Gandai apie šlyjančią Rusijos prezidento Vladimiro Putino sveikatą tampa jau kone kasdienybe. Tas kelia problemų ne tik jam pačiam ir režimui, bet ir tiems, kurie gyvena viltimi, kad karą užbaigs greita V. Putino mirtis.

Paskutinė informacija apie V. Putino sveikatos būklę pasirodė amerikiečių leidinyje „Newsweek“. Remdamasis šaltiniais JAV žvalgyboje, leidinys paskelbė, kad V. Putinas gydomas nuo vėžio, į jį buvo pasikėsinta. Įvairių gandų apie tai, kad V. Putinas esą serga vėžiu būta ir anksčiau.

„Įžvelgiu tame kelis momentus. Visų pirma, keista, kad šitos žvalgybinės informacijos nutekėjimas vyksta į „Newsweek“. Šiaip, aš vertinu tai per du aspektus. Visų pirma, tai yra objektyvus tokios uždaros sistemos, kurią pats Putinas sukūrė, rezultatas – tai yra nuolatiniai gandai apie vado būklę. Priminsiu, anksčiau buvo istorijos, kaip jis dingsta savaitėmis, keliami klausimai, kur jis dingsta, kas ten vyksta“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, informacinių karų specialistas Nerijus Maliukevičius.

Sistema atsisuka prieš jį patį

Pasak eksperto, karo metu tai atsisuka prieš jį patį.

„Karo metu silpnumo vaizdinys visada yra problema tokio tipo vadui. Nieko keisto, kad, ar gandais, ar faktais paremta, bet šita žinią platina visi, kas tikisi kuo greitesnės pabaigos ir karo, ir šito karo inspiratoriaus. Yra naudinga kurti silpnumo vaizdinį apie jį, nes tada atitinkamai kyla klausimas, kiek jis yra adekvatus, kiek jis valdo situaciją, ir jam tada tenka atsidurti tokioje pozicijoje tarsi lyg tai reikėtų įrodyti savo sveikatą, adekvatumą. Neveltui Lavrovas (Putino atstovas spaudai) ne taip seniai išstojo apie tai su pareiškimais“, – pastebėjo N. Maliukevičius.

Mokslininkas nesiėmė vertinti, kiek paskelbta informacija yra tikra.

„Tai yra įdomiau kaip pats fenomenas. (…) Kare vyksta informacinės įtampos tiek objektyviai, tiek tikslingai. Spėlioti, kiek tai yra tikslingos operacijos dalis, yra sunku, bet man visiškai užtenka suprasti, kad objektyviai paprasčiausia didelė dalis viešų žmonių, žiniasklaidos, ukrainiečių Vakaruose, viliasi ir gyvena viltimi, kad galbūt tai pasibaigs su šito vado pabaiga“, – sakė N. Maliukevičius.

Tačiau specialistas perspėjo, kad tai yra saviapgaulė.

„Kare visą strategiją reikia planuoti tuo principu, įsivaizduojant, kad Putinas yra puikios sveikatos, dar ilgai valdys, ir nereikia viltis, kad čia viskas pasibaigs kažkokia jo liga ir mirtimi. Išeitinis taškas tiek politikams, tiek visuomenėms turi būti toks. O, kaip bus, pamatysime, ar tai yra gandai, ar faktai“, – teigė N. Maliukevičius.

Režimas patiria sunkumų?

Lygiai taip pat, pasak specialisto, nėra objektyvių faktorių, kurie patvirtintų gandus apie tai, kad režimas Rusijoje siūbuoja save. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad tokio tipo sistemose, kokią sukūrė V. Putinas, lūžio momentas gali įvykti greitai ir netikėtai.

„Čia labai sunku interpretuoti. Kol kas tų faktorių tarsi nesimato, bet, kai pamatys didelė dalis Kremliaus elito, kad valdžia slysta iš jų rankų, tada griūtis ir vidinės kovos gali būti labai aršios ir staigios“, – aiškino N. Maliukevičius.

