Tarptautinės bendrovės labai greitai atranda įstatymų landas bei galimybes pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis. Vien tik „Apple“ per 2010 metus užsienio rinkose (ne JAV) uždirbo 13 mlrd. JAV dolerių, tačiau nuo šios sumos sumokėjo vos 130 mln. JAV dolerių mokesčių, rašo „Der Spiegel“.

Daugybė milijardinius pelnus uždirbančių tarptautinių bendrovių ieško teisėtų kelių sumažinti mokestinę naštą kone iki nulio.

„Pepsi“, „Starbucks“ ar „Intel“ prekių ženklų savininkai užmetė platų tarptautinės prekybos tinklą. Kalbėdamos apie aplinkosaugos problemas pasaulinės bendrovės nutaiso susirūpinusius veidus, kiekviena proga švaistosi pareiškimais apie socialinės atsakomybės būtinybę ir progresyvaus mastymo naudą, tačiau kuomet kalba pasisuka link pelno apmokestinimo daugelis korporacijų pakeičia balso toną.

Jau minėjome, kad „Apple“ teisėtais būdais kone iki nulio sumažino pelno mokesčio naštą užsienio rinkose. Kiek didesnį, bet vis dėlto kuklų, indėlį įnešė „Microsoft“, kuri nuo 15 mlrd. JAV dolerių uždarbio užsienio valstybėse sumokėjo 1,7 mlrd. JAV dolerių mokesčių. Programinės įrangos kūrėja „Cisco“ gavusi 8 mlrd. JAV dolerių pelno mokesčiams užsienyje skyrė 400 mln. JAV dolerių.

Siekdamos palengvinti mokestinę naštą korporacijos sukuria įvairiausių schemų, kuriose pagrindinių bendrovių veikla persipina su antrinėmis įmonėmis. Kontroliuojančios įmonės išaudžia platų užsienio padalinių tinklą. Korporacijų pardavimai, pelnai ir išlaidos keliauja pirmyn ir atgal per visus šiuos juridinius asmenis kol galiausiai pažvelgus į buhalterinį balansą ima atrodyti, kad multimilijardinė bendrovė vos suduria galą su galu ir jokie mokesčių tarifai nuo tokios įmonės veiklos nepapildys valstybės biudžeto. Didžioji tokių įmonių pelno dalis dažniausiai nusėda mažo apmokestinimo valstybėse.

Prieš keletą metų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė, kad 60 proc. tarptautinės prekybos yra vykdoma tarp skirtingų tų pačių bendrovių padalinių. Daugelis šių bendrovių siekdamos išvengti apmokestinimo nukreipia pelną į mokestiniu atžvilgiu palankesnes valstybes. Po tokių sandorių aukštų mokesčių šalyse bendrovės padaliniai skaičiuoja nuostolius ir nemoka pelno mokesčio, o žemų mokesčių valstybėse tos pačios bendrovės padaliniai džiaugiasi gerais uždarbiais.

Šie mokestiniai triukai tapo tikru galvos skausmu valstybėms, kurios vos suduria galą su galu formuodamos savo biudžetus. Bendrovės nesijaučia kaltos dėl zuikiavimo ir mielai naudojasi šių valstybių infrastruktūra, darbuotojais ir vartotojais, tačiau prisidėti prie visuotinės gerovės vengia.

Panašu, kad ekonominė krizė gali tapti atspirties tašku išgyvendinant tokią praktiką.

Prieš keletą savaičių Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos finansų ministrai drauge kreipėsi į JAV iždo sekretorių Timothy Geithnerį prašydami palaikymo minėtu klausimu. Iš dalies Europos milžinai užsimojo prieš tokias valstybes, kaip Airija ir Olandija, kurių ekonominė sėkmė nemaža dalimi priklauso nuo itin palankių mokestinių sąlygų.

Schemos

Kalifornijos valstijoje įsikūrusi bendrovė „Google“ garsėja kaip itin pelninga kompanija. „Google“ sugebėjo savo mokestinę naštą sumažinti iki 21 proc., nors Kalifornijoje jos mokesčiai vidutiniškai siekia 41 procentą.

