„Užimti svetimą valstybę – viena, o joje išsilaikyti – visai kas kita. Todėl nemanau, kad Maskva gali ryžtis įsiveržti į Lietuvą ar kitas Baltijos šalis. Tiesą sakant, Baltijos šalys Vladimirui Putinui nerūpi“, – išskirtiniame interviu 15min pareiškė Rusijos politiką jau kelis dešimtmečius analizuojantis Niujorko universiteto Globalinių reikalų centro profesorius Markas Galeotti.

Interviu M.Galeotti ragino nepulti į paniką dėl vis agresyvesnės Rusijos užsienio politikos. Jo nuomone, Vakaruose, ypač Baltijos šalyse ar Lenkijoje, vis pasigirstantys nuogąstavimai apie galimą karą su Rusija V.Putinui tik naudingi.

„Akivaizdu, kad Baltijos šalys nerūpi V.Putinui. Tai akivaizdu. Be abejo, jam patinka kurti spaudimą, nes jūsų trijulės, ypač – Estijos, jis nemėgsta. V.Putinas taip spaudžia Vakarus, tačiau Baltijos valstybės jam pirmiausia yra derybinis įrankis“, – teigė ekspertas.

Anot M.Galeotti, būtina suvokti, kad tai Vakarai, o ne Rusija veikia iš jėgos pozicijų: „Turime didžiulį pranašumą – nereikia nė tankų, kad galėtume visiškai sunaikinti Rusiją“.

„Be to, V.Putino eros pabaiga artėja. Kažkurią kitos V.Putino kadencijos akimirką jis bus tyliai ramiai pašalintas iš posto“, – mano ką tik iš Maskvos, kur praleido keturis mėnesius, grįžęs ir Londone šiuo metu dirbantis ekspertas.

Rusai čia ilgai neišsilaikytų

– Kelis pastaruosius mėnesius netrūksta publikacijų apie galimą Rusijos invaziją: kaip rusai užimtų Baltijos šalis, kaip NATO negalėtų nieko padaryti. Tačiau jūs neseniai pareiškėte abejojantis ir tuo, kad rusams būtų lengva, ir apskritai pačia invazijos galimybe. Ką turėjote omenyje?

– Visų pirma, šias diskusijas skatina RAND (JAV analitinio centro, – red.) vasarį paskelbta studija (joje daroma išvada, kad Rusijos pajėgos Baltijos šalių sostinėse atsidurtų per daugiausia 60 valandų nuo puolimo pradžios, o NATO jų nesustabdytų, – red. past.).

Tačiau profesionalūs Vakarų šalių gynybos pareigūnai, kurie turi galimybę įvertinti tikrąją situaciją, į šią studiją, mano žiniomis, žiūri labai skeptiškai.

Šioje studijoje daroma prielaida, kad Rusijos pajėgos veiks tobulai. Bet mes žinome, kad rusams labai retai kas nors pavyksta tobulai.

Be to, RAND supratimu, NATO struktūras toks puolimas užkluptų visiškai nepasiruošusias. Taip nebūtų.

Galiausiai keistas ir karių skaičius, apie kurį rašoma. Pavyzdžiui, Švedijos gynybos tyrimų agentūra yra įvertinusi, kad rusai per savaitę į NATO teritoriją galėtų įvesti tik 24 tūkst. karių. RAND kalba apie 50 tūkst. karių per 10 dienų.

Žinoma, aš sutinku, kad karine prasme Baltijos šalis būtų labai sunku apginti nuo netikėtos Rusijos atakos. 60 valandų? Savaitė? Dvi? Galima kalbėti.

Bet reikėtų kalbėti ne apie tai – būtina įvertinti tikruosius ketinimus. Kalbant apie karybą, reikia vertinti ne tik galimybes surengti invaziją. Juk JAV tikrai gali užpulti Kanadą, bet kanadiečiai visai nesijaudina, nes tokių ketinimų nėra.

Tad kodėl Rusijai reikėtų užpulti Baltijos šalis? Tai svarbiausia. Suskaldyti NATO, paspausti NATO? Juk Aljansas, net neatsakydamas kariniais veiksmais, lengvai sunaikintų Rusiją.

Be to, kaip jau matėme kitur, užimti teritoriją dažniausiai nesunku, bet ją išlaikyti – kur kas sunkiau.

Taip, Baltijos šalys yra mažos, jose – nedaug gyventojų, tačiau čia dar atsimenamos partizaninės „Miško brolių“ kovos su rusais okupantais. Tradicija gyva, todėl rusams čia išsilaikyti būtų nelengva.

Galiausiai nėra net menkiausių įrodymų, kad Baltijos šalių rusakalbiai okupacines pajėgas pasitiktų su entuziazmu.

Taigi Maskva užimtų teritorijas, kurios Rusijai nėra vertingos strategine ir ekonomine prasme, kovotų su nauju galvos skausmu dėl to, kaip šias teritorijas kontroliuoti, bei turėtų kariauti su NATO.

V.Putinui Baltijos šalys nerūpi. Tai akivaizdu. Be abejo, jam patinka kurti spaudimą, nes jūsų trijulės, ypač – Estijos, jis nemėgsta. V.Putinas taip spaudžia Vakarus, tačiau Baltijos valstybės jam pirmiausia yra derybinis įrankis.

