Daugiau nei 600 Rusijos mokslininkų pasirašė atvirą laišką, smerkiantį karą prieš Ukrainą ()
Atvirą laišką, kritikuojantį Rusijos invaziją į Ukrainą, pasirašė daugiau nei 600 Rusijos mokslininkų. Jie prisijungė prie kitų Europos universitetų ir nacionalinių akademijų paramos Ukrainos kolegoms.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vasario 24 dieną RF prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo Ukrainos puolimą sausuma, jūra ir oru. Invazija įvyko po kelis mėnesius trukusios įtampos dėl Rusijos sutelktų ~200 000 karių prie šios buvusios Sovietų teritorijos, atgavusią nepriklausomybę 1991 metais.
Paskelbtame trv-science.ru svetainėje laiške, mokslininkai iš Rusijos karą Ukrainoje vadina „kvailu“ ir „beprasmiu“. Pasirašiusieji pažymi, kad daugelis jų Ukrainoje turi giminių, draugų ir kolegų, ir ataką vadina „ciniška išdavyste“ Rusijos ir Ukrainos tėvų, senelių ir prosenelių, drauge kovojusių II Pasauliniame kare.
Laiške pažymima, kad invazija izoliuos Rusiją ir pavers šalį tarptautiniu parijumi, kas užkirs galimybę normaliai tęsti mokslo darbus.
„Juk visaverčių mokslo tyrimų atlikti be kolegų iš kitų šalių bendradarbiavimo neįmanoma,“ rašoma laiške. „Rusijos izoliavimas nuo pasaulio reiškia tolesnę mūsų šalies kultūrinę ir technologinę degradaciją be jokių pozityvių perspektyvų.“
Mokslininkai ragina nedelsiant nutraukti karo veiksmus Ukrainoje, ir reikalauja pagarbos „Ukrainos valstybės suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.
Science duotame interviu, šį laišką padėjęs organizuoti bioinformatikas Mikhailas Gelfandas pažymėjo, kad po Krymo aneksijos 2014 metais, jis porą kartų lankėsi ten, palaikydamas Rusijos ir Ukrainos mokslininkų ryšius. „Dabar, bijau, tai nebebus įmanoma,“ sakė jis.
Pasirodžius naujienoms apie RF karinę operaciją, Ukrainos parlamentas šalyje paskelbė 30 dienų parengtį. Reaguodami į situaciją, keli Ukrainos universitetai nurodė darbuotojams ir studentams likti namie, ir kai kurie planavo tęsti paskaitas internetu.
Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos prezidentas Anatoliy Zagorodniy išleido pranešimą, kuriame ragina šalies tyrėjų bendruomenei likti vieninga ir išlaikyti ramybę.
Nacionalinis universitetas „Kijevo Mohylos akademija“ (Naukma) sako, kad akademinė veikla visiškai sustojo, nes daug studentų ir fakultetų „turėjo skubiai pasišalinti“, pažymėdamas, kad kai kuriose vietose sutriko elektros tiekimas ir interneto ryšys. Pranešime apeliuojama į pasaulio akademinę bendruomenę, raginant paremti kolegas iš Ukrainos.
„Kreipiamės į Europos ir viso pasaulio universitetus ir akademines institucijas, ragindami kartu su Ukraina kovoti prieš [P]utino režimą, prieš Europos ir viso pasaulio taikos, saugumo ir demokratijos pagrindų griovimą.“
Naukma publikavo paramos laiškus, gautus iš visos Europos mokslo įstaigų. „Labai nerimaujame dėl jūsų bendruomenės saugumo, ir viliamės, kad taiką labai greitai sugrįš į Ukrainą,“ rašė Christine Neau-Leduc, Panthéon-Sorbonne universiteto Paryžiuje prezidentas.
Kitoje žinutėje iš Mikalojaus Koperniko universiteto Torunėje, Lenkijoje, pažymima, kad „Kiekvienas karas yra juoda korta žmonijos istorijoje ir prieštarauja akademinės bendruomenės universalioms vertybėms.“
Solidarumo žinutes publikavo ir kiti Europos universitetai ir mokslo organizacijos. Vienoje iš jų Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys parašė, kad Lietuva šiais metais gerokai padidino bendradarbiavimo su Ukrainos mokslininkais finansavimą ir planuoja tai daryti ir toliau. Turėdamas omenyje Rusijos atakas prieš Ukrainą, jis pažymėjo: „Tikimės, kad ši beprotybė kuo greičiau baigsis ir galėsime drauge dirbti mokslo pažangai taikiame ir laisvame pasaulyje.“
„Labai jaudinamės dėl Ukrainos mokslininkų ir studentų gyvybių ir gerovės. Vokietijos universitetai padės jiems kiek galėdami,“ rašo Vokietijos rektorių konferencijos prezidentas Peter-André Alt. „Stebimi įvykiai numanomai neigiamai paveiks Vokietijos ir Rusijos akademinius santykius. Privalėsime detaliai išnagrinėti atitinkamas pasekmes.“
Vakarų šalims stiprinant sankcijas Rusijai už agresiją, Science Business praneša, kad kai kurie Europos politikai planuoja pašalinti Rusiją iš ES Horizon Europe mokslo finansavimo programos. Nors tyrimo vadovai pabrėžia, kad mokslas neturėtų būti politizuojamas, Europos komisija pastaraisiais metais naudojo prieigą prie Horizon Europe kaip žetoną politinėse derybose.
Jamie Durrani, Chemistry World mokslo korespondentas
www.chemistryworld.com