Statistika: kiek biudžetinių įstaigų darbuotojų išlaikome ir kaip keitėsi jų atlyginimai (0)
Kiekvienais metais iš Lietuvos emigruoja tūkstančiai lietuvių, kurie ieško geresnio gyvenimo svetur. Šiuo metu nebegalime pasigirti, kad mūsų yra trys milijonai, tačiau mūsų dideliu valstybinis aparatas pritaikytas net ne trims milijonams gyventojų, o keturiems.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vyriausias „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad šis valstybinis aparatas ir yra kliūtis didesniems atlyginimams.
„Reikėtų suvokti, kad viešasis sektorius daugelyje sričių yra per didelis ir jis yra pritaikytas maždaug 4 milijonams gyventojų“, - tikino ekonomistas.
Valstybės sektoriuje darbuotojų skaičiaus pasiskirstymas liko nepakitęs – daugiausia darbuotojų dirbo švietimo (35,3 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (20,5 proc.) bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo (20,5 proc.) įmonėse ir įstaigose.
Kaip ir kasmet, 2014 m. pagal darbuotojų skaičių apskrityse pirmauja Vilniaus apskritis (41,1 proc., arba 499,0 tūkst. darbuotojų), antroje vietoje – Kauno apskritis (20,0 proc., arba 243,4 tūkst.). Klaipėdos apskrityje dirbo dešimtadalis (10,2 proc., arba 123,6 tūkst.) visų šalies ūkio darbuotojų. Mažiausia pagal darbuotojų skaičių buvo Tauragės apskritis – 2,1 proc., arba 25,2 tūkst. visų šalies ūkio darbuotojų. Likusiose šešiose apskrityse darbuotojų skaičius buvo nuo 3,2 proc. (Marijampolės apskrityje) iki 7,3 proc. (Šiaulių apskrityje). 2014 m. vidutinis darbuotojų skaičius labiausiai augo Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Kauno apskrityse – atitinkamai 3,6, 2,8, 2,4 ir 2,3 proc.
Vidutinis biudžetinių įstaigų darbuotojų skaičius per metus šalies ūkyje sumažėjo 0,8 proc. (2,5 tūkst.) ir 2014 m. sudarė 26,2 proc. visų šalies ir 81,8 proc. valstybės sektoriaus darbuotojų. Labiausiai biudžetinių įstaigų darbuotojų skaičius sumažėjo Kauno (1,5 tūkst., arba 2,3 proc.), Utenos (0,4 tūkst., arba 2,7 proc.) ir Šiaulių (0,4 tūkst., arba 1,4 proc.) apskrityse. Biudžetinių įstaigų darbuotojų skaičius, palyginti su visais darbuotojais pagal apskritis, svyravo nuo 23 iki 26 proc.
Vilniaus, Telšių, Klaipėdos ir Kauno apskrityse, nuo 30 iki 35 proc. – visose kitose apskrityse. Biudžetinių įstaigų darbuotojų bruto darbo užmokestis per metus padidėjo 3,6 proc. ir buvo 3,1 proc. (21 EUR) didesnis už šalies vidurkį, bet 3,2 proc. mažesnis už valstybės sektoriaus darbo užmokestį.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų bruto darbo užmokestis didėjo visose apskrityse, labiausiai – Utenos (23 EUR, arba 3,9 proc.) ir Vilniaus (29 EUR, arba 3,8 proc.). Apskrityse biudžetinių įstaigų darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių už apskrities vidurkį buvo didesnis nuo 1 proc. Klaipėdos apskrityje iki 15 proc. Tauragės apskrityje.
Daugiausia darbuotojų yra didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonėse. Didžioji dalis šios veiklos darbuotojų dirba Vilniaus (48,8 proc.) ir Kauno (21,9 proc.) apskrityse. Taip pat pusę (51 proc.) apdirbamosios gamybos darbuotojų sudaro Vilniaus ir Kauno apskričių darbuotojai. Penktadalis žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos darbuotojų yra susitelkę Šiaulių apskrityje. Dauguma finansinės ir draudimo (73,2 proc.) bei informacijos ir ryšių (84,2 proc.) veiklų darbuotojų dirba Vilniaus apskrityje.
