Sirijos konfliktas: valstybės, nulemsiančios, ar bus smogta šiai šaliai. Kokia kiekvienos jų pozicija? (10)
Įtampa dėl to, kaip vystysis konfliktas Sirijoje, auga kiekvieną dieną. Iki šiol nėra vieningos nuomonės, ar Vakarų šalys smogs Sirijai. Tai gali nulemti ne tik ekspertų išvados dėl cheminio ginklo panaudojimo, bet ir diplomatiniai santykiai bei galingųjų pasaulio šalių derybos. BBC skelbia, kokios pozicijos dėl Sirijos laikosi valstybės, kurios daugiausia nulems šio konflikto sprendimo būdus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
SIRIJOS KAIMYNĖS
Turkija
Turkijos valdžia buvo viena iš griežčiausių Sirijos prezidento Basharo al Assado kritikių nuo pat pilietinio karo šioje šalyje pradžios. Pirmadienį Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu pareiškė, kad šalis pasiruošusi prisidėti prie tarptautinės koalicijos veiksmų Sirijoje, net jeigu tam nebus gautas Jungtinių Tautų Saugumo tarybos pritarimas.
Saudo Arabija ir Persijos įlankos šalys
Persijos įlankos šalys finansiškai remia Sirijos prezidento priešininkus. Saudo Arabija jau seniai nesutaria su Sirijos valdžia ir pastarosiomis savaitėms itin aktyviai skatina suteikti didesnę paramą sukilėliams.
Izraelis
Nors Izraelis vengia kištis į konfliktą, šiais metais jis tris kartus apšaudė taikinius Sirijos teritorijoje. Buvo aiškinama, kad tokiu būdu Izraelis stengėsi užkirsti kelią ginklų tiekimui „Hezbollah“. Sirija taip pat apšaudė taikinius Izraelio teritorijoje.
Pastarosiomis dienomis Izraelis skatino nubausti už cheminio ginklo naudojimą Sirijoje. Šios šalies premjeras Benjaminas Netanyahu taip pat perspėjo, kad bet koks išpuolis prieš Izraelį sulauks griežto atgalinio atsako.
Tačiau Izraelio atstovai, nors ir reiškia griežtą poziciją Sirijos valdžios atžvilgiu, baiminasi, kad gali pasikartoti 1991 metų Persijos įlankos karo atvejis, kuomet Irakas atakavo Tel Avivą, taip siekdamas įtraukti šią šalį į karą ir paskatinti arabų valstybes susivienyti Izraelio atžvilgiu.
Libanas
Libano užsienio reikalų ministras Adana Mansour pareiškė, kad jis nepalaiko smūgių Sirijai idėjos. Jo teigimu, tai nepadės regione užtikrinti taikos, stabilumo ir saugumo.
Šį mėnesį Libane buvo įvykdyti du teroristiniai išpuoliai, nusinešę beveik 60 žmonių gyvybes, ir spėjama, kad jie susiję su konfliktu Sirijoje. Libano „Hezbollah“ organizacija atvirai dalyvauja pilietiniame kare Sirijoje, palaikydama valdžios pusę. Pranešama, kad kai kurių Libano organizacijų atstovai kaunasi sukilėlių pusėje. Be to, Libane yra didžiausias pabėgėlių iš Sirijos skaičius.
Iranas
Iranas yra pagrindinis Sirijos valdžios šalininkas regione. Iranas ne kartą griežtai kritikavo karinės intervencijos idėją, o antradienį perspėjo, kad kariniai veiksmai turėtų „rimtų padarinių“.
Be to, Irano užsienio reikalų ministras Abbas Araqchi pareiškė, kad cheminį ginklą naudojo ne Sirijos valdžia, o sukilėliai.
KITOS ŠALYS
JAV
Po cheminio ginklo panaudojimo JAV retorika pastarosiomis dienomis vis griežtėjo. Nors skelbiama, kad Barackas Obama dar neapsisprendė dėl to, ar kariniai veiksmai Sirijos atžvilgiu turėtų būti vykdomi, JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pareiškė, kad cheminio ginklo panaudojimas yra neginčytinas ir kad tie, kas panaudojo cheminį ginklą, turi sulaukti atsako.
Pastaruoju metu Vašingtonas didino savo pajėgas Viduržemio jūroje, taip dar labiau stiprindamas spekuliacijas, kad ruošiamasi būsimajai atakai.
Didžioji Britanija
Didžioji Britanija laikosi nuostatos, kad jeigu ir būtų smogta Sirijai, tai turėtų būti „proporcinga“, teisėta ir atitikti susitarimus su partneriais užsienyje.
Pirmadienį Didžiosios Britanijos atstovas iš užsienio reikalų ministerijos pareiškė, kad Didžioji Britanija, JAV, Prancūzija ir daugelis kitų šalių negali leisti, kad XXI amžiuje būtų naudojamas cheminis ginklas. Antradienį Didžiosios Britanijos ministro pirmininko pavaduotojas Nickas Cleggas pareiškė, kad yra svarstoma apie rimtą atsaką Sirijai, tačiau neplanuojama nuversti Basharo al Assado ir pakeisti režimo. Didžioji Britanija taip pat laikosi nuostatos, kad karinis veiksmas Sirijoje turėtų būti specifinis, kuris neperaugtų į didesnį konfliktą Artimuosiuose Rytuose.
Prancūzija
Jau kitą dieną po to, kai buvo paskelbta apie cheminio ginklo ataką Sirijoje, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent Fabius pareikalavo, kad būtų surengta karinė reakcija, jeigu bus įrodytas cheminio ginklo panaudojimo faktas. Jis taip pat teigė, kad smūgis tam tikromis sąlygomis gali būti suduotas net ir be Jungtinių Tautų Saugumo tarybos pritarimo.
Prancūzija yra bene griežčiausia Sirijos režimo atžvilgiu nusiteikusi šalis Vakarų Europoje. Ji buvo pirmoji Vakarų valstybė, pripažinusi opozicijos koaliciją kaip atstovaujančią Sirijos žmones. Antradienį Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi nubausti praėjusią savaitę Damaske įvykdytos cheminės atakos vykdytojus ir stiprins savo karinę paramą Sirijos opozicijai. F.Hollande'as kalbėjo, kad tam tikros pajėgos, ištikimos Basharui al Assadui, kaltos dėl šios cheminės atakos
Rusija
Rusija yra viena iš pagrindinių Sirijos sąjungininkių ir reikalauja, kad būtų rastas politinis sprendimas išspręsti krizei. Pastarosiomis dienomis netrūko griežtų Rusijos pareiškimų, perspėjančių apie tai, kad įsiveržimas į Siriją būtų didelė klaida.
Rusijos atstovai skelbia, kad smūgis Sirijai turėtų katastrofiškas pasekmes kitoms šalims Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.
Kinija
Kinija prisijungė prie Rusijos, blokuodama Sirijos valdžiai nepalankias rezoliucijas Jungtinių Tautų Saugumo taryboje. Ji taip pat kritikuoja galimybę smogti šiai šaliai.
Oficiali Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“ paskelbė, kad Vakarų valstybės pernelyg skuba daryti išvadas dėl to, kas įvykdė cheminio ginklo ataką, ir kad reikėtų sulaukti ekspertų išvadų.