2011 metais „Google“ nuo 12,3 mlrd. JAV dolerių pelno sumokėjo 2,6 mlrd. JAV dolerių mokesčių. Žinoma, viskas atlikta teisėtai. JAV gaunamas bendrovės pelnas yra apmokestinamas pagal visas taisykles, tačiau bendrą mokestinę naštą mažina menki apmokestinimo tarifai užsienio rinkose.

Visas Europoje uždirbtas pelnas atsiduria „Google Ireland Ltd“ rankose, kuri yra įsikūrusi Dubline. Kitų Europos valstybių mokesčių tarnybos negali prikibti prie „Google“, nes ši jose neturi savo būstinių.

2010 metais „Google Ireland Ltd“ pajamos siekė 10,1 mlrd. eurų, tačiau beveik visa ši suma buvo išleista reklamai ir darbuotojų atlyginimams. Bene didžiausia išlaidų eilutė atsirado ties licencijavimo mokesčiu. „Google Ireland“ kitam „Google“ padaliniui veikiančiam Nyderlanduose už licencijas sumokėjo 7,2 mlrd. eurų. Tokiu būdų kone visos pajamos išgaravo iš Dublino. Airija „Google Ireland“ pelno mokesčiu apmokestino tik 16,8 mln. eurų siekiantį uždarbį. Žinoma, nemažai mokesčių į Airijos biudžetą pateko nuo darbuotojų uždarbio apmokestinimo, tačiau valstybei beveik nepavyko surinkti jokio pelno mokesčio.

„Google Netherlands Holdings“ veikianti Amsterdame yra viena iš tokių bendrovių, kuri neturi nė vieno darbuotojo. Būtent šiai įmonei ir atiteko 7,2 mlrd. eurų už „Google“ licencijas. Tiesa „Google Netherlands Holdings“ Nyderlandams sumokėjo tik 2,7 mln. eurų pajamų mokesčio, nes beveik visas savo pajamas gautas iš Airijos įmonė licencijavimo mokesčio pavidalu grąžino „Google Ireland Holdings“.

Bermudų trikampis

Toks pinigų perkėlinėjimas pirmyn atgal iš vienos šalies į kitą iš pirmo žvilgsnio atrodo absurdiškai, tačiau neskubėkite kaltinti „Google“ neapdairumu. „Google Ireland Holdings“ turi dvi buveines. Nors bendrovė yra įsteigta pagal Airijos teisę, tačiau jos būstinė vykdo veiklą Bermuduose. Tuo tarpu šiose Karibų salose tokios paikystės kaip pelno mokesčiai neegzistuoja.

Žinoma, visa schema ir atliekamos operacijos yra daug sudėtingesnės nei čia aprašyta, tačiau tinkamai jas įgyvendinusi „Google“ gali visą savo uždarbį perkelti iš Europos į Bermudus, kurių nepasiekia nei JAV, nei Europos mokesčių institucijų rankos.

JAV turėtų vilčių apmokestinti šias pajamas, jeigu galų gale jos būtų perleistos pagrindinei bendrovei veikiančiai JAV, tačiau vargu ar „Google“ ryžtųsi tokiai klaidai.

Interneto milžinė nėra vienintelė bendrovė, kuri sumaniai pasinaudojo Europos valstybių licencijavimo apmokestinimo skirtumais ir tokiu būdu padidino savo galutinį pelną. Panašiai elgiasi ir Švedijos baldų gamintoja „Ikea“, kuri savo pardavimų srautus nukreipia į Nyderlandus, ir daugelis kitų korporacijų.

Licencijavimo mokesčiai tėra tik viena iš priemonių, kuri leidžia perpumpuoti pinigus tarp atskirų bendrovės padalinių. Lygiai taip pat galima pasinaudoti prekių ženklais bei patentais. Be to, mokesčių rojuose galima įsteigti bendroves ir aprūpinti jas kapitalo pertekliumi, kurį galima investuoti tarptautinėse rinkose nesibaiminant kapitalo apmokestinimo.

