Kada vėl imsime keliauti ir skraidyti lėktuvais? Nuo ko tai priklauso ir kaip šiuo metu gyvena aviacija ()
Dėl karantino nutraukus skrydžius, nemažai lietuvių piktinosi atšauktomis kelionėmis. Kada maždaug bus galima tikėtis skrydžių atnaujinimo, dar nežinia, bet specialistai svarsto, kad juos atnaujinus žmonės skraidyti dar kurį laiką prisibijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gali bijoti skraidyti
Šveicarijos aviacijos duomenų rinkimo ir analizės bendrovės „Ch-Aviation“ rinkodaros vadovas Simonas Bartkus sakė, kad dėl skrydžių atnaujinimo sprendimą priimti turi Vyriausybė. „Dabar skrydžiai iš užsienio į Lietuvą ir iš Lietuvos į užsienį neleidžiami, arba vykdomi tik su Vyriausybės leidimu“, – priminė jis.
Anot S.Bartkaus, kad būtų galima vykdyti skrydžius, pirmiausia turi būti panaikinti Vyriausybės apribojimai. Tačiau, jei Lietuvoje jie ir būtų panaikinti, neaišku, ar apribojimus bus panaikinusios tos šalys, į kurias norima skrydžius atnaujinti.
Taip pat, jo teigimu, reikėtų atsižvelgti, ar nėra ribojimų žmonių judėjimui – pavyzdžiui, skrydžiai leidžiami, bet paliekamas 14 dienų saviizoliacijos reikalavimas ar kokie nors kiti ribojimai, taikomi kitose šalyse.
„Jei šitie formalūs barjerai ir bus panaikinti, nežinia, kaip greitai grįš žmonių noras ar poreikis skristi. Ši situacija keičia žmonių elgesį, žmonės tokiomis aplinkybėmis nenori niekur skristi“, – svarstė S.Bartkus.
Aviakompanijos susiduria su sunkumais
Anot S.Bartkaus, didžioji dalis aviakompanijų šiuo metu veiklos nevykdo arba vykdo dešimtimis kartų mažesnėmis apimtimis negu anksčiau.
„Visos susidūrė su finansiniais iššūkiais. Pavyzdžiui, Vakarų pasaulyje – Amerikoje ir Europoje – daugybė aviakompanijų gauna, jau gavo arba siekia gauti valstybių paramą.
Kaip niekada greitai valstybės aviakompanijoms ištiesė finansinę pagalbos ranką – suteikė paskolų garantą arba tiesiogiai paskyrė pinigų. Iš tiesų poveikis aviakompanijoms bus ilgalaikis, o kaip greitai ta valstybių parama suveiks, dar nežinia“, – kalbėjo jis.
„Skirtingose šalyse galioja savi įstatymai, reguliuojantys darbuotojų ir darbdavio santykius. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje namie karantino sąlygomis esantys ir atlyginimų negaunantys darbuotojai iš Vyriausybės gaus apie 80 proc. savo įprasto atlyginimo.
Vadinasi, vėl leidus vykdyti keliones, šie žmonės bus pasiruošę vėl grįžti į darbus, o darbdavys yra tikras, kad turės reikiamą personalą. Aviacija – ta industrija, kuriai reikia labai kvalifikuotų darbuotojų, todėl kompanijos daug investuotoja į pilotų, įgulos ir skrydžių vadovų įgūdžių gilinimą ir negali leisti šių žinių netekti.
Kompanijos, kurios greičiausiai atsities po pandemijos, bus tos, kurios sugeba pasirūpinti savo darbuotojais ir randa būdų išsaugoti savo paslaugas“, – svarstė Kazimiero Simonavičiaus universiteto Verslo mokyklos Aviacijos vadybos bakalauro studijų programos vizituojantis dėstytojas, West London University Aviacijos fakulteto vadovas Anilas Padhra.
Beveik visi pradeda nuo paskolų
Anot A.Padhros, oro vežėjas, apgyvendinimo paslaugas siūlantis verslas ir kelionių operatorius dažniausiai sudaro sutartis, pagal kurias visoms sandorio šalims sumokama tuomet, kai paslauga būna suteikta klientui.
Kai kuriose valstybėse bankrutavus oro vežėjui ar kelionių operatoriui, nuostolius turistams už neįvykusią kelionę kompensuoja valstybė. O tais atvejais, kai bankrotas vieną ar kitą sutarties partnerį pasiveja klientams jau esant atostogose, valdžios institucijos atsakingos už keleivių pargabenimą.
Ši schema negalioja, jei kelionės bilietas buvo pirktas tiesiai iš oro linijų. Aviacijoje įprasta, jog oro linijos skraidina nuomotais ar finansų įstaigoms įkeistais lėktuvais, todėl, sustojus įmonės veiklai, kyla keblumų padengti įsiskolinimus.
„Dėl pasaulinės oro transporto pramonės nestabilumo ir didelių kapitalo investicijų, reikalingų paslaugoms teikti, beveik visos pradedančiosios oro transporto bendrovės pradeda savo veiklą su nuomotais orlaiviais.
Aviakompanijai augant ji gali investuoti į lėktuvus, kuriuos finansuoja akcininkai ir bankai. Net ir rinkoje įsitvirtinę vežėjai dalį savo lėktuvų nuomoja ar yra įkeitę.
Pavyzdžiui, viena didžiausių Europoje žemų sąnaudų oro vežėja „esayJet“ 30 proc. savo parko nuomoja. Tai leidžia sumenkus skrydžių paklausai atsisakyti nereikalingų orlaivių. Likę 70 proc. „easyJet“ lėktuvų pirkti savo lėšomis, iš akcininkų kapitalo ar su paskolomis“, – sakė A.Padhra.
