Veikiausiai žinote, kad dar prieš keletą metų Jungtinės tautos balandžio 21 dieną paskelbė pasauline kūrybiškumo ir inovacijų diena. Ta proga pasaulis yra kviečiamas atkreipti dėmesį, kad inovacijos yra būtinos, norint panaudoti tautų ekonominį potencialą.

Esą inovacijos, kūrybiškumas ir masinis verslumas gali suteikti naują impulsą ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Dar daugiau: pabrėždamos kūrybiškos ekonomikos indėlį siekiant darnaus vystymosi, JT nusprendė 2021 metus paskelbti tarptautiniais kūrybinės ekonomikos metais.

Visa tai suteikė progą atidžiau pažvelgti į meno pasaulį ir paieškoti jame finansinių skaitmeninių technologijų paliktų ženklų.

Skaitmeninis koliažas – už 70 mln. dolerių

Po kovo mėnesį įvykusio Cristie‘s aukciono, kuriame kūrėjas Mike Winkelmann, geriau žinomas Beeple pseudonimu, pardavė skaitmeninį nuotraukų koliažą beveik už 70 mln. JAV dolerių, tampa aišku, kad blokų grandinės poveikis meno pasauliui yra nepaneigiamas, pradedant tikrinimo įrankiais, leidžiančiais nustatyti kūrinių originalumą ir autentiškumą, baigiant naujais meno kolekcionavimo metodais ir netgi naujomis meno formomis.

Grafikos dizainerio Beeple 5098 nuotraukų koliažas, pavadintas „Everydays: The First 5,000“, yra sudarytas iš autoriaus sukurtų grafinių piešinių ir nuotraukų, kurias jis kūrė kasdien nuo 2007 metų. Tai yra trečias pagal brangumą gyvo menininko kūrinys, kur kasdieninis paveiksliukas, atspindintis tos akimirkos politikos ar socialinių tinklų aktualijas, dabar vertas apie 14 tūkst. JAV dolerių.

„Kurdami kūrinius ir platindami juos internete, menininkai per pastaruosius 20 metų naudojo programinę įrangą, tačiau pastaruoju metu nebuvo jokio realaus būdo, kaip tai galima tikrai turėti ir kolekcionuoti“, – sakoma Beeple pranešime. Taigi jo kūrinio pardavimas Christie‘s aukcione išskirtinis tuo, kad pirmą kartą aukcionas pardavė skaitmeninį meno kūrinį, kurio autentiškumas patvirtintas NFT (angl. kalba tai įvardijama „non-fungible tokens“; lietuviška sąvoka kol kas nenusistovėjusi, šie kriptožetonai vadinami „neapkeičiamu atpažinties ženklu“, „nepakeičiamu žetonu“ ar „nekotiruojamu kriptožetonu“).

NFT turi kriptokodu patvirtintą kilmę, kurios negalima pakeisti ir kuri užtikrina autentiškumą bei galimybę turėti unikalius blokų grandinių principu apsaugotus skaitmeninius žetonus, pastarieji puikiai tinka skaitmeninių meno kūrinių platinimui.

NFT veikia kaip sertifikatas, patvirtinantis, kad vienas ar kitas skaitmeninis daiktas priklauso jums ir niekam kitam. Tai riboto leidimo skaitmeninis turtas, susietas su konkrečiu meno kūriniu.

Bitkoinas kraujyje ir „Lamborghini“ holograma 

Blokų grandinė jau anksčiau tapo meno kūrėjų praktika, tiek objekto, tiek tarpininko prasme. Panašu, formuojasi visas „blockchain“ meno judėjimas, apimantis nuo bitkoino grafiti meno iki tokių meno kūrinių, kaip prancūzų menininko Youlo. Jo kūrinys „Paskutinė Bitcoin vakarienė“ dar 2014 m. „e.bay“ platformoje buvo parduotas už beveik 3000 JAV dolerių.

Kūrėjas Kevin Abosch žengė dar toliau, pareiškęs, kad norėtų pats save monetizuoti.  Jo mintis tokia: kadangi daugumai menininkų sukurtas menas yra paties kūrėjo tęstinumas, todėl kūrėjo vertė transformuojasi į piniginę meno vertę, kas leidžia jaustis preke, pardavimo objektu.

Taigi jis sukūrė 10 mln. kriptožetonų, bet nenorėjo, kad jie būtų tik virtualus menas, o būtų jo kūno dalimi. Tuomet savo krauju suantspaudavo 100 fizinių meno kūrinių, kuriuose pavaizduotas išmaniojo kontrakto, sudaryto eterio kriptovaliutos aplinkoje kriptokodas, ir kurie atitinka 10 milijonų virtualių kūrinių.

Projektas pavadintas „IAMA coin“, taigi autorius šiuo kūriniu pareiškia: „aš esu moneta“ ir kad jo fizinis kūnas sujungtas su virtualiais kūriniais. „Kripto pasaulyje sutinki žmonių, kurie meta milijonus į niekuo nepadengtas monetas, bet nesupranta, kaip meno kūrinys turi kokią nors vertę“, – sakė jis. „Tada sutinki meno pasaulio žmonių, kurie nesupranta, kodėl investuotum pinigus į meną, kuris neturi fizinių apraiškų. Štai kur man pasidaro įdomu“.

Kitas K. Abosh kūrinys – blokų grandinės adreso neoninė holograma, simbolizuojanti Lamborgini, susilaukė ne mažesnio susidomėjimo, kai buvęs „Skype“ operacijų vadovas Michael Jackson nupirko jį už didesnę sumą, negu kainuoja realus „Lamborghini“ automobilis. Kūrinys ir pavadintas „Yellow Lambo“.

