Profesorius apie lietuviškas algas ir darbo našumą: „palyginus su Estija, čia kosmosas, kas vyksta“

Oi kiek klysti. A) Prabangų NT kainavo pastatyti - žmonės gavo darbo vietas. Taip pat jį reikia prižiūrėti ir aptarnauti - vėl darbo vietos. B) Paveikslo neparduosi atgal ta pačia kaina. Be to, perkant susimokėjo greičiausiai neblogus mokesčius (priklauso nuo šalies). Tinkamai prižiūrėti meno kūrinius taip pat kainuoja labai brangiia. C) Bond'ai - tie pinigai paskolinti ir išleisti. Jie apyvartoje pilnu tempu. Tiek, kad juos kažkada turės kažkaip grąžinti. D) Vos kelios korporacijos turi tikrai didelius kiekius grynųjų pinigų. Realiai sugalvoju dabar gal 3 iš kokių 500 kurias metų bėgyje patikrinu. Ir šitų pinigų progresiniai mokesčiai nepaliestų D.1) Išmokėti dividendai eina į apyvartą D.2) Išpirktos savo akcijos eina į apyvartą, nes akcininkas gauna pinigus ir juos kažkur leidžia/investuoja. D.2.a) Investuoti pinigai pirminėje rinkoje eina į įmonės kapitalą, dažniausiai plėtrą. D.2.b) Investuoti pinigai antrinėje rinkoje, reiškia kažkas pardavė savo finansinį turtą ir gavo pinigus, kuriuos vėl gali leisti. Kaip tai neinvestuoja į produkciją? Investuoja. Tik populiacija nustojo augti taip sparčiai vakarų pasaulyje. Ar tu sakai, kad vienam vidutiniam žmogui reikia 5 mašinų, 2 namų, ir 10 kepalų duonos per dieną? Ir tai beje nesusiję su progresiniai mokesčiais. Taip, kapitalas investuojamas tada, kai yra paklausa. Ką siūlai? Išparduoti kapitalą? Padaryti kaip Rusijoje, kada paklausa yra, bet nėra kuo gaminti? Nu man jau įdomu, kas čia per investicija, kuri įšaldo pinigus Antikvaras? Meno kūriniai? Surprise surprise, jei kažkas įšaldo pinigus, kažkas juos gauna. Progresiniai mokesčiai yra skirti ne įšaldytus pinigus grąžinti, o perskirstyti aktyvius. Beje, nuo kokių pajamų tu įsivaizduoji prasidėsiančią progresiją? 1,000€ jau ta riba? O gal 10,000€ ir realiai tai bus sąrašiukas iki 1,000 žmonių? Kitas klausimas, o tai sumokėti 7x daugiau mokesčių, kai uždirbti 3x daugiau nei MMA ne progresija?

) darbuotojų (tiek samdomajame lygyje, tiek verslo turėtojų lygyje). ................. . Kitą milijardą skirkim... Žinoma, tam įgyvendinti yra žymiai ir ženkliai kompleksiškesnių sistemų, ...bet šiek tiek abejoju, ar ir šį paprastą „rodymą ant pirštų“ suprasite teikiama linkme. Būtų (gal net per-) puiku, kad iš to bent suprastumėte, jog vilkiškumo mažinimas bent 1 procentiniu punktu gali irgi suteikti visiems realiai didelę piniginę/komercinę naudą. Na, ir nelabai linksmas (kiek pašaržuotas) anekdotas pagal paties intencijas kaip stumtis į priekį. Yra verslo vienetas su 100 darbo vietų. Jose sėdi 100 vilkų. Klausimas: o kokį inovatyvų produktą jie gali sukurti?

vilkai nepataps gabūs darbuotojai, jei gaus dvigubai ar keturgubai algos. Taip, švietimui ir užimtumui reikia pinigų ir būtent švietimas padėtų tuos vilkus padaryti darbuotojais, kuriančiais aukštą pridėtinę vertę. Tiesa, tai pasiekti geriau ne progresiniais mokesčiais. Tai, ką tu nori pasiekti, daug geriau padėtų padaryti darbo pajamų apmokestinimo sumažinimas ir NT bei automobilio apmokestinimas. Šiuo metu turtingas laikomas ne tas, kuris turi 100kv.m. butą senamiestyje, kelis namus, prabangius automobilius, o tas, kuris uždirba daug darbe. Kitaip sakant, jauna šeima su 1,400€ pajamų yra turtinga, o pensininkas gyvenantis Trakuose, name ant jūros kranto bei nuomojantis butą Vilniaus senamiestyje už 1,200€ yra vargšas. Progresiniai mokesčiai tokių problemų nespręstų, o NT ir auto mokesčiai - taip. Nes už prabangesnį turtą mokėtum daugiau. Jei nieko neturi - nieko ir nemoki. Darbo pajamų apmokestinimas turi būti sumažintas proporcingai visuotino NT ir auto mokesčio įvedimui, kad vidutinis lietuvis mokėtų daugmaž tiek pat. Tada ne vienas atliekamas milijardas liktų. Namo nepradanginsi, kaip ir mašinos.

