Šalies gyventojai nuogąstauja dėl vykstančio karo – nerimą kelia tiek Astravo atominė elektrinė, tiek Černobylis, tiek ir kalbos apie atominių bombų grėsmę. Kaip reikėtų elgtis įvykus katastrofai, ką pataria šią sritį išmanantys specialistai?

Į svarbiausius klausimus atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Klinikinės radiacinės priežiūros skyriaus vedėja, radiacinės saugos ekspertė, radiobiologė doc. dr. Birutė Gricienė.

Kalio jodido tabletės. Kada, kiek ir kaip jas reikėtų vartoti? Kaip veikia šios tabletės ir kokią apsaugą jos sukuria?

Noriu atkreipti visų gyventojų dėmesį, kad kalio jodido (KI) tabletės apsaugo tik skydliaukę ir tik nuo vieno radionuklido – radioaktyviojo jodo poveikio, tačiau nuo kitų pasklidusių radionuklidų žmogaus neapsaugo. Šias tabletes reikia vartoti  įvykus branduolinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje ir Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendavus. Laiku suvartojus KI tabletes, skydliaukė užblokuojama (prisotinama) stabiliuoju jodu – skydliaukė apsaugoma nuo įkvėpto radioaktyviojo jodo kaupimosi joje ir ateityje sukeliamų skydliaukės ir kitų organų vėžinių susirgimų. Šios tabletės neapsaugo nuo jodo ir kitų radionuklidų patekimo į žmogaus organizmą.

Vaikai ypač jautrūs radioaktyviojo jodo poveikiui, todėl jie pirmiausia turi vartoti jodo tabletes. Vyresniems kaip 40 metų žmonėms radioaktyviojo jodo poveikis nėra toks pavojingas.

Šalutinis jodo tablečių poveikis pasireiškia retai, bet rekomenduojama dėl alergijos jodui iš anksto pasikonsultuoti su gydytoju. Įprastai skydliaukės apsaugai nuo jodo radionuklidų poveikio skiriamos kalio jodido 65 mg tabletės. Tačiau noriu pabrėžti: patiems savo nuožiūra šių tablečių nevartoti, nes galite pakenkti savo sveikatai.

Tablečių vartojimas pateikiamas lentelėje (Radiacinės saugos centro informacija):

Kada jodo tabletės efektyvios?

Veiksmingiausia suvartoti 2 valandas iki tol, kol žmogus pateks į radioaktyviuoju jodu užterštą aplinką ir ne anksčiau kaip 24 valandos iki patekimo į užterštą zoną. Jodo tabletes vartoti po 8 val., praleistų radioaktyvioje aplinkoje, nerekomenduojama, nes radioaktyvus jodas jau susikaupęs skydliaukėje, o išgertas jodas blokuoja jau patekusio radioaktyviojo jodo pasišalinimą iš organizmo.

Panika blogiausias patarėjas, tačiau tiems, kas yra apsirūpinę jodo tabletėmis (Vilniaus savivaldybė jas išdalino gyventojams), ar jas reikia turėti su savimi?

Turint omeny, kad efektyviausia kalio jodido dozę suvartoti 6 val. iki patekimo į užterštą zoną ir 2 val. po įkvėpimo radioaktyvaus jodo, patarčiau preparatų turėti su savimi.

Kadangi jodo tabletės apsaugo tik nuo radioaktyvaus jodo, kaip patariama saugotis kitais būdais, jei įvyktų atominė katastrofa?

Avarijos atveju reikėtų imtis ir kitų apsaugos priemonių – visų pirma nebūti lauke, slėptis pastatų viduje, užverti ir užsandarinti langus, išjungti ventiliaciją, uždaryti židinio angas, duris, klausyti rekomendacijų. Svarbu suprasti, kad turime saugoti save, kad radioaktyvios medžiagos nepatektų į organizmą su užterštu maistu, oru, t. y. naudoti respiratorius, kaukes. Grįžę iš lauko turime nusivilkti drabužius, juos sudėti į plastikinius maišus. Radioaktyvią taršą reikia pašalinti nusiprausiant su muilu, gausiai, bet švelniai muiluojant kūną. Nuo avarinės išorinės apšvitos gerai apsaugo storos pastatų sienos rūsiai, tad rekomenduojama būti pastatų viduje, rūsiuose. Reikėtų pasirūpinti maisto ir vandens atsargomis.

