„Įvedama karo padėtis“. Kas būtų, jeigu Lukašenka mirtų (1)
Kas nutiks Baltarusijoje, jei Lukašenka mirs.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kalbėdami apie galimą Aleksandro Lukašenkos ligą, ekspertai aptaria, kas nutiktų šalyje jo staigios mirties atveju, ir įvardija valdžios perdavimo Baltarusijoje scenarijus.
A. Lukašenkos liga paskatino spėliojimus apie tai, kas nutiktų, jei jis staiga mirtų? Kaip tokiu atveju pasikeistų valdžia? Ką sako įstatymai?
Pagal Baltarusijos įstatymus prezidento mirties atveju yra du scenarijai, kas bus toliau.
Jei valstybės vadovas miršta dėl natūralių priežasčių, parlamento aukštųjų rūmų pirmininkas eina savo pareigas iki naujų rinkimų. Šiuo metu šias pareigas eina Natalija Kochanova.
Pagal pirmąjį scenarijų nauji rinkimai vyktų praėjus ne daugiau kaip 70 dienų po prezidento mirties.
Jei prezidentas miršta smurtine mirtimi, šalyje nedelsiant skelbiama nepaprastoji arba karo padėtis. Ši norma Konstitucijoje atsirado tik pernai. Nepaprastosios padėties metu bus apribotas piliečių judėjimas, gatvėse bus daugiau saugumo pajėgų, bus draudžiami mitingai ir streikai. Įvedus karo padėtį, bus įvesta komendanto valanda. Valdžia pereis Saugumo tarybai, kol bus išrinktas naujas prezidentas. Šis pokytis įvyko irgi praėjusiais metais. Ir šiuo atveju Aleksandrą Lukašenką pakeis Natalija Kochanova. Visi pareigūnai privalo vykdyti Saugumo Tarybos sprendimus, įskaitant jos valstybės sekretorių. Šias pareigas dabar eina Rusijoje gimęs Aleksandras Volfovičius, todėl jam draudžiama kandidatuoti į prezidentus.
Naujų rinkimų terminas nenustatytas, antrojo scenarijaus atveju balsavimas negali vykti nepaprastosios padėties ir karo padėties metu. Ir nors nepaprastoji padėtis gali trukti ne ilgiau kaip mėnesį, karo padėties apribojimų nėra. Taigi pereinamasis laikotarpis gali tęstis metų metus, jei valdžios institucijos to pageidauja.
