Pagerbti mokslininkai, išmatavę bananų slidumą ir gaminę dešras iš kūdikių išmatų (0)
Kasmetinėje ceremonijoje Harvardo universitete išdalintos Šnobelio premijos. Ši ceremonija pastaraisiais metais susilaukia ne ką mažesnio visuomenės susidomėjimo, nei tikrosios Nobelio premijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tarp šiemetinių Šnobelio premijos laureatų – Japonijos mokslininkai, vadovaujami Kiyoshi Mabuchi. Jie laboratorijoje aiškinosi, dėl ko užlipus ant banano žievės kyla didelės grėsmė nugriūti. Tie patys mokslininkai dar išsiaiškino ir tai, jog užlipti ant obuolio lupenos ar apelsino žievės yra gerokai saugiau. Mokslininkai iš Kitasato universiteto pagerbti fizikos srityje, rašo BBC.
Šis apdovanojimas puikiai iliustruoja Šnobelių (Ig Nobel) apdovanojimų esmę ir prasmę – nors iš pirmo žvilgsnio norisi nusijuokti bei sakyti, kad tyrimas – nesąmonė ir pinigų švaistymas, kiek pasukus galvą ateina suvokimas, jog už juokingo fasado slypi ganėtinai rimti tikslai.
Pavyzdžiui, Japonijos mokslininkų tikslas buvo išsiaiškinti, kaip trintis ir sutepimas veikia mūsų galūnių judėjimą. Bananų odelėms slidumo suteikia polisacharidinis folikulinis gelis – panašaus gelio esama ir sąnarių kapsulėse.
„Šis tyrimas bus naudingas kuriant sąnarių protezus“, - sakė L Mabuchi.
Ceremonijos, kurią organizuoja humoristinis mokslo leidinys „Annals of Improbable Research“, metu laureatus apdovanoja tikrieji Nobelio premijos laureatai.
Kitas šių metų Šnobelio premijos laureatas tyrė, smegenis žmonių, kurie skrudintoje duonoje mato Jėzaus veidą ir kitokias figūras. Už šį darbą skirtas neuromokslų Šnobelis. Toronto universiteto (Kanada) mokslininkas Kangas Lee su kolegomis tiriamiesiems rodė „triukšmo“ paveikslėlius – atsitiktinį taškų išsibarstymą, kurį galėdavome matyti senų analoginių televizorių ekranuose, kuomet antena prastai veikdavo – ir klausė, ką tiriamieji mato. Polinkis įžvelgti tvarką chaose – pavyzdžiui, veidą stipriau apskrudusiose iš skrudintuvo ištrauktos duonos vietose – yra gerai žinomas reiškinys, vadinamas pareidolija.
Mokslininkas su kolegomis atliko eksperimento dalyvių smegenų tyrimą funkcinio magnetinio rezonanso būdu. Nustatyta, jog kai kurios smegenų sritys pamačius neegzistuojantį veidą aktyvuodavosi taip, kaip tos pačios sritys aktyvuojasi pamačius tikrą veidą.
„Įdomu tai, kad visas tas triukšmo nuotraukas, kuriose žmonės sakė matę veidus, sudėjus vieną ant kitos ir pašalinus tas triukšmo nuotraukas, kuriose tiriamieji veidų nematė, iš tikrųjų išryškėja veidas“, - sakė tyrimo vadovas. Mokslininkai iš Toronto universiteto aiškina, jog toks rašto atpažinimas yra „į kraują įaugusi“ savybė – ja gali pasižymėti net šimpanzės.
„Veidas, kurį pamatysite, yra nulemtas jūsų asmeninių lūkesčių ar įsitikinimu. Todėl, pavyzdžiui, budistai ant skrebučio veikiausiai matys ne Jėzų, o Budą“, - tikino tyrimo vadovas.
Šiemet Šnobeliai išdalinti jau 24 kartą. Pasak apdovanojimus rengiančio žurnalo redaktoriaus Marco Abrahamso, mokslininkai šiais laikais savo tyrimus atlieka jau iš anksto nusimatę siekti jei ne Nobelio, tai bent Šnobelio apdovanojimo.
„Kasmet gauname apie 9000 nominacijų. Apie 10-20 proc. atvejų mokslininkai nominuoja save, tačiau šie pasiūlymai labai retai laimi. Taip yra dėl to, kad autoriai tyčia stengiasi būti juokingi. Tuo tarpu tikrieji laimėtojai dažniausiai pradeda nuo rimtų darbų ir tik vėliau suvokia, kad tai ką jie daro, iš tikrųjų yra visai juokinga“, - sakė redaktorius.
Visas šiemetinių Šnobelių laureatų sąrašas:
Fizika: Kiyoshi Mabuchi iš Kitasato universiteto Japonijoje – už trinties tarp bato ir banano odelės bei tarp grindų ir banano odelės, kai ant jos užlipama, išmatavimą.
Neuromokslai: Kangas Lee iš Toronto universiteto Kanadoje – už bandymą suprasti, kas vyksta smegenyse žmonių, kurie mato Jėzų ant skrudintos duonos riekės.
Psichologija: Peteris Johnsonas iš Vakarų Sidnėjaus universiteto Australijoje – už sukaupus įrodymus, kad žmonės, linkę vėlai eiti miegoti vakare, taip pat būna linkę labiau žavėtis savimi, dažniau manipuliuoja kitais ir dažniau būna psichopatai nei žmonės, kurie linkę anksčiau keltis ryte.
Visuomenės sveikata: Jaroslavas Flegras iš Karolio universiteto Čekijoje – už ištyrimą, ar katės auginimas nekelia grėsmės psichinei sveikatai.
Biologija: Vlastimilas Hartas iš Čekijos gyvybės mokslų universiteto – už kruopštų surašymą, padėjusį atskleisti, kad šunims tuštinantis, jie yra linkę savo kūno ašį nukreipti išilgai Žemės šiaurės-pietų magnetinio lauko linijų.
Menas: Marina dė Tommaso iš Bario universiteto Italijoje – už tai, kad palygino skausmą, kurį žmonės patiria žiūrėdami į bjaurų paveikslą, lyginant su žiūrėjimu į gražų paveikslą. Skausmas buvo sukeliamas galingu lazerio spinduliu.
Ekonomika: Italijos vyriausybės Nacionalinis statistikos institutas pagerbtas už tai, kad ėmėsi garbingo darbo papildyti visų Europos Sąjungos valstybių biudžetus į jį įtraukiant pajamas iš prostitucijos, nelegalių narkotikų pardavimo, kontrabandos ir visų kitų neteisėtų finansinių veikų, jei neteisėtų sandorių dalyviai to pageidautų.
Medicina: Ianas Humphreysas iš Mičigano valstijos universiteto (JAV) apdovanotas už „nevaldomų“ nosies kraujavimų gydymą taikant nosies užkimšimo vytintos kiaulienos juostelėmis metodą.
Arkties mokslas: Eigilis Reimersas iš Oslo universiteto (Norvegija) už tai, kad ištyrė, kaip šiauriniai elniai reaguoja į žmones, besimaskuojančius baltųjų lokių kostiumais.
Mityba: Raquel Rubio iš IRTA (Ispanija), už tyrimą, pavadintą „Pieno rūgšties bakterijų, išskirtų iš kūdikių išmatų, aprašymas siekiant pritaikyti jas kaip probiotinių kultūrų šaltinį fermentuotoms dešroms“.