trumpai, nes siandien uzimta diena. Taip, viska ka sakai yra tiesa. Jei ismoki dividentus, pinigai nuseda mene, aukse, cash, brangiam NT ir kitur. Tas pats ir su kitais tavo pavyzdziais-zinoma, kad pinigai visada buna apyvartoje ir visada kazkas gauna cut'a, kazkas gauna mokescius ir pan. Klausimas yra ar tai yra efektyvus pinigu leidimas palyginus su kitom alternatyvom? Pora grubiu pavyzdziu: Pvz, galima nusipirkt antikvarini ferrari uz 30 milu arba tuos 30 milu valstybe galetu isleisti vejo ar saules jegainiu statybai idarbinant 1000 zmoniu, juos apmokant, suteikiant uzsakymu statybu, indzinerijos, mokslo ir kitoms imonems. Kekvienam etape, zinoma, valstybe gauna mokescius, imones daro R&D + gerinama bendra salies infrastruktura. Gale dienos, tie 30 milu tiesiogiai paliecia tukstncius prie statybu dirbusius zmonius, plius n kitu netiesiogiai prie to prsidejusiu ir zinoma, yra patatomas objektas kuris ir ateity dar ilgai nes nauda. Sukuriama daug tiesiogines ir daug pridetines vertes. Ferrari pardavimo metu, tiesiogiai pinigus gaus aukciono organizatoriai, pardavejai, teisininkai, kiti tarpininkai siek tiek valstybe (priklausomai nuo mokesciu) ir realiai viskas-ratas sustoja. Salies konkurencigumas nuo antikvaro neauga. Maza grupele zmoniu, kurie dalinsis tuos 30 milu, daug sancu, kad jau ir taip yra turtingi, todel tie pinigai nebus iskart isleidziami vartojimui. Daugiausia sancu, kad jie bus saugai uzsaldyti arba vel isleisti labai mazame liukso sektoriuje, kur didelis sumos eina per maza grupele zmoniu, visiskai aplenkdama didziaja visuomenes dali.

Aš labai trumpai: Svety - tau pačiam kas nors aišku. Prie ko čia tie gyvūnai?

Audrius, efektyvu būtų gyventi 9kv.m. per žmogų, visiems važinėti su tokios pačios markės mašina, apsivilkus tokiais pat rūbais, valgyti tą patį maistą diena iš dienos, ten pat ruoštą, apsieinant be jokių delikatesų. Bet būtent visa tai žmones motyvuoja kažko siekti, kurti. Sakai nusiperka antikvarinę mašiną ir ratas sustoja, prieš tai pats išvardini, kas gauna pinigus. Taigi ratas nesustojo. Gavo teisininkas, buvęs savininkas, aukcionas, valstybė pinigus, jie kažkur irgi tuos pinigus deda/išleidžia. Į kojinę legaliai gauti pinigai retai kada bekišami. Ypač turtingų žmonių. Beje, atsisakymas grynųjų pinigų iš viso geriausiai didintų pinigų apyvartumą, AKA "velocity".

!?! Atleiskite, ar jūs tikrai manote, kad tokie absurdo argumentai gali būti realiai veikiančios sistemos dalis? -....... ...........

Svetys, apsimeti durniumi ar šiaip nematai, kad trečdalis ekonomikos sėdi šešėlyje? Tabakas, kuras, alkoholis, prekyba be PVM'o, po patentais, individualia prekyba ir pan. kai realios apvyartos viršija nustatytą maksimalią leidžiamą. Algos vokeliuose. Viso to nėra? Surinktum daug daugiau pinigų iš tų, kurie iki šiol buvo nesąžiningi ir prisipirko turto iš neapmokestintų pajamų. Kaip besidedantis suprantantis ekonomiką, nesugebi suprasti net tokių esminių dalykų. O šiaip be ad hominem sugebi kažką pasakyti? Ar ties tiek tavo "išprusimas" baigiasi?

Prie konteksto ir niuansų, mielas katinėli P.s. įdomu tokį tekstą http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=72816460 įveikiate akimis, ar protu?

verslo savininkai yra Lietuvos, ar Rusijos piliečiai? Ar Lietuvos piliečiai dėl savo asmeninių paskatų gali silpninti valstybės gynybines funkcijas? Jei negali, tai tokius turėtų teisti karo tribunolas - už sabotažą valstybės gynybinių galių stiprinime (t.y. už lėšų skirtų šalies gynybai grobstymą). Vat, būtų verslininkai ir Lietuvos piliečiai - tai verslo gildija priimtų savanorišką įsipareigojimą panašų į šį: tiekimas valstybės ginimui negali turėti, sakykim, didesnės nei 5 -10 procentų pelno maržos. O šiaip dėkui, kad pakišote mintį apie galimą temą, kurią gal kartais ir užvesiu.

Svetys, nesulaukęs pripažinimo fizikoje, migruoja į ekonomiką.

nuostabai irgi aprašo fizinius reiškinius (t.y. jie /pažinimo sistemoje – šiuolaikinė fizika/ egzistuoja kaip palaidi, savarankiški , neįjungti į fundamentalios fizikos sistemą fragmentai). Taigi, deja, šiuolaikinė fizika (SF) tokių fizinių reiškinių negali nuosekliai ir visapusiškai įjungti į fundamentalios fizikos pagrindus. Na, o Judėjimo Fizika (JF) ( viewtopic.php?p=402235#p402235 ) ir pačiose fundamentaliausiose padėtyse būtent ir nagrinėja tik visų fizinių reiškinių (neišskiriant jokio JL kaip svarbiausiojo ar etaloninio) tarpusavio sąveikas, jų tendencijas, tęstinumus, skirtumus, unikalias pozicijas ir t.t. ir t.t.