„Dievo iliuzija“: tarptautinis bestseleris atkeliavo į Lietuvą

Supranti, pvz, mokyklose per tikybos pamokas vaikams, greičiausiai, yra meluojama. Turbūt, nenorėtum, kad būtų dėstomos pamokos apie tikėjimą į Senį Šaltį.

Del ko pesates mirtingieji ? P.S Bažnyčią reikia atskirti ne tik nuo valstybės, bet ir nuo religijos! Jei sita citata nepatinka, skaitot mano parasa

Papildomai: senai tai buvo, bet... Kai ėjau į pirmą mokyklos klasę, nebuvo nei vieno mokytojo, kvalifikuoto mokyti etikos, o gal nebuvo etikos kurso pirmokams.. Bet kokiu atveju, nebuvo įmanoma rinktis tarp etikos ir tikybos pamokų. Tikrai nesidžiaugiu, kad teko tiek daug laiko iššvaistyti praktiškai niekam. Gerai tik tiek, kad mano, nors ir patiklus patiklus vaiko mąstymas, bet jau tada į visa tai žiūrėjo itin skeptiškai ir kritiškai. Sukandęs dantis prakentėjau. Nežinau kaip kitiems, bet spėju, kad aš nesu vienintelis, kuriam teko tai patirti pirmoje klasėje. Kas dėl knygos ir Dokinso - pagarba žmogui už profesionalų mokslo platinimą ir supažindinimą. Pati knyga, nors ir su Dokinso kandžiu ir kartais įžūliu stiliumi, - triumfuojantis mokslo ir samprotavimo laimėjimas.

Pff, kas ta tavo pirma klasė palyginus mano 12 metų katalikiškoje gimnazijoje

Mokslas niekada nesugebės aptikti Dievo. Ir ne todėl, kad jo nėra, o todėl, kad tai ne fizikinio pasaulio substancija. Pavyzdžiui pasaulyje yra šimtai tūkstančių žmonių kurie yra matę vaiduoklius, šmėklas, bet joks mokslas nesugebėjo to nei paaiškinti nei išmatuoti. Nes vaiduokliui giliai pochui ant masės, tankio, gravitacijos ir visokių kitų mokslo stabų. Mokslas dar neįžengė į transcendentalizma ir nepanašu, kad kada nors tai darys. Tai būtų tas pats, kas su lyniuote matuoti šilumą, arba puodeliu pasemti šviesos. Lygiai taip pat joks fizikas negali paaiškinti, kodėl pavyzdžiui per egzorcizmo seansus pasitaiko levitacijos atvejų, kai apsėstasis pakyla į orą? Pagal visažinį mokslą to būti negali, bet yra. Mokslas yra gerai, bet jis veikia tam tikruose rėmuose, ir jei tuose rėmuose nėra Dievo tai dar ne viskas. Aš pilnai pritariu, kad šiame, fizikiniame pasaulyje Dievo nėra. Bet aš esu katalikas ir žinau, kad egzistuoja trascendencija. O religijos ir yra iš esmės grįstos transcendencija, dvasinės energijos sąryšiu su nematerialiu pasauliu. Kai sąkoma, kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, tai nereikia būti banaliu ir galvoti apie veidą, nosį ir akis. Čia kalbama apie dvasinę struktūrą. Jei žmogus atmetus kūną yra dvasia, tuomet Dievas yra "hiper-dvasia" globali ir dėsninga. Kad ir koks mokslas būtų pažangus, jis iki šiol nepaaiškino Fatimos apreiškimo. Jei norite ginčytis apie Dievą, pirmiau perskaitykite šią nuorodą. Jei jūs tai galite moksliškai išaiškinti tada galite skaityti tokias knygas kaip anksčiau paminėtoji.

Matai, aš neturėjau pasirinkimo (atėjęs į mokyklą pirmoje klasėje, nebėgsti į kitą, vien dėl vienos pamokos vieniems metams, galiausiai - tokiame amžiuje ne pats sprendimus priimi), o Tu bet kada galėjai pereiti į kitą mokyklą bet kuriuo metu. Be K. Paltaroko gimnazijos dar bent ~17 mokyklų galėjai rinktis.

Shift, tu visiskai teisus: mokslas negali ir niekad negalesi istirti transcendentinio pasaulio ir kadangi tame pasaulyje neveikia jokie fizikos ar kitu mosklo saku desniai jo neimanoma paneigti. O kadangi to neimanoma paneigti vadinasi tai egzidtuoja! Ir kodel tik vaiduokliai? Vienaragiai, hobitai, gnomai! Tarp musu knibzdete knibzdi ivariausiu pasakisku butybiu, bet kvaili zmones kurie vadovaujasi logika to nemato. Ha! O svarbiausia, kad visa tai - tiek fizini, tiek metafizini pasauli sukure ne kas kitas, o... Spageti demonas! Ir taip, nieks negali paneigti jo egzistavimo todel jis tikras! O jo vietininkas zemeje yra Velyku zuikutis. Ir as tai zinau! Visi kas netiki Velyku zuikuciu bus po mirties nutempti i transendentini pasauli ir kankinami amzinybe! Shift tu tiki pasauliu uz suvokimo ribu ir tai pirmas zingsnis, bet tu pasirinkai netikra dieva. Itikek Velyku zuikuciu kol dar ne velu! Ir galbut jis taves pagailes!

