Geriau vaikus auginti be religijos, rodo naujas tyrimas

Ar tikrai kala, ar tu tik taip priimi? O gal tokį priėmimo būdą tau kažkas įtakojo iš šalies? Kodėl tuomet krikščionybė yra išgujama iš visų diktatūrinių valstybių? Jei tai menkina žmogų arba daro paklusnų, tai turėtų labai padėti diktatoriams? Bet yra atvirkščiai.

Kaip ir Paskyra visatoje, aš irgi laukiu atsakymų, panašiais klausimais.

1.) Budizmo esmė yra asmenybės (savojo Aš) dezintegralumas, ištrynimas, išnykimas. Nirvana - ištirpimas beasmenėje būtyje, sąmoningumo užgniaužimas - amžinas "čia ir dabar". Pagrindinis fundamentalus skirtumas tarp krikščionybės ir budizmo tai, kad krikščionybėje žmogaus pareiga ugdyti savąjį Aš, nes tame "Aš" yra Dievo atvaizdas ir jo dvasia, krikčionys tiki į sąmoningą gyvenimą po mirties. Budistai siekia eliminuoti esminius individualybės aspektus, savasis Aš yra nepageidaujamas aspektas, todėl privalo būti dezintegruotas. Kitas ontologinis aspektas, tai kad budizmas, kaip ir daugelis pagoniškų religijų neigia gyvenimiškos kančios prasmę, jos grūdinamąjį poveikį žmogaus asmenybei. Budizmas skatina bėgti nuo kančios, kaip nuo problemos, bet ne su ja kovoti ar spręsti. Krikščionybė vienintelė religija pasaulyje, kuri duoda kančios prasmės aiškinimą. 2. Popsinė žiniasklaida budizmą pateikia kaip terapiją, kaip savotišką pasaulėžiūrą, gyvenimo būdą, požiūrį į pasaulį. Visiškai nutylėdama apie tam tikrų budizmui būdingų meditacijos rūšių okultinę kilmę, ardomąjį poveikį žmogaus asmenybės dvasiniam ir psichiniam pasauliui. Na o dabar tu tikriausiai parašysi, kad esi budistas sėdintis prie interneto kur nors Tibete?

Va, puikus pvz.

Dvi diktatūros negali egzistuoti vienoje valstybėje. Ar kaip čia kitaip pasakius, dvi tiesos negali egzistuoti vienoje valstybėje. O šiaip matau straipsnis stipriai užgavo religinguosius, reitingas toks 50:50 maždaug

Vienos abejotinos knygos nuolatinis citavimas niekaip nesusijęs su mąstymu.

Gyvenimas pasidaro toks paprastas, kai nebeskaitai etatinių fanatikų komentarų Pirma žvilgteli į nicką ir pasidaro aišku, ar verta gaišti laiką skaitant nuomonę, nors realiai užtenka ir pirmą sakinį perskaityti, kad atspėčiau, kieno parašytas.

O jūs niekada ir nebuvote mano access sąraše.

Tavo išvados klaidingos, tu remiesi religija o ne sveiku protu. Manau jau gana senai žmones įtakoja praktikuojama religija, net socialineme statuse jinai atsispindi.

Visai ne. Didžiausios pasaulio religijos (Katalikybė ir stačiatikybė, islamas, budizmas) yra pasaulietinės, jos patinka pasaulio žmonėms. Dėl to tiek daug žmonių ir eina į tuos maldos namus. O tas, kas patinka pasauliui nėra iš Dievo. Tai neturėtų užgauti tokių tikinčiųjų šitas straipsnis. Pavyzdys tiesiog tobulas buvo pateiktas Kibirėlio apie jo religingą šeimą...

Kas yra tobulas? Kokie kriterijai yra tobulybei?

