Praėjo mėnuo, kai Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka viešai pažadėjo, kad kroviniai, gabenami per Klaipėdos uostą, bus nukreipti į Rusijos uostus. Taip diktatorius žadėjo atsakyti į Baltijos šalių paskelbtas sankcijas bei paramą opozicijai, tačiau praėjus mėnesiui Klaipėdos uostas džiaugiasi dar didesne krova, o geležinkeliai irgi nieko neprarado. Bet politinė logika vieną dieną gali nugalėti ekonominę, perspėja ekspertai.

Klaipėdos uostas – be baltarusiškų krovinių, o geležinkeliai – be gabenamų Baltarusijos gamyklų trąšų. Nuostoliai – šimtai milijonų. Tokį scenarijų piešė paskutiniu Europos diktatoriumi laikomas A.Lukašenka bei su Rusijos puse jau ėmėsi derėtis dėl logistikos detalių, kalbėjo net apie naujo uosto Rusijoje statybas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir „Lietuvos geležinkeliai“ greitai paskaičiavo, kiek būtų prarasta, tačiau praėjus mėnesiui kroviniai kaip judėjo, taip ir juda. Uostas skaičiuoja dar didesnę krovą. Su griežtesne patikra ir eilėmis pasienyje apsiprato ir Lietuvos vežėjai, skubiai vilkikus su lietuviškais numeriais pakeitę baltarusiškos registracijos mašinomis.

Tiesa, Baltarusija paskelbė, kad spalį naftos per Klaipėdos uostą neimportuos, bet tai buvo laikinas sprendimas konflikte su Rusija.

Uoste – dešimtadaliu daugiau krovinių

Klaipėdos uostas – pirmasis, kuris gali netekti krovinių, tačiau jame kol kas nuotaikos nėra blogos. Preliminariais duomenimis, per pastarąjį mėnesį krovinių padaugėjo 9,3 proc. Jei praėjusių metų rugsėjį buvo perkrauta 3,6 mln. tonų krovinių, tai šį rugsėjį, preliminariais duomenimis, 3,95 mln. tonų.

Tokius duomenis 15min pateikė Uosto atstovai. Tiesa, duomenys negalutiniai, tačiau smarkiai keistis neturėtų.

Tokį šuolį lėmė ir grūdų krova, tačiau baltarusiškų krovinių mažėjimo taip pat nepajusta.

„Mūsų turima statistika kol kas kritimo nefiksuoja. O rugsėjis uoste itin „derlingas“ buvo grūdų bei skystų ir birių trąšų“, – 15min teigė Uosto generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene Dovilė Ringis.

Geležinkeliai gabeno dar daugiau

„Lietuvos geležinkeliai“ anksčiau skaičiavo, kad per metus baltarusiškų krovinių praradimas kainuotų apie šimtą milijonų eurų, tačiau kol kas ir čia jokių postūmių.

Kaip teigė bendrovės atstovas Martynas Burba, preliminarūs duomenys rodo, kad rugsėjį buvo ne mažiau, o tikriausiai ir daugiau krovinių nei rugpjūtį.

Rugpjūtį vien baltarusiškų krovinių srautas į Klaipėdą siekė 1,3 mln. tonų.

Baltarusijos valstybinė spauda iškart po grasinimų pradėjo rašyti, kad dėl sankcijų nukentės Baltijos šalys. A.Lukašenkos spaudos tarnybos telegramų kanalas „Pul pervovo“ netgi įspėjo, kad dėl Baltarusijos sankcijų prekių tiekėjai gali pasirinkti kitus, alternatyvius prekių gabenimo kelius, taigi ne per Baltijos šalis.

Tačiau per mėnesį pasikeitė ir A.Lukašenkos retorika. Pavyzdžiui, rugsėjo 16 dieną jis pareiškė, kad kroviniai bus perorientuoti iš Baltijos šalių į Rusijos uostus, jei pastaroji valstybė pasiūlys panašias sąlygas.

Dabar prekės į Rusiją vilkikais tranzitu keliauja per Lietuvą arba Latviją. Tačiau jau anksčiau ekspertai pastebėjo, kad sienos uždarymas pirmiausia kirstų ir pačiai Baltarusijai, nes Baltijos šalys imtųsi adekvataus atsako. Apie tai jau yra užsiminęs tiek Lietuvos prezidentas, tiek premjeras.

