„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas pastebėjo suktybę, kuri vyksta su maisto produktų kainomis Lietuvoje: pirkėjai patenkinti, nors ir kvailinami (10)
Jei produkto kaina padidėja vienu ar pora centų, lyg ir pasipiktinimo tai dar nekeltų, tačiau jei tuo pačiu sumažėja ir kiekis? Tai ekonomistai įvardija „paslėpta infliacija“.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įrašu ir nuotrauka, kurioje užfiksuotas tas pats varškės sūrelis, tačiau vienoje nuotraukoje jo svoris 50 g ir kaina 0,44 Eur, o kitoje – svoris 40 g, o kaina 0,45 Eur.
„Džiugu, kad ne visos Lietuvos įmonės pasiduoda kainų kėlimo beprotybei. Štai kai kurios iš jų rodo socialinį atsakingumą ir, vietoje ženklaus kainos padidinimo, paslapčia sumažina produkto svorį ar tūrį (pvz. 0.9 litro pieno pakeliai), tuo saugodami mus nuo persivalgymo, antsvorio bei kitų XXI amžiaus blogybių. Didelis ačiū joms!”, – ironizavo Ž. Mauricas.
Tokį reiškinį ekonomistai vadina „užslėpta infliacija“.
„Kuri sudaro iliuziją, kad kainos nekyla ar kyla labai nedaug (sūrelių atveju 1 euro centu), nors iš tiesų gaunamas prastesnės kokybės ar mažesnio svorio/tūrio produktas (siūrelgeito atveju: vietoje 50 gramų – 40 gramų), tad realus kainų kilimas būna spartesnis už statistinį.
Dar įdomiau yra tai, kad „užslėpta infliacija“ yra labiau būdinga prieš–kriziniams laikotarpiams. Turint omenyje, kad mažmeninės prekybos (be automobilių ir kuro) augimas Lietuvoje rugpjūčio mėn. sulėtėjo iki vos 1,8%, o restoranų apyvarta smuko 2,4% (smukimas fiksuojamas pirmą kartą per 5 metus), galime laukti ir daugiau tokių „fokusų“... Tad nepraraskite budrumo!“, – rašė ekonomistas.
Prekybininkai siūlo kreiptis į tiekėjus, šie – į prekybininkus
Prekybos centrai „Maxima“, „Iki“ ir „Norfa“ naujienų portalą tv3.lt informavo, kad klausimu, kodėl yra mažinamas produkto svoris, o kaina didesnė, reikėtų kreiptis į gamintojus bei tiekėjuss.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas pateikė išsamesnį paaiškinimą, tačiau ir jis nurodė, kad sprendimus dėl pakuočių dydžio ir talpos priima patys gamintojai.
„Apie tokius pokyčius jie turėtų informuoti prekybos įmones ir, tikiu, kad tokie atvejai yra aptariami sutartyse. Gamintojai taip pat yra atsakingi už teisingą ir aiškų pirkėjui produkto paženklinimą. Kadangi Lietuvos pirkėjai yra gan pastabūs, atidžiai planuoja savo išlaidas ir yra labai jautrūs kainos pasikeitimams, bet koks verslo gudravimas žaidžiant su pakuočių dydžiais, kuris gali sukelti pirkėjo nepasitenkinimą yra, mano supratimu, blogas verslo sprendimas.
Iš kitos pusės, pirkėjų įpročiai taip pat keičiasi ir gamintojai bei prekybininkai juos turi pagauti ir prie jų prisiderinti. Tad, jei pirkėjas pageidauja to pačio produkto mažesnėje pakuotėje, dėl to, kad, pavyzdžiui, dažniausiai nesuvartoja viso produkto per jo galiojimo laiką, tai gamintojų pateikimas į rinką pakoreguotos pakuotės dydžių yra geras verslo sprendimas“, – informuoja jis.
Tuo tarpu ekonomisto pavyzdyje panaudotų sūrelių gamintojai „Uriga“ sako, kad kainą apsprendžia prekybos tinklai.
Kalbintas „Uriga“ darbuotojas, kuris straipsnyje nenorėjo būti įvardintas vardu ir pavarde (redakcijai tapatybė žinoma), sako, kad 40g sūrelį parduoda pigiau nei 50 g, tačiau viską sureguliuoja prekybos centrai.
