Rusijai dar kaupiant pajėgas prie Ukrainos sienų pasigirdo žinių, jog dalis čia sutelktos technikos ir karių atvyko iš Rytų Rusijos. Čia stipresnės Rusijos pajėgos, atrodo, yra mažiau reikalingos, dėl gerų santykių su Kinija. Tačiau tai privertė prisiminti kitus konfliktus. Japonija ką tik atnaujino savo pretenzijas į Kurilų salas.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Sovietų sąjunga užėmė ir aneksavo Kurilų salyną. 1951-ųjų San Francisko taikos sutartyje buvo numatyta, kad Japonija privalo atsisakyti ambicijų į Kurilų salas, bet tuo pačiu čia nebuvo įtvirtinta jų priklausomybė Sovietų sąjungai. 1956 metais Japonija ir Sovietų sąjunga pasirašė jungtinę deklaraciją, bet ne taikos sutartį. Derybose sovietai pasiūlė dvi mažesnes salas - Šikotaną ir Chabomajų - mainais į Japonijos pretenzijų atsisakymą į Hunaširą bei Iturupą. Japonija nesutiko ir nuo to laiko neatsisako  norų prisijungti šias salas.

San Francisko taikos sutartis, regis, turėtų būti didžiausia kliūtimi Japonijai kelti Kurilų salų klausimą. Tačiau Japonija teigia, kad šis klausimas turėtų būti išspręstas su Rusija. Be to, Japonija mano, kad tos keturios salos - Kunarišas, Iturupas, Šikotanas ir Chabomajus - nepriklauso Kurilams. Dėl šių salų, Rusija ir Japonija iki šiol neturi taikos sutarties. 2005 metais Europos Parlamentas rekomendavo grąžinti salas Japonijai, bet Rusija protestavo ir nesileido į kalbas. 2006 metais Putinas dar kartą pakartojo, jog Šikotanas ir Chabomajus gali būti perleistos Japonijai. Japonijai tai netinka - pasiūlymas apima tik 6 % visos ginčytinos teritorijos.

Ir taip šis konfliktas rusena iki šiol. Vakar Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kišida paskelbė, kad Japonija pietų Kurilus laikys savo suverenia teritorija. Manoma, kad tai - atsakas į Rusijos invaziją į Ukrainą. Japonija iš karto jungėsi prie Rusijai taikomų sankcijų. Nors skamba kaip drąsus pareiškimas, Japonija niekada neatsisakė ambicijų atsiimti Kurilų salas. 2008 metais Japonijos suverenitetas tose salose buvo aprašytas ir mokykliniuose vadovėliuose, dėl ko Rusijos Užsienio reikalų ministerija atvirai ir viešai pyko.

2011 metais Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas nurodė pasiųsti į salas modernios ginkluotės, kad jų priklausomybė Rusijai būtų užtikrinta. Ginčytinose salose yra rusiškų raketinių sistemų. Virš jų dažnai skraido ir rusų naikintuvai.

Ar Japonija gali atsiimti salas agresyviais veiksmais, kol pasaulio ir Rusijos dėmesys yra sutelktas į Ukrainą? Tai - labai mažai tikėtina. Net tada, kai pretenzijos į pietines Kurilų salas buvo kartojamos garsiai ir nuolat, Japonija akcentavo būtinybę konfliktą spręsti ekonominėmis-diplomatinėmis priemonėmis. Šios salos neturi didelių eksploatuojamų gamtinių išteklių telkinių - ekonomika jose yra pagrįsta žvejyba. Japonijai jos svarbios dėl kultūrinių-istorinių ryšių. Rusijai - dėl tiesioginės, visus metus neužšalančios prieigos prie Ramiojo vandenyno. Tarp Kunarišo ir Iturupo plaukioja Rusijos karo laivai iš Vladivostoko.

Komentarai ()