Kaip mažinti jonizuojančią apšvitą žmogui, esant realiai grėsmei?

Pirmiausia atsakykime sau į klausimą: ką laikome realia grėsme, ko mes bijome? Jonizuojanti spinduliuotės bet kokia apšvita gali didinti vėžinių susirgimų riziką. Labai didelės, avarinės apšvitos dozės (virš 1000 mSv) gali sukelti audinių, organų pažeidimus. Gydymo nukentėjusiajam gali prireikti gavus milžinišką dozę, t. y. virš 2000 mSv, tačiau ir tokia dozė nėra mirtina. Laikoma, kad prie mažų dozių (iki 100 mSv) gali pasireikšti ir teigiamas, stimuliuojantis poveikis.

Norint sumažinti  apšvitą pasklidus radioaktyvioms medžiagoms aplinkoje, pirmiausia reikėtų likti pastatų viduje, o grįžus iš lauko gerai nusiprausti po dušu. Radiaciniam fonui padidėjus iki 1000 mikroSv/val (įprastas fonas 0,1 mikroSv/val) gyventojams būtų rekomenduojamas slėpimasis  pastatų rūsiuose, tai  ženkliai sumažina spinduliuotės dozės galią – 100–200 ir daugiau kartų.

Kokie žmonės yra pažeidžiamiausi jonizuojančios spinduliuotės poveikiui?

Kūdikiai ir vaikai yra labiausiai jautrūs jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui. Ta pati gauta apšvitos dozė gali sukelti nuo kelių iki keliolikos kartų didesnę žalą, vėžinių susirgimų riziką. Pavyzdžiui, jei suaugę žmonės gautų 300 kartų didesnę dozę nei gamtinė metinė dozė (1000 mSv), jiems rizika susirgti vėžiu per gyvenimą atitiktų santykį 5 iš 100. Tuo tarpu kūdikiams, mergaitėms rizika būtų 30 iš 100, berniukams 15 iš 100.

Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad jonizuojančiosios spinduliuotės keliama vėžio rizika, palyginant su natūralia rizika susirgti piktybine liga, yra maža – Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tikimybė per gyvenimą žmogui susirgti vėžiu yra net 42 procentai.

Kaip mes galime sumažinti spinduliuotės neigiamą poveikį ir vėžio riziką?

Vėžiniai susirgimai išsivysto tuomet, kai atsiradę pažeidimai (DNR pažaidos) nėra teisingai ištaisomi ir ląstelės mutuoja. Jonizuojanti spinduliuotė sukelia tokias pat pažaidas kaip ir kiti veiksniai – vaistai, stresas ir kt. Didžioji jų dalis susidaro dėl laisvųjų radikalų, atsirandančių suskaidžius vandens molekules. Tad sumažinti kenksmingą poveikį galime vartodami vitaminus ar produktus, turinčius antioksidantų.

Beje, mums stresuojant organizme taip pat susidaro daug laisvųjų radikalų, tad svarbu nusiraminti, „įjungti” kritinį mąstymą. Mūsų senoliai sakydavo „svarbiausia nesijaudinti ir gerai maitintis”, šis patarimas labai vertingas, kad būtume sveikesni. 

Jei radioaktyvios medžiagos į organizmą patenka su maistu ar oru, reikėtų, kad jos kuo greičiau pasišalintų. Todėl kai kuriais atvejais rekomenduotina gerti daugiau skysčių, pavyzdžiui, pacientams po diagnostinių branduolinės medicinos procedūrų.

Kokių žmonės daro klaidų (dėl jodo tirpalo (jį geria), klausia, ar galima profilaktiškai naudoti tabletes)?

