokslininkai pranešė, kad per kelias sekundes nuo grindų pakeltas maistas greičiausiai nebus užkrėstas bakterijomis, kurios bus perneštos, jei maisto pakelti nesuskubsime.

Pasklidus šiai naujienai, buvo imta manyti, kad valgyti ant grindų nukritusį maistą nekenksminga. Visgi mokslininkų redaguojamame žurnale nei šių išvadų, nei 2003-iaisiais metais Ilinojaus universitete atlikto tyrimo aprašo paskelbta nebuvo.

Nors 5 sekundžių taisyklė labiau primena prietarą ar liaudies išmintį, jai išplitus kilo nerimas dėl visuomenės sveikatos, todėl, anot profesoriaus D. W. Schaffnerio, atsirado būtinybė atlikti nuodugnius tyrimus.

Jis pacitavo ligų kontrolės ir prevencijos centro pateiktą ataskaitą, kurioje nurodoma, kad netiesioginis nuo paviršiaus perduodamas užkratas yra šešta pagal dažnumą maisto sukeliamų negalavimų (išskiriami 32 jų tipai) priežastis.

Tyrimo eiga

Profesorius D. W. Schaffneris ir jo vadovaujama doktorantė Robyn C. Miranda ištyrė keturių tipų paviršius: nerūdijančiojo plieno, keraminių plytelių, medžio ir kiliminės dangos. Jie taip pat ištyrė keturių skirtingų rūšių maisto produktus: suraikytą arbūzą, duoną, sviestu apteptą duonos riekę ir želinį saldainį.

Visi šie produktai iš maždaug 13 centimetrų aukščio buvo numesti ant bakterijomis, panašiomis į salmoneles, užkrėsto paviršiaus. Tada mokslininkai keturis kartus ištyrė maisto produktus: jiems neišgulėjus ant paviršiaus nė skendės, tada ne ilgiau kaip po 5 sekundžių, tada po 30 ir galiausiai po 300 sekundžių.

Iš viso buvo ištirti 128 įmanomi paviršių, maisto produktų ir trukmės deriniai. Be to, kiekvienas iš jų buvo ištirtas po 20 kartų, taigi, mokslininkai gavo 2 560 rodiklių.

Ką parodė tyrimas?

Ištyrus maisto produktus buvo nustatyta, kad 5 sekundžių taisyklė pasitvirtina tik ta prasme, kad ilgiau ant nešvaraus paviršiaus pragulėjęs maistas yra labiau užkrėstas bakterijomis. Deja, šioks toks bakterijų kiekis nustatytas net ant tuojau pat pakelto maisto.

Anot profesoriaus D. W. Schaffnerio, bakterijos pernešamos žaibiškai. Nuo kilimo ant maisto patenka mažiausiai bakterijų. Žymiai daugiau jų pernešama nuo keraminių plytelių ar nerūdijančiojo plieno paviršių. Nuo medinio paviršiaus pernešamų bakterijų kiekis įvairus.

Tyrimų duomenys rodo, kad maisto sudėtis ir paviršius, ant kurio jis nukrenta, tiek pat svarbūs, kiek ir laikas, kurį maistas praguli ant konkretaus paviršiaus. Ant sultingos arbūzo skiltelės bakterijų patenka daugiausiai, o ant želinio saldainio – mažiausiai.

„Prisipažinsiu, kad ir pats esu suvalgęs ant grindų nukritusio maisto. Vis dėlto, jei skiltelė arbūzo atsidurtų ant palyginti švarių virtuvės grindų, ji būtų tinkama tik kompostuoti“, – sako D. W. Schaffneris.

Iš kur kilo 5 sekundžių taisyklė?

Sunku pasakyti, kokia 5 sekundžių taisyklės kilmė, bet ją būtų galima sieti su Čingischanu, tvirtinusiu, kad galima valgyti net penkias valandas ant žemės išgulėjusį maistą.

Kodėl žmonės pakelia ir suvalgo ant žemės nukritusį maistą? Eksperimentinės psichologijos profesorius Williamas H. Hallmanas aiškina, kad priimdami sprendimus žmonės nesvarsto visų riziką keliančių ir naudą teikiančių veiksnių. Kasdieniame gyvenime jie tiesiog vadovaujasi kognityviniais metodais, vadinamais euristikomis.