Tokiais abstrakčiais tyrimais gali bet kokią tiesą stumdyti. Religingumas nėra vienodas reiškinys, jis kelias išsiskiriančias formas: Pirmoji ir labiausiai paplitusi yra įtikinimo, kalimo metodika. Jaunas žmogus taip ir neišmoksta analizuoti, tampa savo įsitikinimu įkaitu, dėl ko vėliau ir kyla daug socialinių konfliktų. Šia forma Amerika stovi greta islamo šalių. Antroji forma yra grindžiamoji. Taip, mes žinome, grįsti tas dogmas labai jau keblu, todėl dauguma tokių vaikų tampa agnostikais, arba lieka religingi ne apeigine forma. Tiesiog patys sau ir pirmos formos ydų nepaveldi. Ką turi bendro šios dvi formos, tai ganėtinai griežtas auklėjimas, direktyvos, dienos rėžimas, pagarba bendruomenei, moralės standartai, etc. Panašiai tą patį turi ir azijietiškas šveitimas, tačiau tikrai didelė dalis modernaus švietimo ideologų siekia ir tai išmesti, kaip religijos dalį, ar paprasčiausia vaiko spaudimą. Maža to, kovodami su dievobaimingu auklėjimu, jie apskritai pamiršta statyti alternatyvas. O štai čia ir atsiranda ne retos, šiuolaikinio ateistinio auklėjimo pasekmės, kurias straipsnis nenagrinėja, dažnas propagandiškai linkęs nutylėti. Dviem žodžiais - psichologinis ištižimas. Sakom daugiau tolerantiškas? Tiesa, bet tuo pačiu plinta ir tolerancija gyventi akmens amžiaus kultūra. Socialinio elgesio degradacija, kuria tiesiog toleruojam, todėl konflikto nėra, todėl atrodo bl*t kaip viskas zjbs. Mažiau nacionalistiški? Tiesa. Bet kartu ir polinkis dėti skersą ant istorinės kultūros. Ji ydinga, turi daug rėmų todėl nafig mums reikalinga. Mažiau kerštingi? Tose šeimose kur yra ugdomas bendruomeniškumas, visuomeniškumas, viskas ok, bet ganėtinai dažnai ugdomas tik AŠ ir AŠ galiu daugiau už kitus. Tad tikrai nemažai ateistų serga arogancija, narsicizmu, paprasčiausiu pasipūtimu, su visomis militariškumo, keršto ir spaudimo kitiems, pasekmėmis. Edukaciniu atžvilgiu ateistiškas švietimas rodo puikius rezultatus, bet kultūriniu, socialiniu aspektu, pirmiausiai pažeria viskam tolerantiškų, pxuistiškų bukapročių pulkus. Tokia tiesa, pažįstu ne vieną religingai augusį vaiką, kuris tapo ar netapo tikinčiuoju, tačiau liko ištikimi fundamentalioms žinioms, tik niekam nedaro dėl to problemų, nesmerkia, saulės aplink žeme nesuka, o griežtesnės sąlygos tik lėmė, kad vietoj paaugliško taškymosi ir paprasčiausios laisvo "darau ką noriu, aš dievas", kėlė savo edukaciją, kultūra ir principingumą, tuo tapdami kur kas pranašesniais visuomenės nariais už daugumą ateistiškų pažiūrų individų. Tiesa, tokie žmonės, retas reiškinys, bet kiti ir jų išvis nepastebi, nes nekyla problematiškumo. Tik va, visa kita yra problema, už kuria kažkodėl kaltinamos religijos, o ne tai kaip jos išpažįstamos. Nemyli Dievo? Ką tuomet myli? Save? Savo šeimą dar myli, kol neužknisa? O visuomene? Da px ji, arne? Gyvena tegu sau kaip nori, čia laisva šalis. Šiuo komentaru nesiekiu kritikuoti straipsnio, nes jis ir taip nieko konkretaus neteigia, taip pat nesiekiu žeminti religinių ar ateistinių pažiūrų, o tenoriu atkreipti skaitytojų dėmesį į pirmą straipsnio sakinį - dievobaimingas auklėjimas. Tai yra religingais save laikančios visuomenės yda, o ne religinės dogmos. Religija propaguoja meilę, bet žmonės nuo viduramžių pakinkyti baimės ir po šiai dienai iš to neįstengia išsivaduoti. O kurie tai padaro, neretai ima gyventi kaip socialinės kiaulės, nes alternatyva jiems nežinoma, tik nevaržoma laisvė. P.S. O pati JAV savo edukacijos, švietimo sistema gali nesididžiuoti, ji net nepatenka į pasaulio TOP10 ir nėra jokių ženklų kad tai greitai pasikeistu, mat kažko jau išbandyto kopijuoti nesiima, patys dievai, patys geriausiai žino kaip reikia.