Taigi atrodo, kad blokų grandinė turi tam tikrą potencialą pasiūlyti kitokią ekonominę logiką, kuri struktūrizuotų visuomenę, todėl daugelis menininkų domisi socialinėmis blokų grandinės ir kriptožetonų galimybėmis bei kuria naujas koncepcijas.

NFT – meno ir blokų grandinės sandūra

Pati technologija egzistuoja jau seniai, tačiau, regis, potencialo tapti revoliucine įgijo tik dabar. NFT technologijos išpopuliarėjimas neatsitiktinai sutampa su pandemija, apribojusia menininkų galimybes užsidirbti iš savo veiklos. Kol dalis atlikėjų skundžiasi dėl beviltiškos situacijos, į kurią juos įstūmė pandemija, kiti ieško alternatyvių meno išraiškos būdų ir pardavimo formų

NFT meno kūriniai tampa rimtu verslu. Jau 2020 metais aukščiau minėtas Beeple NFT aukcione uždirbo 3,5 mln. Tačiau įžengus į areną tokiems pasauliniams aukcionų namams, kaip „Christie's“, gali prasidėti naujas blokų grandinės technologijos etapas, transformuosiantis skaitmeninio meno rinką.

Christie‘s ir anksčiau pardavė skaitmeninius kūrinius, tokius kaip Ryano Trecartino video „A Family Finds Entertainment“, prancūzų kolektyvo „Obvious“ dirbtinio intelekto algoritmu nupieštą Edmond Belamy portreto kopiją  arba TeamLab skaitmeninę instaliaciją „Ever Blossoming Life – Gold“. Šie meno kūriniai skaitmeniniai, tačiau jų autentiškumo sertifikatai buvo išduoti pačių kūrėjų, kaip įprasta parduodant fizinius meno kūrinius. Taigi Beeple darbas unikalus tuo, kad Cristie‘s aukcione buvo pirmą kartą parduotas skaitmeninis kūrinys su skaitmeniniu autentiškumo užtikrinimu NFT kriptožetonais.

Cristie‘s aukcionas šiam sandoriui taip pat turėjo transformuoti sandorį į skaitmeninę platformą „Makersplace“, naudojančią atviros prieigos išmaniuosius kontraktus NFT kriptožetonams, kas leidžia kūrinį parduoti kitose augančios NFT ekosistemos vietose.

Vienas iš didžiausių meno rinkų iššūkių yra patikrinti kūrinių autentiškumą ir kilmę. NFT yra naudingi skaitmeninio meno rinkoje, nes leidžia patvirtinti autentiškumą, užkertant kelią lengvam skaitmeninių kūrinių kopijavimui.

Menininkai ir galerijos bandė išspręsti kopijavimo problemą, naudodami riboto leidimo kūrinius ir užtikrinti autentiškumą sertifikatais, tačiau NFT pagalba šis procesas yra lengvai automatizuojamas. Kaip teigė meno kūrinių sertifikavimo blokų grandinės sistemoje platformos „Verisart“ vadovas Robertas Nortonas, parduodant meno kūrinius yra svarbūs du dalykai: ar meno kūrinys autentiškas ir ar pardavėjas turi teisę jį parduoti.

Abu šie klausimai sprendžiami pasitelkus ir NFT ir blokų grandines. NFT, naudojant kriptografiją, įrašo nuosavybės teisę į blokų grandinę, kuri yra decentralizuota sistema, atspari klastojimams ir įsilaužimams, todėl itin naudinga saugant svarbius įrašus.

Dar 2018 metais, suprasdamas technologijų ir meno sąveikos svarbą, Christie‘s iniciavo „Art+Tech Summit“ – aukščiausio lygio susitikimą, skirtą blokų grandinės technologijos poveikiui ateities meno rinkos vystymuisi. Renginys tapo kasmetiniu, surenkančiu meno, technologijų atstovus ir akademikus diskusijai apie inovacijas ir bendradarbiavimą.

Abejonės ir tvarumas

Kaip ir visi nauji reiškiniai, kriptomenas sukelia ir susižavėjimą, ir abejones. Skeptikai įvardija dvi pagrindines kriptomeno silpnybes. Pirmoji – nuolatinė abejonė, ar toks menas vis dar yra menas? Antroji – blokų grandinės netvarus poveikis aplinkai.

Pirma abejonė grindžiama tuo, jog dauguma susidomėjusių kriptomenu yra ne menininkai, bet greičiau tie, kuriuos domina šios meno rūšies potencialas generuoti pelnus. Pamažu meno pasaulis virsta vis labiau technologijomis ir turtais paremta sritimi.

Ten, kur kitos industrijos technologinis sprendimas yra pritaikomas menui, o ne atvirkščiai, meno kultūros vertė linkusi pasimesti. Būtent taip komentuojamas Justin Sun, technologijų verslininko įkurtas NFT skaitmeninių meno kūrinių fondas, kur kūrinio vertė negali būti mažesnė nei 1 mln. JAV dolerių.

Kitas skeptikų argumentas susijęs su neigiamu blokų grandinės poveikiu aplinkai dėl didelio energijos suvartojimo operacijų patvirtinimui. Nors tai nėra tiesioginė NFT įtaka aplinkai, tačiau bitkoinų kasimas ir eterio kriptovaliutos operacijų patvirtinimas reikalauja daug energijos. Beje, tai aktualu kalbant ir apie NFT kriptožetonus.

Reaguojant į tai, bene prieš mėnesį pradėta žaliųjų NFT iniciatyva, kurioje dalyvauja ir minėtasis Beeple. Jos metu skaitmeninio meno kūrėjai pristatė blokų grandine autentifikuotus meno kūrinius, kurie specialiai suformatuoti sumažinti aplinkos poveikį[1].

Komentarai ()