„Šie metodai laidžia labai greitai priimti sprendimus, pagrįstus konkrečiu metu turimais duomenimis“, – sako W. H. Hallmanas.

Deja, kartais taip priimti sprendimai siejasi su klaidingais įsitikinimais arba informacijos neturėjimu. Pavyzdžiui, bakterijos yra nematomos, todėl jų buvimą galima visiškai ignoruoti, jei koks nors skanus kąsnelis netyčia nukrenta ant grindų. Kadangi pavojų keliančio objekto nematyti, yra linkstama manyti, kad jo nė nėra, todėl įsimesti į burną nuo grindų pakeltą saldainį atrodo visiškai saugu.

Maisto saugumą tiriantis profesorius Douglas Powellas, paskelbęs ne vieną publikaciją šia tema barfblog.com, pastebi, kad ant grindų nukritęs maistas pakeliamas ir suvalgomas todėl, jog žmonėms įkalta į galvą nešvaistyti maisto.

Reikia paminėti ir tai, kad žmonės nesuvokia kylančios rizikos. Jie mano, kad jei ne kartą suvalgius nuo grindų pakeltą maistą nieko nenutiko, vadinasi, joks pavojus negresia.

Profesorius D. W. Schaffneris siūlo dar vieną pastebėjimą: „Kai ant grindų nukrenta pirmojo vaiko šeimoje čiulptukas, strimgalviais lekiame jo sterilizuoti, bet kai taip atsitinka auginant trečią vaiką, neteikiame tam beveik jokios reikšmės.“

Galbūt žmonėms stinga informacijos?

Spręsdamas iš atlikto tyrimo rezultatų, profesorius W. H. Hallmanas prieina prie išvados, kad žmonės mano, jog bakterijomis užsikrečiama tik nuo kitų žmonių. Pavyzdžiui, vyrauja nuomonė, kad nuosavas tualetas švaresnis nei viešasis. Iš tikrųjų gali būti ir kitaip, nes viešieji tualetai žymiai dažniau plaunami.

Egzistuoja ir klaidingas supratimas, kaip pernešamos bakterijos. „5 sekundžių taisyklė kartais kelia mums juoką. Visgi žmonės elgiasi taip, tarsi bakterijoms reikėtų laiko persikelti ant nukritusio maisto“, – sako W. H. Hallmanas.

Ne mažai įtakos žmonių elgesiui daro ir tai, kad jie neatpažįsta maisto sukeltų ligų simptomų. Pasijutę negerai jie mano, kad negalavimą sukėlė tik pastarąjį kartą vartotas maistas ir visiškai nesieja jo su nuolatiniais ydingais įpročiais.

Vyrai dažniau suvalgo nuo grindų pakeltą maistą nei moterys?

Profesorius W. H. Hallmanas tvirtina, kad būtent taip ir yra. Kitaip nei moterys, vyrai daug dažniau lyg niekur nieko įsimeta į burna nuo grindų pakeltą kąsnelį. Panašiai jie elgiasi ir nukritus stalo įrankiui, taip pat nemato nieko ypatingo, jei tenka ištraukti iš maisto jame aptiktą muselę arba plauką.

Tokie duomenys surinkti JAV 2005-aisiais metais telefonu apklausus net tūkstantį respondentų. Mikrobiologijos profesorius Anthony Hiltonas pasakoja, kad apklausus maždaug 500 žmonių paaiškėjo, jog net 81 proc. moterų nesidėtų į burną nuo grindų pakelto maisto, tuo tarpu šios taisyklės paisančių vyrų tėra tik 64 proc.

Žurnale „Scientific America“ rašoma, kad tokį lyčių skirtumo nulemtą elgesį paaiškinti sunku, nors šis dėsningumas ir atitinka kitų panašių tyrimų rezultatus. Pavyzdžiui, buvo išsiaiškinta, kad vyrai kur kas mažau skrupulingi maisto produktų, pavyzdžiui, vaisių ar daržovių, švaros klausimu.

Komentarai (1)