Tai kad ir tamstos abstrakti "tiesa"...

Kodėl tikėjimas Dievu yra gerai? — Todėl, kad paprastom dienom gali prisirauti gėlių ir kitų žalumynų iš miesto aikščių ir parkų (svarbu, kad už rankos niekas nepagautų), o sekmadienį po mišių, už 5 „Sveika Marija“ gauti išrišimą. Jei į Dievą netikit, tai liekat vienas su savo sąžine, o tai jau nėra gerai, nes gali prasidėti bemiegės naktys, saviplaka, stresas ir sveikatos problemos. Ką gaunam sudėję abi mintis į krūvą? O gi tai, kad reikia tikėti Dievu arba išsioperuoti sąžinę. Žinoma, geriausia būtų gyventi (ar bent jau stengtis) dorai (būti pilietišku, atsakingu bendruomenės nariu), bet čia ne kiekvienam gaunasi.

Gal kas nusimano apie Koraną ir galį šitą citatą įdėti, kur parašyta, kad reikia žūdyti žydus ir visus kitus?

Pripažinti, kad esi, kaltas yra gerai ir paskui stengtis nekartoti sąmoningų klaidų, bet negerai, kad pripažįstama, kad kaltas, bet niekas nesistengia keistis, o tarsi tai tokia Dievo Valia ir jei Dievas panorės, tai jis padarys, kad tu nedarytum nuodėmių. Tai ne Dievo Valia, žmogus pasirinko patogią egoizmui poziciją, kad tarsi nedaryti nuodėmių yra neįmanoma, kam tada Kristus davė nurodymus, kaip reikia teisingai elgtis? Kad žiūrėtų Dievas, kaip žmogus pildo nepajėgius jam nurodymus ir kenčia nuo to? Jei davė nurodymus mylėti artimus savo, vadinasi jie pajėgūs, tai pajėgu padaryti.

Nu va, tu shift, lyg ir tikintis, citavai Jėzaus žodžius, o kodėl nepildai to, ką Jėzus nurodė - mylėti artimus savo? O tu ji troliu pavadinai. Tai yra teisimas. O ką Jėzus sakė apie teismą? Kokiu saiku teisite, tokiu ir jus teis. Neteiskite ir nebūsite teisiami. O tu nuteisei, vadinasi, tokiu pat teismu ir tu būsi teistas.

Simintis rašė: "Nemyli Dievo? Ką tuomet myli? Save? Savo šeimą dar myli, kol neužknisa? O visuomene? Da px ji, arne? Gyvena tegu sau kaip nori, čia laisva šalis." Taip pas mane dievo jokio nėra, bet aš myliu savo artimus, kitus žmones ir aplinką. Tam tikrai dievo nereikia. Be to užaugau nereligingoje šeimoje ir labai ačiū tėvams, kad nevertė būti religingu. Mano gyvenimo tiesos yra šios: 1. Nedaryk kitam blogo to, ko pats nenorėtum, kad tau kiti darytų. 2. Daryk kitiems gera tą, ko ir tu norėtum, kad tau kiti darytų. 3. Gyvenk ir elkis su kitais taip, kaip tu norėtum, kad kiti su tavimi taip elgtūsi.

Here we go again, prasidėjo dar vieną beprasmė "diskusija". Racionalus piliečiai, linkiu jūms sekmės bandant surasti bendrą kalbą su tai kurie tiki slibinais, fėjom ir rožiniais viennaragiais iš alfa centauro.