Jokiu būdu profilaktiškai kalio jodido tablečių nevartoti. Šis preparatas turi pašalinį poveikį – gali sutrikdyti skydliaukės funkciją ir pakenkti sveikatai. Beje, Pasaulio sveikatos organizacija žmonėms virš 40 metų vartoti kalio jodido nerekomenduoja – dėl pašalinio poveikio ir mažos rizikos vyresniame amžiuje vėžiniams susirgimams išsivystyti, išskyrus tuos atvejus, kai norima išvengti labai didelės (virš 5000 mGy) dozės skydliaukei.

Kokių klausimų sulaukiate iš kolegų medikų – kas juos jaudina?

Pastaruoju metu dažnai tenka atsakinėti į klausimą „ką daryti išgirdus sireną „radiacinis pavojus”“.  Taigi pirmiausia – likti patalpų viduje ir klausyti pranešimus dėl tolimesnių veiksmų. Svarbu pasirūpinti, kad būtume laiku perspėti, t. y. įsijungti mobiliuose telefonuose nustatymus gauti pranešimus. Taip pat reikėtų su šeimos nariais aptarti šeimos planą – kur slėptis, jei prireiks, su kokia transporto priemone ir kur išvyktume, apmąstyti, kaip elgtumėtės, jei pakeliui sugestų automobilis ar pritrūktute degalų.

Praėjusią savaitę kilus gaisrui Zaporižios atominėje elektrinėje kolegos klausė apie situaciją, ar reikia imtis kokių veiksmų. Gerai, kad gaisras buvo greitai užgesintas, elektrinės reaktorių saugos sistemos veikia įprastai, o jonizuojančiosios spinduliuotės lygis aikštelėje nepakito. Atkreipiu dėmesį, kad radioaktyvios dalelės su oru šalį pasiektų tik vėjui pučiant į Lietuvos pusę ir tik po tam tikro laiko. Pvz., Zaporižios elektrinė nutolusi apie 1000 km ir jei vėjo kryptis būtų į Lietuvos pusę, radioaktyvus debesis mūsų šalį galėtų pasiekti po 10 val.

Kokių patarimų turėtumėte jonizuojančios spinduliuotės tema – kuri ieškoti informacijos apie radiacinį foną ir rekomendacijų, kaip reikėtų elgtis ištikus atominei avarijai?

Europos šalyse ir Lietuvoje atliekami aplinkos dozės galios matavimai ir mes kiekvienas galime juos matyti: https://www.rsc.lt/radis/.  Radiacinės saugos centras nuolat stebi stočių duomenis ir juos atnaujina. Taigi jei įvyktų avarija ir į aplinką pasklistų radioaktyvios medžiagos, nedelsiant Lietuvos gyventojai būtų informuojami per masines informavimo priemones. Daug naudingos informacijos, kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms, galima rasti svetainėje www.lt72.lt.

Šiuo metu nereikia veikti, tačiau žinojimas ir pasiruošimas mus nuramina, suteikia saugumo jausmą.

Papildoma informacija

Jonizuojančios spinduliuotės matavimo vienetai ir kiekiai

matavimo vienetas SI sistemoje yra Sv/h (sivertai per valandą)

Kadangi tai yra didelis matavimo vienetas, dažniausiai naudojami mažesni radiacinio fono matavimo vienetai µSv/h (mikrosivertai per valandą) arba nSv/h (nanosivertai per valandą), mSv/h (milisivertai per valandą):

1 µSv/h=0,000001 Sv/h

1 nSv/h=0,000000001 Sv/h

1 mln. nSv/h=1mSv/h

Vidutinis radiacinis fonas Lietuvoje svyruoja nuo 50 iki 120 nSv/h

Normalus gamtinis jonizuojančiosios spinduliuotės lygis Lietuvoje yra <300 nSv/h

Apie 70 proc. Lietuvos gyventojų vidutinės metinės apšvitos dozės sudaro gamtinės kilmės šaltinių sąlygota apšvita: radonas patalpose, kosminė spinduliuotė, statybinės medžiagos patalpose, taip pat maiste ir geriamajame vandenyje esantys radionuklidai  

Vidutinė metinė Lietuvos gyventojo gaunama apšvita nuo natūralių ir dirbtinių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių sudaro apie 3,39 mSv (milisivertai)

Komentarai ()