Juk jam nereikalingas ir Donbasas – Rusijos pajėgos Donbase reiškia spaudimą Kijevui. Baltijos šalis V.Putinas spaudžia tam, kad spaustų NATO ir Vakarus, o ne galvodamas, kaip būtų nuostabu, jei virš Vilniaus plevėsuotų Rusijos vėliava.

V.Putinui labai naudingas toks dantų rodymas, tokia taktika apsimesti, kad jis rimtai planuoja įsiveržti į Baltijos šalis. Iš tiesų jis iš tokios invazijos išloštų absoliutų nulį. Atvirkščiai, jis daug prarastų.

Kremlius pabrėžtinai vengia rizikos

– Tinkle „Twitter“ praėjusią savaitę teigėte: „Girdint visas šias kalbas apie tai, kaip Rusija užimtų Baltijos šalis, itin svarbu klausti, kodėl Maskvai šis regionas nėra svarbus“.

– Būtent. Mes kalbame ne apie Rusijos pasiryžimą pulti, o apie karinius pajėgumus. Maskvoje ką tik praleidau keturis mėnesius ir daug bendravau su pareigūnais Gynybos ministerijoje, Užsienio reikalų ministerijoje, akademikais. Absoliučiai nė vienas žmogus ten nemano, kad toks scenarijus – įsiveržimo į Baltijos šalis – yra nors trupinėlį tikėtinas.

– Jūsų nuomone, Rusijos pajėgos apskritai turi parako, ar Kremlius tik nori, kad mes Vakaruose taip manytume? Ar V.Putinas ryžtųsi konfliktui su NATO? Rusijos opozicionierius Ilja Ponomariovas mano, kad Rusija dar šiemet surengs karinę provokaciją NATO šalyje, greičiausiai – Lietuvoje. Esą jam reikia sutvirtinti įvaizdį prieš 2018 metų rinkimus.

– Nemanau. Žinoma, reikia būti atsargiais, ypač dabar. V.Putiną supanti užsienio politikos komanda labai maža – mes nežinome, ką jis žino ir kas jam sakoma.

Kita vertus, NATO šalyje negali būti tokio įvykio kaip nedidelė karinė provokacija. Juk po Krymo, po Donbaso Aljansas leido Rusijai suprasti, kad kokie nors „žalieji žmogeliukai“ reikštų pilnaverčio karo veiksmus.

Be to, ironiška, kad V.Putinas pabrėžtinai vengia rizikos, nors kalba daug.

Dažnai kalbama, kad V.Putinui svarbūs kariniai veiksmai, esą jis taip save legitimuoja. Bet aš taip nemanau. Aišku, žmonėms patinka per televiziją pamatyti, kaip Sirijoje mėtomos bombos.

Tačiau paprasti rusai apie tai nekalba. Niekam neįdomu. Rusijos žiniasklaidoje nėra žinių apie Donbasą būtent dėl to, kad žmonėms nepatinka tai, kas ten vyksta. Pajėgų atitraukimas iš Sirijos sulaukė daugiau dėmesio, bet labiau siekiant nuraminti rusus.

Ne, Rusijos visuomenė neprimena mobilizuotos visuomenės. Jokio militaristinio entuziazmo Maskvoje nematyti. V.Putinui nuotykis Baltijos šalyse būtų be galo pavojingas, ir jis tai supranta.

Tankų mūšių prie Rygos nereikėtų

– Minėjote, kad NATO ir apskritai Vakarai galėtų tiesiog sunaikinti Rusiją net ne karinėmis priemonėmis.

– Tikrai taip. Mums reikėtų pagaliau suvokti, kokie galingi Vakarai yra. Aišku, galima sėdėti ir skaičiuoti tankus.

Jei vis dėlto nuspręstume kariauti su Rusija (o aš net neabejoju kariniu atsaku į Baltijos šalių užpuolimą), mes sunaikintume Rusijos ekonomiką. Mes ne tik atkirstume rusus nuo SWIFT (tarptautinių tarpbankinių finansinių atsiskaitymo organizacijos) tinklo, bet ir konfiskuotume absoliučiai visą Rusijos oligarchų turtą Vakaruose.

Mes tikrai išnaudotume faktą, kad oligarchai perkėlė savo pinigus į Vakarus. Mes užblokuotume prekybos kelius. Juk Rusija importuoja 40 proc. šalyje suvartojamų maisto produktų.

Bijome kibernetinių atakų iš Rusijos, bet jas gali rengti ir Vakarai. O mes rusams galime pakenkti kur kas labiau nei jie mums. Mūsų programišiai patrauktų rusiškus palydovus, ir Maskvoje staiga nebeveiktų „Uber“.

Akivaizdu, kad tankų mūšių kur nors prie Rygos nė neprireiktų.

Mums būtina suvokti, kokį pranašumą turime. Be to, būtina parodyti Rusijai, kad mes suprantame, kokį pranašumą turime. Turime suvokti, kad tai mes, o ne Rusija veikiame iš jėgos pozicijų.

Siekia išpūsti Vakarų baimes

– Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse, taip pat Lenkijoje vis daugiau nuomonių – tiek tarp politikų, tiek tarp analitikų, – kad karas su Rusija neabejotinai bus. Ar jums asmeniškai netrūksta analizės? Ar ne per daug nepamatuoto rėkimo? Kam jis naudingas?

Komentarai (38)