Remiasi JAV žvalgyba

Šių metų balandį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo gydomas nuo progresuojančios onkologinės ligos. Tai ketvirtadienį, birželio 2 d., paskelbė amerikiečių leidinys „Newsweek“.

Leidinys remiasi trimis JAV žvalgybos pareigūnais, kurie gegužės pabaigoje susipažino su ketvirtąja įslaptinta JAV žvalgybos bendruomenės ataskaita. Pasak leidinio, ataskaitoje taip pat atskleista, kad kovo mėnesį įvykdytas pasikėsinimas į V. Putino gyvybę.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos pirmininkas Kyrylo Budanovas gegužės 23 d. taip pat sakė, kad, prasidėjus karui prieš Ukrainą, buvo surengtas pasikėsinimas į Rusijos prezidento V. Putino gyvybę.

„Buvo pasikėsinimų į V. Putino gyvybę... Ne taip seniai į jo gyvybę buvo pasikėsinta, kaip sakoma, per Kaukazo atstovus. Tai nėra vieša informacija. Pasikėsinimas buvo visiškai nesėkmingas, bet jis tikrai vyko... Tai buvo maždaug prieš du mėnesius. Dar kartą sakau, kad jis nesėkmingas. Apie šį įvykį nieko neskelbta, bet taip buvo“, – per interviu pravda.com.ua sakė Ukrainos žvalgybos vadovas.

Daugiau informacijos K. Budanovas nepateikė.

„Newsweek“ savo publikacijoje taip pat nedetalizavo galimai įvykusio pasikėsinimo.

„V. Putino gniaužtai stiprūs, bet jau nebe absoliutūs. Per visą jo valdymo laikotarpį Kremliuje dar niekada nebūta tokių intensyvių kovų. Visi jaučia, kad artėja galas“, – tikina vienas iš „Newsweek“ pašnekovų.

Visi trys leidinio kalbinti šaltiniai – JAV nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro (ODNI) atstovas, buvęs aukštas karinių oro pajėgų karininkas ir Pentagono karinės žvalgybos agentūros (DIA) pareigūnas – įspėja, kad Rusijos lyderio izoliacija amerikiečių žvalgybai gali apsunkinti galimybes tiksliai įvertinti V. Putino sveikatą.

„Vienas geriausių mūsų žvalgybinės informacijos šaltinių yra [Rusijos prezidento] kontaktai su trečiosiomis šalimis, tačiau dėl karo Ukrainoje šis šaltinis iš esmės išseko. V. Putinas pastaruoju metu mažai susitikinėjo su užsienio lyderiais“, – teigia DIA pareigūnas ir pridūrė, kad tai savo ruožtu trukdo sužinoti informacijos, kurios kartais galima gauti tik susitikus akis į akį.

„V. Putino izoliacija padidino spekuliacijų lygį“, – pripažino jis.

Pareigūnai nerimauja, kad V. Putiną apima vis didesnė paranoja dėl savo galios ir statuso, todėl jo veiksmai Ukrainoje tampa nestabilūs ir nenuspėjami. Bet, anot šių šaltinių, Rusijos vadovo paranoja taip pat mažina branduolinio karo tikimybę.

„Turime nepamiršti, kad troškimų nereikia painioti su realybe. Šią pamoką išmokome (arba neišmokome) iš savo pačių karčios patirties su Osama bin Ladenu ir Saddamu Husseinu“, – perspėjo į pensiją išėjęs JAV karinių oro pajėgų vadas.

Amerikiečių žvalgyba anuomet manė, kad S. Husseinas turėjo rimtų psichikos sutrikimų, o O. bin Ladeną neva kamavo mirtina inkstų liga.

„[V. Putinas] vis dar yra pavojingas. Ir jei jis tikrai numirs, mūsų laukia chaosas. Privalome į tai sutelkti dėmesį. Būkite pasiruošę“, – sakė Pentagono žvalgybai atstovaujantis pareigūnas.

