Eilės kuro kolonėlėse buvo tik keliomis minutėmis ilgesnės, nei įprastai. Neatrodė, kad būtų kaupiamos atsargos. Be smulkaus murmėjimo, liepos 31-oji Jungtiniuose Arabų Emyratuose praėjo kaip bet kuris kitas penktadienis. Bet kitą dieną benzino kainos išaugo beveik 30%, iki maždaug rinkos kainos.

Kuro subsidijų atsisakymas – kurios 2013 metais vyriausybei atsiėjo ~7 mlrd dolerių – stato JAE ilgai atidėliojamų Persijos įlankos svarstymų avangarde. TVF vertinimais, dėl pasaulinės naftos kainos kritimo Persijos įlankos valstybės šiais metais iš eksporto negaus maždaug 380 mlrd dol. pajamų. Tik Kuveitas ir Kataras išvengs biudžeto deficito ir visos regiono nafta prekiaujančios valstybės privalės mažinti išlaidas.

JAE unikali, nes išdrįso pajudinti prekę, kurią daugelis naftos turtingų šalių gyventoja laiko prigimtine teise: pigius degalus. Reformos, apie kurias paskelbta savaitę iki įsigaliojimo, jų kuro kainą padarė didžiausia Persijos Įlankos regione. Antroje pagal kainos aukštumą šalyje, Omane, kuras kainuoja tik maždaug pusę tiek. JAE kainos nėra visiškai nereguliuojamos; jas kas mėnesį nustatys komitetas, remdamasis tarptautinėmis kainomis. Bet rugpjūtį kaina vos 13 centų mažesnė už Amerikos mažmeninę kainą.

Kaip JAE gali atlikti tokius pokyčius, nuo kurių kitos Persijos Įlankos monarchijas krečia drebulys? Viena vertus, didelė naštos dalis teks mažne 90% populiacijos sudarantiems ekspatriantams. Jų skundai taptų problema tik tada, jeigu jie imtų ieškoti geresnių sąlygų ir pasitrauktų kur kitur.

Bet geresnių sąlygų mažai kur yra. Didelėje regiono dalyje vykstant neramumams, Viduriniųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos jaunimas, Arab Youth Survey tyrimų duomenimis, įvardijo JAE kaip populiariausią vietą darbui jau keturis metus iš eilės. Netgi darbininkams iš Vakarų Dubajaus gatvės rodosi auksu grįstos; konsultacijų agentūra Mercer neseniai išsiaiškino, kad šis miestas yra Amerikoje dažniausiai ieškoma tarptautinė darbo vieta.

Tuo tarpu vietiniai Emyratų gyventojai ir toliau naudojasi dosnia valstybe, padedančia jiems visur, nuo švietimo ir sveikatos apsaugos iki apgyvendinimo ir netgi išlaidų vestuvėms. Daugelis vietinių, pritariančių naujai kuro kainai, socialinėse medijose pabrėžia, kad pakilimą sušvelnino viešojo sektoriaus atlyginimų augimas ankstesniais metais. (Keturis iš penkių Emyratų darbuotojų įdarbina vyriausybė.) „Tai turtinga populiacija ir netgi pabrangęs, kuras nesudaro didelės namų ūkių biudžeto dalies,” sako Robinas Millsas, Dubajuje įsikūrusios Manaar Energy Group konsultavimo skyriaus vadovas.

Kitose Persijos įlankos valstybėse vaizdas ne toks rožinis; keleto iš jų bandymai pakelti tarifus susidūrė su aršiu visuomenės pasipriešinimu. Po JAE pranešimo, Kuveito ir Kataro valdžia nedelsdama ėmė neigti gandus, kad jie irgi rengiasi apkarpyti subsidijas. Kuveito valdžia bandė pakelti dyzelino ir žibalo kainas sausį, bet dėl kilusio visuomenės nepasitenkinimo šią priemonę turėjo atšaukti. Omanas ir Bahreinas šiais metais pramonės įmonėms pakėlė gamtinių dujų tarifus. Bet TVF misijos Kuveite ir Omane vadovas Prasadas Ananthakrishnanas sako, kad, stengiantis išvengti neramumų, Omano „subsidijų reformos strategija, panašu, pirmiausia bus nukreipta į pramonės ir verslo vartotojus, o privačius privačius paveiks paskiausiai”.

Nenorėdama mažinti vyriausybės išlaidų, per pirmą pusmetį Saudo Arabija iš savo rezervų jau ištraukė ~244 mlrd rialų (65 mlrd $). Vyriausybė taip pat pirmą kartą nuo 2007 metų išleido obligacijas. Šalis kuro subsidijoms išleidžia 8,3% BVP. Ekonomistai tikisi, kad JAE žingsnis padrąsins ir kitas regiono valdžias. Dabar pats metas; kol naftos kaina maža, subsidijų apkarpymai nebus nė iš tolo tokie skaudūs, kokie būtų, jei naftos kaina tebebūtų virš $100 už barelį.

Komentarai (0)