Kol žmonės nesupras, kad , o tik didžiulis noras, kad būtu taip, o ne kitaip, tol jiems nepadės nei knygos, nei aiškinimai. Jie remiasi formule; tikiu- vadinasi, žinau ir argumentai, kad yra visai kitaip, negu tiki, tiesiog atmetami, net jų neanalizuojant.

AMEN!

žinojimas. Tarkime, turiu 10 Lt kišenėje. Aš žinau, kiek turiu. Mano draugas nežino. Jeigu aš pasakau savo draugui "turiu 10 Lt kišenėje" ir draugas tiki tuo, jis irgi žino, kiek aš turiu. O jeigu netiki - nežino.

Reikėtų mokėti skirti tikėjimą dievu ir šiaip kažkokio draugo žodžiais. Nes dievo niekas nematė ir niekas negirdėjo, todėl tavo pvz. visai ne į temą.

Pavyzdys geras, nes parodo, kaip veikia pats tikėjimo principas, o pavyzdyje naudojama kita sritis geriau leidžia šį principą filosofiškai suprasti, atsitraukus nuo ateist-teist karštų ginčų. O kad "Dievo niekas nematė" - tai šis teiginys paremtas kuo? Žinojimu? Ne, nes nežinai ką matė ar nematė kiekvienas kada nors egzistavęs žmogus.

.

Manau, galima įvardinti, kad ir tiki, ir žino. Nes jis turi tikslią informaciją, atspindinčią realų faktą - kad kišenėje yra 10 Lt. Mano žinojimas gali būti pilnesnis - aš turėjau 10 Lt rankose, mačiau juos, bet iš kitos pusės - žinau ne daugiau negu jis: kad kišenėje yra 10 Lt. Jeigu aš jam tai pasakiau rimtai ir nemelavau, žodžiai yra pakankamas įrodymas, nes jie tiksliai perduoda informaciją. Kuo ausys blogesnės negu akys?

Sielis, tavo pavizdyje, tai, kad zmogus tiki ir tai pasirodo yra tiesa nereiskia, kad jis zino. Tai yra kol jis nepatikrino kisianiu ir nerado irodymo tavo zodziams pagrysti jo tikejimas ir lieka tikejimu, zinojimas atsiranda tada, kai jis randa negyncijamu irodymu, kad tu is tikruju turi 10Lt, iki tol nesvarbu ar tu meluoji ar sakai tiesa - jis nezino ar tu turi 10Lt, jis viso labo tiki tavo zodziais.

, su savo specifika.

naudoti žinioms gauti, bet ne apie tai, kad visais atvejais tikėjimas yra žinojimas. Tuo pačiu metodu, galima ir negauti žinių. Čia panašiai kaip radijas - tam tikrom bangom gaunama radijo stoties transliuojama muzika, o kitom bangom - eterio triukšmas. Ir tuo ir tuo atveju, naudojamas tas pats metodas - radijo bangų imtuvo veikimas. Galima atsisakyti tos tezės, kad tikėjimas yra žinojimas. Galbūt tiksliau būtų sakyti, kad tinkamai taikomas tikėjimas gali būti metodas gauti žinioms, tokiu būdu, kad asmuo, taikantis tą metodą, negali pats įvertinti savo turimų žinių tikslumo, ir netgi negali pasakyti, kad žino. Vis dėl to, iš perdavusiojo žinias vertinimo taško, tas asmuo žino. Ir priedo, tikėjimas gali pagreitinti tiesioginiu patyrimu įgijamo žinojimo gavimą. Pvz. aš savo draugui sakau: ten ir ten yra padėti 10 Lt. Nueik ir paimk. Pradinėje stadijoje draugas tik tiki/turi žinias, nuėjęs ir paėmęs 10 Lt, jis tiesioginio patyrimo būdu žino. Taigi, tikėjimas gali skatinti pereiti prie pilno žinojimo. Įdomus pavyzdys: tarkime yra du monozigotiniai dvyniai - Jonas ir Petras. Jonas tampa tėvu. Vaikas klausia mamos: "kas yra mano tėvas"? "Tavo tėvas yra Jonas". Jeigu vaikas tiki mamos žodžiais, jis žino, kas yra jo tėvas. Kiti įrodymai - vaiko panašumas į tėvą, DNR analizė, ir pan. neparodys, kas yra tėvas, nes Jonas ir Petras yra labai panašūs ir genetiškai identiški. Čia yra dar vienas momentas, kad net pati motina gali 100 proc. nežinoti, kas iš tikro tėvas, nes yra tikimybė, kad dvyniai galėjo susikeisti. Kas iš tikro 100 proc. žino? Žino Jonas. Taigi, iš Jono požiūrio taško, vaikas teisingai žino, kad yra jo sūnus.

Jokiu būdu ne. Jis turi informaciją, kuri tampa žinojimu tik tada, kai ji patikrinta. Jei jis nuėjęs neras 10 Lt, arba ras mažiau, vis viena pirminė informacija ir liks tik informacija, o patikrinta jau bus žinojimas. Kiekvieną info būtina tikrinti, lygiai taip pat, kaip būtina skaičiuoti pinigus, nes jei tik tikėsi, tai N tikimybių, kad būsi apgautas. O tikėti ir netikrinti- tai nedovanotinas aplaidumas, ir jis nuveda ten, kur naudinga ne tau, o kažkam kitam.