„Ar V. Putinas serga? Be abejo. Tačiau neturime leisti, kad jo mirties laukimas paskatintų mus imtis aktyvių veiksmų. Valdžios vakuumas po V. Putino gali būti itin pavojingas pasauliui. Branduolinį ginklą turinti Rusija vis tiek yra Rusija: nesvarbu, ar V. Putinas stiprus, ar silpnas, ar jis yra savo šalyje, ar ne. Nenorime išprovokuoti nei jo, nei jo potencialaus įpėdinio minčių, kad neva esame žūtbūt pasiryžę juos sunaikinti“, – pabrėžė vienas iš pašnekovų.

Kitas žvalgybos pareigūnas žurnalistams sakė, kad V. Putino mirtis ne tik sustabdytų karą Ukrainoje ir galimai paskatintų santvarkos pasikeitimą Rusijos Federacijoje, bet ir sumažintų branduolinio karo grėsmę.

Dar kitas pašnekovas ragino nesutelkti viso dėmesio į galimą Rusijos lyderio ligą, nes net ir sirgdamas vėžiu Kremliaus vadovas toliau kelia pavojų civilizuotoms šalims.

Lavrovas padarė pareiškimą

O Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas neigia spėliones, kad šalies prezidentas V. Putinas serga.

„Nemanau, kad sveiko proto žmonės šiame asmenyje mato kokios nors ligos ar negalavimo požymių“, – sakė S. Lavrovas sekmadienį atsakydamas į atitinkamą Prancūzijos televizijos stoties TF1 klausimą.

V. Putinas, kuriam spalį sukaks 70 metų, anot ministro, „kasdien“ rodosi viešumoje. „Galima jį matyti ekranuose, skaityti ir klausytis jo kalbų“, – teigė S. Lavrovas.

V. Putino sveikata ir asmeninis gyvenimas Rusijoje yra tabu tema ir beveik niekada viešai nediskutuojami.

Rusijos žmogaus teisių aktyvisto Marko Feigino teigimu, tiesioginių patvirtinimų dėl rusų agresoriaus ligos nėra, nes tai didelė valstybinė paslaptis, tačiau prastą savijautą išduoda jo išvaizda.

M. Feiginas sakė, kad V. Putinas yra senas 70 metų žmogus, slegiamas ligų.

„Nesu medikas ir negaliu nustatyti diagnozės, bet matau jo podagros pirštus, nes žinau, kas yra podagra. Ir taip toliau“, – sakė M. Feiginas.

„Nėra abejonių, kad žmogus kažkuo serga. Kiek mirtina ar nepagydoma ši liga, negaliu pasakyti. Tačiau leidinys „Projekt“ atliko tyrimą, kurio metu iš dokumentų buvo nustatyta, jog jį visur lydi gydytojai, o vienas iš jų yra Selivanovas – onkologas, dirbantis, kaip teigiama, endokrininės sistemos onkologijos srityje“, – pridūrė žmogaus teisių gynėjas.

Jis sakė, kad V. Putinas tikrai serga kažkokia liga ir kad jo sveikata nėra tokia puiki, kaip vaizduoja jo spaudos tarnyba.

M. Feiginas neatmetė ir to varianto, jog Rusijos Federacijos vadovas operacijos metu gali mirti.

Tačiau ne sava mirtimi – prie to esą gali prisidėti suinteresuoti asmenys iš Rusijos vidaus, pavyzdžiui, žmonės, nukentėję nuo sankcijų. Ir tokiam žingsniui juos gali pastūmėti Vakarai.

Žmogaus teisių aktyvistas mano, kad, „pasitelkus vieną paprastą manipuliaciją“, diktatoriaus mirtis ant operacinio stalo būtų geriausia išeitis ne tik ukrainiečiams, bet ir pasauliui.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje buvo daug spėlionių apie V. Putino sveikatą.

