Rusija pretenduoja į 1 mln. kvadratinių kilometrų Arkties šelfo teritoriją (15)
Rusija atlieka vandenyno ir geologijos tyrimus, siekdama pagrįsti savo pretenzijas į daugiau kaip 1 mln. kvadratinių kilometrų Arkties šelfo, ir ketina pateikti jų rezultatus Jungtinėms Tautoms (JT).
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė, tai Maskvoje vykstančiame tarptautiniame forume pareiškė Rusijos prezidento patarėjas klimato kaitos klausimais Aleksandras Bedrickis.
„Rusija suinteresuota siekti savo interesų Arktyje ir ketina ginti juos, remdamasi tarptautiniais susitarimais“, – trečiadienį sakė A.Bedrickis ir pridūrė: – „Visus ginčijamus klausimus Arktyje galima ir reikia spręsti prie derybų stalo.“
Taigi prezidento patarėjas patvirtino senas Maskvos pretenzijas į Arkties vandenyno dugno teritoriją prie M.Lomonosovo ir D.Mendelejevo gūburių tarp Novosibirsko salyno ir Šiaurės ašigalio.
Maskvoje vykstančio forumo „Arktis: bendradarbiavimo teritorija“ užkulisiuose Didžiosios Britanijos visuomeninio transliuotojo BBC korespondentas kalbėjosi su Rusijos prezidento specialiuoju atstovu tarptautinio bendradarbiavimo Arktyje ir Antarktyje Artūru Čilingarovu, kuris pareiškė, kad pasistūmėti į Arktį yra vienas Rusijos būsimos plėtotės prioritetų. Pasak A.Čilingarovo, Maskva neatsisakys savo nacionalinių interesų Arktyje.
Arkties patrauklumą naudingųjų iškasenų gavybos požiūriu konferencijoje pabrėžė Rusijos mokslų akademijos okeanologijos instituto direktorius Leopoldas Lobkovskis. Jis pareiškė, kad „Arktis – tai trečioji pasaulio provincija, palyginama su Persijos įlanka ir Vakarų Sibiru“.
Tuo tarpu Okeanologijos mokslinio instituto direktorius Valerijus Kaminskis pailiustravo Arkties šelfo patrauklumą skaičiais. Anot V.Kaminskio, maždaug 2026 metais Rusija galės išgauti Arktyje 145 mln. tonų naftos ir 278 mln. kub. metrų dujų.
Pagal JT jūrų teisės konvenciją bet kurios šalies išimtinės teisės išgauti naudingąsias iškasenas vandenyno dugne gali būti išplėstos už 200 mylių nuo ekonominės zonos ribų, jeigu bus moksliškai įrodyta, kad ši dugno dalis yra jos žemyninio šelfo tęsinys.
Rusija padavė paraišką dėl ginčijamo ruožo JT žemyninio šelfo ribų nustatymo komisijai 2001 metais, bet ji buvo atmesta trūkstant pakankamų įrodymų. 2008 metų rugpjūtį du Rusijos giliavandeniai aparatai „Mir“, panirę Šiaurės ašigalyje, paliko dugne iš titano pagamintą Rusijos vėliavą (su šiuo panirimu susijusi ir viena "pikantiška" istoriją).
Kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės ir visuomenės veikėjai pareiškė nuomonę, kad dalytis Arktį reikia neatsižvelgiant į mokslo duomenis, o pagal principą „kas pirmasis pastatė stulpus“, bet tam griežtai paprieštaravo Vakarai.
2008 metų rugsėjį prezidentas Dmitrijus Medvedevas paragino kuo greičiau įforminti sienas Arktyje, o Rusijos saugumo tarybos sekretorius patikslino, kad Maskva pretenduoja į 18 proc. Arkties vandenyno dugno.
Oficialūs asmenys žadėjo baigti būtinus tyrimus per metus, bet antradienį Rusijos gamtinių išteklių ministras Jurijus Trutnevas nukėlė naujos paraiškos įteikimo Jungtinėms Tautoms terminą iki 2013 metų.
Kam priklauso Arkties šelfo konkretūs ruožai, daug metų taip pat ginčijasi JAV ir Kanada bei Kanada ir Danija. Geologų vertinimais, Arkties vandenyno dugne gali būti apie 30 proc. pasaulio dujų atsargų ir 13 proc. naftos.