Lenkai kol kas irgi nepajuto

Jei ES paskelbtų embargą baltarusiškoms prekėms, tai kirstų ir taip sunkius laikus išgyvenančiai Baltarusijos ekonomikai.

Apie tai yra užsiminęs Lenkijos užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus atstovas Marcinas Przydaczas. „Jeigu kils problemų mūsų prekių tranzitui į Rytus, tai bus priimti atsakomieji sprendimai“, – sakė jis. Be to, jis pridūrė, kad A.Lukašenkos pareiškimas apie ekonomines sankcijas neturėjo jokio poveikio Lenkijai.

Jo manymu, tokie grasinimai išsakomi bandant įbauginti visuomenę ir Vakarus parodyti kaip priešus.

„Jokių negatyvių pasekmių mes nepatyrėme. Kiek mes suprantame, Aliaksandras Lukašenka žaidžia psichologinį karą ir kalba dalykus, kurie su realybe neturi nieko bendra“ – dėstė jis.

Reikia pažymėti, kad šalys, su kuriomis ypač pašlijo Baltarusijos santykiai po prezidento rinkimų, yra didžiausios prekybos partnerės ar bent jau patenka į dešimtuką. Pavyzdžiui, sausio-liepos mėnesiais Ukraina buvo antra pagal dydį prekybos partnerė, Lenkija – penkta, Lietuva – šešta.

Kol kas nugali ekonominė logika

Nepriklausomi ekspertai Baltarusijoje mano, kad su prekybos partneriais krizės kamuojamai šaliai reikia ramių politinių santykių.

„Pastaruoju metu mes girdime daug politinės retorikos, bet Baltarusijos valdžios veiksmuose turi būti ekonominiai tikslai. Kitu atveju politinė retorika gali labai susilpninti visą šalies ekonomiką“, – Belapan.by cituoja Baltarusijoje veikiančio IMP Tyrimų instituto mokslo direktorę Iriną Točickają.

Jos manymu, ekonomikos sferoje Baltarusijai nereikėtų atsisakyti prekybos ryšių su ES šalimis.

„Mes neturėtume stengtis nukreipti visą savo eksportą į Rusiją, nes tai neša ir didelę riziką. Laikas jau parodė, kad Rusijos ekonomikos susilpnėjimas iškart atsiliepia Baltarusijos ūkiui, todėl geografinė Baltarusijos eksporto diversifikacija yra išskirtinai svarbi“, – pabrėžė ekspertė.

Be to, jos nuomone, Baltarusijai neapsimokėtų prekiauti su kitomis šalimis tik per Rusiją. „Šis pasaulis labai konkurencingas, ir Baltarusija negali sau leisti rinktis brangesnės logistikos vietoj pigesnių Europos šalių“, – sakė ji.

„Baltarusijos valdžia laikosi politinių, o ne ekonominių motyvų. Valdžia jaučiasi lyg būtų fronte“, – kalbėjo „Minsko dialogo“ tarybos vadovas Jevgenijus Preigermanas.

Jo nuomone, valdžia bando vadovautis tik politine logika, bandydama krovinius perkelti iš Vakarų į Rytus. Beje, A.Lukašenkos pasiūlymas V.Putinui statyti uostą Leningrado srityje – taip pat iš politinės, o ne ekonominės sferos. A.Lukašenka mano, kad toks uostas priklausytų iš esmės Baltarusijai, nors ir kitoje šalyje.

Savo siūlymų neatsisako

„Didelė tikimybė, kad Baltarusijos valdžia bandys pasiūlyti sąlygas, kad krovinių tranzitas būtų perkeltas iš Lietuvos uosto į Rusijos. O tai, kad Baltarusija bandytų blokuoti europietiškų prekių patekimą – mažiau tikėtina, nes lauktų atsakas“, – sakė jis.

Taip pat man manoma, kad jei krizė Baltarusijoje gilės, o ES ir toliau palaikys protesto akcijas, Baltarusijos valdžia ims vadovautis politiniais, o ne ekonominiais motyvais.

Komentarai (1)