Pavyzdžiui, nepaprastai išpopuliarėjo vieno mediko vaizdo įrašas, kuriame jis iškelia prielaidą, kad V. Putinas serga Parkinsono liga, o tiriamosios žurnalistikos leidinys „Projekt“ balandžio 1 dieną paskelbė tyrimą, kuriame atskleidė, kad pastaraisiais metais Rusijos prezidentą V. Putiną per oficialias keliones po Rusiją lydi gydytojai, tarp jų – ir garsus chirurgas onkologas, kurio specializacija yra pagyvenusių žmonių skydliaukės vėžys.

Tam tikros informacijos „Projekt“ suteikęs garsios ligoninės vadovybei artimas asmuo tvirtina, kad tarp medikų tikrai jau sklinda kalbos apie prezidento sveikatos bėdas, o 2021-ųjų rudenį tos kalbos suintensyvėjo.

Būtent tada prezidentas po ilgai trukusios izoliacijos dėl COVID-19 vėl ėmė dalyvauti viešuosiuose renginiuose, o per susitikimą su paralimpiečiais rugsėjo 13-ąją netikėtai pranešė, kad vėl izoliuosis, kadangi aplinkui – galybė užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Žinia nustebino visus, net prezidento aplinką.

Po šio pranešimo V. Putinas visą rugsėjį nesirodė viešumoje. Ar tada jam buvo atlikta kokių nors medicininių procedūrų, neaišku, tačiau po to bendrauti su žmonėmis prezidentas pradėjo per labai didelį atstumą.

„Bellingcat“ vadovas Christo Grozevas, remdamasis vienu oligarchu iš V. Putino aplinkos, sakė, kad V. Putinas serga sunkia onkologine liga.

„2014 m. vienas iš šių oligarchų sėdėjo šalia V. Putino tame susirinkime, kuriame jis kalbėjo, kaip bus gerai užėmus Krymą. Tai yra žmogus, pakankamai artimas V. Putinui. Yra nufilmuota, kaip tas oligarchas pasakoja, kad V. Putinas turi rimtų onkologinių ligų“, – pabrėžė Ch. Grozevas.

Daugelis aptarinėja galimą Rusijos prezidento V. Putino ligą. Susitikimo su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu metu jis laikėsi įsitvėręs stalo ir, sprendžiant iš išvaizdos, nebuvo geros savijautos.

Žurnalistas Dmitrijus Gordonas, imdamas interviu iš tyrėjo Ch. Grozevo, paklausė apie rusų agresoriaus sveikatą.

„Negaliu kalbėti, neturėdamas duomenų. Tačiau jam labai artimi oligarchai sako, kad maždaug prieš mėnesį Lubianka (pastatas Maskvoje, šiuo metu priklausantis FSB, jame yra centrinis KGB archyvas) išsiuntė visiems FSB vadams laišką, kad šie nekreiptų dėmesio į gandus, jog V. Putinas sunkiai serga. Jie visi pagalvojo, kad viskas priešingai... Net nėra svarbu, ar tiesa, kad jis sunkiai serga, svarbu, kad esantys šalia jo taip galvoja. Tai keičia formulę, tai – veiksnys, [svarbus] priimant sprendimus“, – teigė Ch. Grozevas.

Jis pridūrė – faktas, kad šalia V. Putino esantys žmonės žino apie jo sveikatos problemas, mažina riziką, jog šie vykdys jo įsakymus.

„Dėl tos pačios priežasties vargu ar kas duos įsakymą paspausti branduolinio ginklo mygtuką, suvokdamas esant didelę riziką, kad jo [V. Putino] nebebus po pusmečio. O kas tada juos apsaugos nuo Niurnbergo proceso? Todėl samprata – jis gyvas ar nebegyvas – vaidina subjektyvų vaidmenį šiame kare“, – apibendrino Ch. Grozevas.

Komentarai ()