„Ką mes galime padaryti? Mes 40g sūrelį pigiau parduodame, 50g brangiau, viską reguliuojame ne mes, o prekybos centrai. Tai jūs pasakykite, kodėl jie taip daro. Mūsų yra atleidimo kaina. O ką jie daro, aš bandžiau vieną kartą aiškintis, man pasakė neskaičiuok mūsų pinigų.
Prie ko mes? Čia jų problemėlė. Viename prekybos tinkle 50 g sūrelis už 43 ct parduodamas, o kitame prekybos tinkle 40 g kainuoja 43 ct. Kodėl jie taip daro nežinau“, – sakė darbuotojas.
Nėra kaltų, keičiasi vartotojų įpročiai
Apie pasikeitusius vartotojų įpročius kalba ne tik Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas, bet ir asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas bei antros didžiausios kepyklos Lietuvoje „Fazer Bakery Baltic“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis,
„Konflikto aš nematau, nes kaltų nematau. Nereikia stumdyti nuo mažmenininko prie gamintojo, kuris paslėptos naudos ieškojo.
Mano, kaip duonos kepėjo supratimu, Lietuvoje, jei imsime paskutinius 10 metų, namų ūkių susidedančių iš vieno žmogaus padidėjo daugiau kaip 30 proc. O tai reiškia mažesnes porcijas fiziškai.
Kitas dalykas, vartojimo įpročiai keičiasi: žmonės gyvenantys mieste, skubantys, namie gamina mažiau. Dar trečias dalykas, kurį sveikinu, žmonės perka suvartojimui, o ne išmetimui. Perku tiek, kiek suvartoju, galbūt dažniau pirksiu, bet tiek kiek reikia man ir mano šeimos nariams, o ne išmesiu. Plius dar yra ir momentai, kai kalbame apie dietas, subalansuotą mitybą.
Visa šita sudėjus, mažėjančių porcijų tendencija yra ne tik Lietuvos klausimas, bet ir Baltijos šalių ir net ne tik vien jų. Čia daug platesnis klausimas ir kažkokio konflikto nematau. Čia matau vartotojų pasirinkimo klausimą“, – tv3.lt sako jis.
Tiesa, jis neatmeta, kad kaina pakelta gali būti ir specialiai, tačiau pabrėžia, kad tai nėra vienintelis faktorius, ir kainą veikia daugybė skirtingų elementų.
„Reikia konkretų pavyzdį dėl kainos žiūrėti ir analizuoti, ar iš tiesų produkto grynoji kaina keliama dėl infliacinių dalykų, žaliavų pokyčių ar dėl to, kad medžiagos kitos, pakuotė prabangesnė.
Vienas iš atsakymų galimas netiesioginis kainų pakėlimas. Tikrai neatmeskime to, kad kažkuriuo momentu konkrečiam produktui, kad pagerintų skonines savybes, labiau įtiktų vartotojui teko mažinti svorį, kad išlaikytų tam tikrą psichologinį kainos lygį: gal žmogus gali mokėti 1,99 Eur, bet nenori 2,01 Eur. Aš šaržuoju truputį, bet yra tos psichologinės ribos. Bet nėra juoda ir balta, yra eilė faktorių ir jie visi daro įtaką“, – patikina jis.
M. Snarskio teigimu, visuose sektoriuose galima stebėti, kaip gamintojai taikosi prie pasikeitusių vartotojų įpročių, kad tik jų produktas būstų pasirinktas.
Pasak jo, duonos rinkoje taip pat kai kuri produkcija pardavinėjama mažesniais kiekiais. Tradicinės ir perkamos „Bočių“ duonos kiekis net padidintas, tuo tarpu duonos gaminys su įvairiomis sėklomis, kurios naudojamas rečiau ir kitokių vartotojų – sumažintas.
„Iš duonos rinkos mažesnės porcijos aiškiai pastebimos jau kurį laiką. Ir didžiąja dalimi, mūsų atveju, tai lemia mažėjantys namų ūkiai, antras – demografinė situacija, trečias – vartotojai, kurie nori pirkti dažniau, šviežiau, ir tai pastebima“, – teigia M. Snarskis.