Visos šios raizgalynės pabaigoje kontroliuojančios bendrovės gali susigrąžinti pinigus iš savo padalinių paskolų su didelėmis palūkanomis forma ir tvirtinti, kad gauti pinigai yra įmonės veiklos išlaidos, o ne pajamos.

Dažnai tokios mokesčių oazės iš tiesų primena tropikų rojų su palmėmis, kokosais ir žydru dangumi. Daugelis jų yra įsikūrę mažytėse Karibų ir Azijos valstybėse. Tačiau lygiai tokie pat mokestiniai zuikiautojai veikia ir Europoje.

Protingesni už kitus?

Belgijoje galioja vienas didžiausių pelno mokesčių pasaulyje, kurio tarifas siekia 33,99 proc., tačiau realybėje dėl įvairių mokestinių išimčių skolų kamuojama valstybė iš bendrovių surenka menkas sumas. 50 išradingiausių šalies bendrovių, kurių metinis pelnas siekia 27 mlrd. eurų sugebėjo susitvarkyti savo gyvenimą taip, kad jas slegianti pelno mokesčio našta siekė vos 1,04 proc.

Ekonominio klestėjimo metais tokia padėtis nekėlė didelio susidomėjimo, tačiau, kai valstybės biudžete atsivėrė skylės, premjeras suskubo raginti sugriežtinti verslo pelno apmokestinimą. Kita vertus, belgai bijo, kad pakeitus mokesčių sistemą daug bendrovių perkels veiklą į palankesnes sąlygas siūlančias valstybes.

Padėtį, kai tarptautinės bendrovės pergudrauja valstybes, galėtų išspręsti plataus masto tarptautinė sutartis, bet retas mokesčių rojus nori atsisakyti savo statuso. Net ir ES lygiu nepavyksta rasti bendro sutarimo, tad ką ir kalbėti apie platesnį kompromisą.

Tokios šalys kaip Airija, Bulgarija, Slovakija ir Kipras stoja piestu prieš bet kokius bandymus suvienodinti mokesčių sistemas ir sako, kad tokiu atveju žlugtų jų verslo modelis.

Dėl šio pasipriešinimo Europos Komisija (EK) jau gana seniai prarado viltį suvienodinti mokesčių tarifus visos ES mastu.

Tiesa, EK ir toliau stengiasi suvienodinti licencijavimo, palūkanų bei kitų panašių faktorių apmokestinimo sąlygas.

Europos parlamentas palaiko minėtus mokestinius pokyčius, tačiau tuo pat metu jiems turi pritarti ir visos 27 valstybės narės. Tačiau turint galvoje tai, kad šį pusmetį ES vadovauja Kipras, o kitąmet vairą perims airiai, maža vilčių, kad jie iškels šį klausimą.

Ateina JAV

Nepaisant komplikuotos padėties ES viduje, Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble drauge su kolegomis iš Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos iškėlė šį klausimą G20 finansų ministrų susitikime Meksikoje. Tikimasi, kad kovos su pelno migracija į mokesčių rojus priemonės bus paruoštos iki kito ministrų susitikimo, kuris 2013 vasario mėnesį įvyks Sankt Peterburge.

Nežinia ar W. Schaeublei pavyks įtikinti JAV iždo sekretorių, nes pastaroji valstybė palaiko itin glaudžius santykius su savo šalies korporacijomis, kurios pasitelks visas lobistines priemones, kad tik išlaikytų status quo.

Kita vertus, gali būti, kad W. Schaubles iniciatyva pasirodė pačiu laiku, nes JAV slegia fiskalinės problemos ir papildomos biudžeto pajamos šiai valstybei nepakenktų. Tarp JAV politikų daugėja asmenų, kurie mielai priverstų vietos bendroves sąžiningai mokėti mokesčius.

Visai neseniai JAV Senatas išsiaiškino, kad 1000 Amerikos bendrovių perkėlė į palankesnes mokestines zonas 1,5 trln. JAV dolerių vertės turtą. Ši sumą siekia dešimtadalį JAV valstybės skolos. Galbūt tokie skaičiai paskatins politikus pakeisti poziciją.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Ekonomika.lt

Komentarai (17)