Jungtinių Tautų Organizacija (UN) yra ko gero prestižiškiausia tarptautinė institucija. Tai beveik visų pasaulio valstybių politinė arena bei forumas, kuriame sprendžiamos pačios svarbiausios mūsų problemos. Tai vieta, kur lemiami šalių, tokių kaip Libija ar Sirija ateitis, stengiamasi rasti politinį sutarimą visomis svarbiausiomis temomis.

Politinius sprendimus įgyvendina atskiros JT grupės agentūros bei organizacijos, tokios kaip UNESCO, WHO, UNDP ir kitos, nepastebimai veikiančios visų mūsų gyvenimus.

Kaip ir pati organizacija, patirtis joje itin vertinama, o suteikiamios darbo sąlygos ypač geros. Be įdomių užduočių, kelionių, galimybės dirbi beveik bet kokioje srityje, tarnybą lydi puikios algos, mokesčių išimtys, papildomos išmokos už būsto nuomą, vaikų išsilavinimą ir pan. Natūralu, jog esant puikiai reputacijai, įdomiam darbui bei didelei kompensacijai, darbu organizacijoje ar jos agentūrose susidomi tūkstančiai ir konkurencija yra didžiulė.

Iš visų viešai skelbiamų darbo pasiūlymų net 65% užima vidiniai kandidatai. Net ir turint patirties gali būti sunku įrodyti pranašumą prieš jau anksčiau organizacijoje ar su ja susijusioje institucijoje dirbusį asmenį. Todėl realiausios galimybes stengiantis įsidarbinti nuo pirmo laiptelio – P1 pozicijos. Tačiau ir tuomet nebus paprasta. 2012-aisiais JT Jaunųjų Profesionalų Programoje (UN YPP) paraiškas pateikė virš 40,000 kandidatų.

Nepaisant to, lietuvių perspektyvos įsidarbinti organizacijoje yra kur kas geresnės nei kitų šalių piliečių. Ši galimybė kol kas nėra visiškai išnaudojama.

Šis įrašas nagrinės patekimo į JT būdus, tokius kaip praktikos, stažuotės, savanoriavimas bei įsidarbinimas. Tai siekis populiarinti tarptautinę civilinę tarnybą bei supažindinti su procesais siekiant įsidarbinimo JT.

Siekiant karjeros JT, praktika vienoje su ja susijusių institucijų gali pagerinti žinias, padėti pasiruošti egzaminui, rasti svarbių ryšių bei, svarbiausia, sumažinti iliuzijas bei darbo lūkesčius. Tai puiki galimybė pamatuoti realų norą siekti karjeros JT.

Į JT ar jos agentūrų praktikas dažniausiai pretenduoti gali tik magistratūros arba doktorantūros (!) studentai. Dažniausiai jos yra neapmokamos, tačiau tam yra kelios išimtys.

Praktikos, kaip ir kiti darbo pasiūlymai, skelbiami JT Inspira sistemoje, kurioje galima rasti tiek pačios JTO, tiek daugelio kitų agentūrų skelbimus. Kai kurios institucijų, tokių kaip UNDP, pasiūlą vis dar galima rasti tik jų pačių tinklapyje. Verta prisiminti, jog galima rasti praktikos galimybių ne tik Niujorke ar Ženevoje, bet ir Bonoje, Turine, Kopenhagoje ir daugybėje kitų vietų.

Nepavykus gauti praktikos pačioje organizacijoje, verta pateikti paraišką ir į atstovaujančias diplomatines atstovybes. Lietuviai gali teikti paraiškas į ES delegacijos prie JT praktikos vietą.

Taip pat galima siekti praktikos Lietuvos Nuolatinėje Atstovybėje prie JT Niujorke arba JT biuro Ženevoje (pastaroji gali būti dalinai apmokama specialaus fondo). Dėl šių vietų reikėtų kreiptis į Užsienio Reikalų Ministerijos Personalo ir Atrankos skyrių.

JT savanoriavimo programa yra atvira tik asmenis, kuriems yra bent 25 metai. Tai veikia lyg tam tikras filtras, užtikrinantis galimų savanorių patirtį, pasiryžimą bei idealistinį požiūrį.

Tai yra viena iš JT apmokamų galimybių, suteikianti progą padirbėti organizacijos struktūroje bei įgauti neįkainojamos patirties siekiant tolimesnio darbo.

Tiems, kuriems nėra 25-erių, yra galimybė savanoriauti internetu, padedant atlikti įvairias analizes, versti tekstus ir t.t. Nors tai nėra taip įdomu, kaip dirbti problematiškose vietovėje, tai vis tiek yra puiki investicija į ateitį.

Norintys įsidarbinti JT ne profesionaliose (P) pozicijose, o asistentų (G) turėdavo išlaikyti JT Administratorių Pagalbos Vertinimo Testą. Šiuo metu šis ar kiti G pozicijų egzaminai nėra rengiami dėl sukaupto kandidatų skaičiaus.

JT JPP yra pats aiškiausias būdas įsidarbinti JTO. Tereikia turėti galimybę pateikti paraišką, patekti į egzaminą, jį puikiai išlaikyti, įveikti pokalbį bei būti pasirinktam sąraše.

Pirmieji du žingsneliai (kol kas) lietuviams neturėtų kelti itin didelių problemų. Šiuo metu dėl mūsiškių darbuotojų trūkumo yra laikoma nepakankamai reprezentuojama, todėl Lietuva kasmet yra tarp konkurse dalyvaujančių valstybių. Kitų šalių piliečiai, pvz. serbai, turi laukti kelis metus, kol atsiras bent jau galimybė kandidatuoti.

Iš visų kandidatuojančių lietuvių, kiekvienoje tematinėje srityje (kurios keičiasi priklausomai nuo konkurso metų) pasirenkama 40 žmonių, kurie patenka į egzaminą. Galite įsivaizduoti, jog kai iš 40,000 kandidatų vien 12,000 yra iš Indijos (iš kurios taip pat parenkama tik po 40 žmonių) mūsų galimybės kur kas geresnės.

Pats egzaminas yra pagrindinis konkurso iššūkis. Jis susideda iš dviejų dalių. Pirmoji yra bendra visiems kandidatams, o antroji priklauso nuo laikančiojo temos. Jos kinta kiekvienais metais, tačiau egzaminai gali būti rengiami socialinių, politinių, teisinių, ekonominių, informacijos technologijos mokslų srityse, architektūroje ir kt. Pirmojoje egzamino dalyje – įvairūs klausimai, vertinantys abstrakčias tarptautinių santykių bei JT žinias (pvz. Kada buvo įkurtas Europos Finansinio Stabilumo Fondas), o antrojoje – specifiniai temos klausimai (Papasakokite apie situaciją Somalyje ir kaip JT pastangos sprendžia problemas šalyje). 2012-ųjų egzamino pirmosios dalies pavyzdį bei Politinių Mokslų srities klausimus galite rasti prisegtą prie šio įrašo.

Iš 4,000-5,000 egzaminą laikančiųjų paprastai pasirenkama iki šimto, kartu skaičiuojant visas sritis. Šie žmonės sąraše išlieka dvejus metus. Negavus darbo jiems tenka visą procesą pradėti iš naujo. Per šį laikotarpį iš sąrašo pasirenkama tik 15-30 žmonių.

Įsidarbinimas JT sistemoje yra ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis kantrybės, pastovaus įgūdžių gerinimo bei pasirįžimo. Nepaisant to, tarptautiniais santykiais besidominčiam jaunimui siekti galimybės prisidėti prie svarbiausių pasaulio organizacijų užduočių yra tikrai verta.

Komentarai (0)