Rusijos gyventojai aktyviai aptarinėja įvairias sąmokslo teorijas, su panieka žiūri į separatistus ir neskuba kaltini Vladimiro Putino.

„Juk jūs – žurnalistė. Tikriausiai žinote ką nors, ko mes nežinome, – sako registratūros darbuotoja. – Be to, aš nepasitikiu oficialia televizija.“

Po siaubingos lėktuvo katastrofos, nusinešusios beveik 300 žmonių gyvybes, atrodo, kad įvykiai Ukrainoje iš vietinio konflikto virto pasaulinio masto tragedija. Populiarus politikos apžvalgininkas Konstantinas von Eggertas laikraštyje „Kommersant“ parašė: „Už visa tai dabar teks atsakyti ne (liaudies pasipriešinimo būriams), o Kremliui. Nes būtent Maskva, nepaisant daugelio jos atstovų neigimų, viso pasaulio laikoma jų pagrindine gynėja ir rėmėja.“

O eiliniai Maskvos gyventojai išgyvena šoką dėl šios tragedijos ir kelia pačias neįtikėtiniausias sąmokslo teorijas. Mano odontologas Dmitrijus, kuris tarnavo kariuomenėje, niekina sukilėlius (liaudies pasipriešinimo būrius), kuriuos vadina „nedisciplinuotais žiopliais“.

Jo nuomone, yra dar viena šios katastrofos pusė. „Kam naudinga padaryti Rusiją pabaisa? Amerikiečiams, – sako jis. – Jie nori pradėti karą su visu pasauliu.“

Vienoje statybinių medžiagų parduotuvėje, esančioje netoli nuo mano namų, vadybininkas vardu Vitalijus, išrėžė visą tiradą apie tai, kad šiuo metu „vyksta informacinis karas“ ir kad JAV turi galimybę apkaltinti „tiek Rusiją, tiek liaudies pasipriešinimo dalyvius“.

Jis irgi su panieka kalba apie liaudies pasipriešinimo dalyvius. „Nė nežinau, kokie jų tikslai. Visi jų veiksmai atrodo beprasmiški, – sako jis. – Jie bando įtraukti Rusiją į trečią pasaulinį karą.“

Susiduriu su keista sąmokslo teorijų ir kritikos separatistų atžvilgiu samplaika kas kartą, kai mėginu su kuo nors pakalbėti apie reiso MH17 likimą.

„Net jei jie ir nenumušė lėktuvo, nejaučiu jokios simpatijos šiems psichams“, – pasakė man kariškiu atsargoje pasivadinęs vidutinio amžiaus Konstantinas, kai mes stovėjome eilėje parduotuvėje.

„Separatizmas užtraukia per daug atsakomybės – bet koks taktikas jums tai pasakys“, – pridūrė Konstantinas. Kaip ir daugelis rusų, jis mano, kad nauja Ukrainos valdžia – atvirai antirusiška, provakarietiška ir korumpuota. Be to, jo nuomone, Rusijai nereikėjo rizikuoti ir palaikyti separatistų.

Marijai, 30 m. radijuje dirbančiai moteriai, žinia apie MH17 katastrofą sukėlė „artėjančios apokalipsės pojūtį. Labai gaila, kad visi šie žmonės žuvo, – sako ji. – O kas, jei karas tęsis ir žus daugiau žmonių? Kaip toli visa tai gali nueiti?“

Kaip atsvara Vakarų bulvarinės spaudos antraštėms, kuriose rašoma apie Putino raketą ir Putino aukas, dauguma žmonių, su kuriais man teko pabendrauti Maskvoje, tiesiogiai nekaltina Rusijos prezidento dėl šios tragedijos.

Tai visų pirma paaiškinama tuo, kad Rusijos dalyvavimas konflikte Ukrainos Rytuose išlieka nenuoseklus ir prieštaringas. Priešingai nei per Krymo aneksiją, kai puikai paruošti rusų kariai greitai ėmė kontroliuoti padėtį, situacija Ukrainos Rytuose geriausiu atveju tebėra miglota.

„Idėja, jog liaudies pasipriešinimo kovotojai atsiskaito tiesiogiai Putinui, tiesiog absurdiška, – sako Konstantinas. – Nemanau, kad ten apskritai yra kokia nors vadovavimo struktūra.“

Vitalijus pasisako griežčiau, nes mano, kad Ukrainos Rytai nuo pat pradžių buvo nesėkmė ir kaltina Putino padėjėjus, kad šie davė jam klaidingus patarimus. Vitalijus nesupranta, kaip prezidentas, sugebėjęs „pakelti parklupdytą Rusiją“ po audringų 1990-ųjų, galėjo įsivelti į konfliktą Ukrainos Rytuose.

Jo nuomone, taip galėjo atsitikti tik dėl to, kad jam pateikė iškreiptą informaciją.

Net tarp aršiausių V. Putino kritikų vyrauja nuomonė, kad Rusijos prezidentas nenumatė tokio įvykių posūkio.

„Niekada nebalsavau už Putiną, tai ne mano žmogus, aš nesutinku su tuo, kad jis vadovauja šaliai, – sako pensininkė Jekaterina. – Bet tai absoliutus košmaras, toji šokiruojanti tragedija – netikiu, kad jis šito norėjo.“

„Mažai kas pasirengęs atvirai apkaltinti Putiną, – sako Marina. – Tai suprantama. Rusija pasiekė tam tikrų laimėjimų, bet vis tiek tebėra šalis, kurioje viešpatauja chaosas. Žmonėms labai norisi tikėti bent jau vienu žmogumi. Negalite paneigti fakto, kad Ukrainos valdžia neverta šimtaprocentinio pasitikėjimo.“

Galima pagalvoti, kad šalyje, kur katastrofos dažnai įvyksta dėl skaidrumo stygiaus ir klaidingų skaičiavimų, daugelis patikės, kad MH17 katastrofa veikiausiai įvyko dėl banalios klaidos, kad ir kokia baisi ji atrodytų. Bet mintis, kad čia įvyko kažkoks sąmokslas, daugeliui maskviečių atrodo beveik guodžianti, savotiški vaistai. Ir televizija, ir interneto troliai pasirengę bet kurią akimirką pasiūlyti mums naują šių vaistų dozę, papasakoti neįtikėtinų istorijų apie tai, kad katastrofos aukos jau kelias dienas buvo mirusios, taip pat – realistiškesnių svarstymų apie tai, kaip Ukrainos kariuomenė bando slėpti tikrąją katastrofos priežastį.

„Man labai sunku patikėti, kad tai kažkieno klaidos padarinys, – sako man Vitalijus. – Nežinau, ar galėsiu tuo patikėti.“

Bet tai netrukdo žmonėms tapatintis su katastrofos aukomis. „Girdėjau, lėktuve buvo daug vaikų, – sako Konstantinas. – Vaikų, kurie galbūt nė nebuvo girdėję apie Ukrainą, apie karą. Visada nukenčia nekalti.“

Komentarai (21)