Turtuoliai susižeria 35 proc. visų pinigų (56)
Naujausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita skelbia, kad nelygybę rodantis koeficientas (GINI indeksas), kurio vienetas reiškia, kad visus pinigus valdo turtingieji, o nulis – kad visi gauna vienodas pajamas, per pastaruosius tris dešimtmečius visame pasaulyje išaugo 10 proc. Tačiau sparčiausias augimas, tai yra atotrūkio didėjimas, įvyko pastaraisiais metais. Pavyzdžiui, 1985-aisiais šis rodiklis siekė 0,29, 2008-aisiais – 0,32, o dabar – jau 0,35. Tai reiškia, kad jau daugiau nei trečdalis visų pasaulio pinigų nusėda turtuolių kišenėse, nors jie patys sudaro mažiau nei 10 proc. pasaulio gyventojų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak ekspertų, tokią situaciją visų pirma lėmė nevienodas atlyginimų didėjimas sunkmečiu. Mat 10 proc. daugiausiai uždirbančių žmonių pajamos visame pasaulyje didėjo maždaug dvigubai greičiau nei atlygis tiems 10 proc. darbuotojų, kurie uždirba mažiausiai.
Kaip teigia EBPO analitikai, prisideda ir tai, kad pastaraisiais metais visiškai neefektyviai veikia didesnio turtuolių apmokestinimo sistema, nebeprisidedanti prie tolygaus turto pasiskirstymo visuomenėje.
Sociologai pastebi ir kitų priežasčių. Pavyzdžiui, pastaruoju metu turtingi žmonės dažniausiai tuokiasi su kitais turtingaisiais, ir jų turtas “nenuteka” į žemesnius sluoksnius – visai kaip Romos laikais ar feodalinėje visuomenėje.
Beje, didžiausias atotrūkis, jei neskaičiuosime dviejų pirmūnių Meksikos ir Turkijos, yra tokiose turtingose šalyse, kaip JAV, Izraelis ir Didžioji Britanija. Toliau pagal nelygybę rikiuojasi Italija, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Kanada – visas sąrašas valstybių, kuriose net neįtartum, kad yra toks didžiulis atotrūkis tarp turtingų ir neturtingų žmonių.
Laimėtojas pasiima viską
Kaip dainavo legendinė grupė ABBA, laimėtojams atitenka viskas – “The winner takes it all”, o šie žodžiai dabar labiausiai tinka jau minėtoms JAV. Ne veltui būtent čia pernai prasidėjo judėjimas “Okupuok”, kuris save tapatina su 99 proc. vargšų ir kovoja prieš 1 proc. turtingųjų.
Nelygybė yra ir viena svarbiausių dabar vykstančios JAV prezidento rinkimų kampanijos temų. Rinkėjams belieka pasirinkti, kas jų ausiai skamba mieliau. Mat demokratas Barackas Obama aiškina, kad atotrūkis tarp turčių ir vargšų tapo didžiausia pastarojo meto problema, ir jei bus perrinktas antrai kadencijai, jis sieks užtikrinti kuo didesnį gėrybių persiskirstymą. O štai respublikonų kandidatai Rickas Santorumas bei Mitas Romney yra be skrupulų pareiškę, jog reikia tik džiūgauti, kad JAV visuomet egzistavo dideli skirtumai tarp atlyginimų, nes kiekvienam atlyginama už nuopelnus.
Atrodytų, tokiomis kalbomis nieko nelaimėsi, nes neturtingų rinkėjų JAV esama kur kas daugiau. Tačiau, kaip žinome, JAV rinkimu visuomet laimi tie, kurių rankose – valdžia ir pinigai.
Na, o kaip politikoje, taip ir visuomenėje. Berklio universiteto profesoriaus Emmanuelio Saezo vertinimu, dabar 10 proc. JAV turtuolių gauna apie 50 proc. visų JAV išmokamų atlyginimų dalį, o 0,1 proc. “pačių pačiausių” uždirba 12 proc. visų JAV atlyginimų.
Ir kuo šalyje gilesnė finansinė duobė, tuo tie skirtumai didesni. Pavyzdžiui, nuo 2009 m. pradžios iki 2010 m. pabaigos vieno procento daugiausiai uždirbančiųjų algos vidutiniškai augo 11,6 proc., o štai visų kitų darbuotojų algos aukštyn kilstelėjo vos 0,2 proc.
Tačiau socialiniai skirtumai Amerikoje yra tarsi uogytės, palyginti su situacija, pavyzdžiui, Kinijoje. Štai kovo 5 d. sakydamas kalbą parlamente, premjeras Wen Jiabao pareiškė, kad per likusius savo kadencijos metus sieks “patenkinti gyventojus”, nes jų nepasitenkinimas gyvenimu, daugiausia susijęs irgi su atotrūkiu tarp turčių ir vargšų, ypač gyvenančių provincijose, auga taip pat sparčiai kaip ir šalies ekonomika.
Pavyzdžiui, per porą dešimtmečių, kai Kinijos ekonomikos augimas buvo matuojamas dviženkliais skaičiais, turtuolių šalyje pagausėjo keliolika milijonų. Deja, pasak W.Jiabao, visuomenėje neliko harmonijos, mat lygiai taip pat padaugėjo ir visiškai ties skurdo riba gyvenančių kinų.
Užtat W.Jiabao žada, kad iki metų pabaigos visiems periferijoje gyvenantiems pensininkams bus pradėtos mokėti didesnės valstybinės pensijos, kurios iki šiol siekia vos 8,7 JAV dolerio per mėnesį. Beje, kovą Kinijos valdžia prisižadėjo, kad iki 2015-ųjų minimalus atlyginimas dirbantiesiems bus padidintas 13 proc., ir tikimasi, kad GINI indeksas, kuris dabar šalyje siekia 0,41 ir yra didžiausias visoje Azijoje bei lenkia net atotrūkiu garsėjančią Indiją, per ateinančius keletą metų bent šiek tiek susitrauks.
Žinoma, daugelis kinų tokiais pažadais visiškai netiki ir net iš jų tyčiojasi. Ir tai nieko nestebina: pakanka paminėti, kad 70-ies pačių turtingiausių Nacionalinės žmonių partijos narių pajamos 2011-aisiais padidėjo… 11,5 mlrd. eurų.
