NSO safariai Norvegijoje: kodėl Hessdaleno slėnyje jau apie 100 metų stebimos neprognozuojamai judančios šviesos? (Video) (1)
Norvegijoje yra unikalus slėnis – Hessdalenas. Jis Skandinavijoje ir pasaulyje ne vieną dešimtmetį garsėja kaip NSO safarių vieta: čia entuziastai ir mokslininkai atvyksta stebėti vis pasirodančių neatpažintų skraidančių objektų (NSO).
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tamsiomis ir šaltomis norvegiškomis naktimis už 120 km nuo Trondheimo plytinčiame Hessdaleno slėnyje bent keliolika kartų per metus galima pamatyti tokį vaizdą: ore įvairiomis kryptimis be jokio garso sklendžia šviesos. Kartais šviesos rutuliai būna automobilio dydžio ir ore skraidžioja iki poros valandų. O kartais švieselė pasileidžia skrieti virš slėnio viena krytpimi ir staiga išnyksta. Kartais slėnyje pasirodo baltos ir mėlynos šviesos pliūpsniai, kurie trunka ne ilgiau kaip akimirką.
NSO Hessdalene matomi ir šviesiu paros metu – tada jie panašūs į metalinius objektus danguje.
Hessdaleno slėnio stebuklai Norvegijoje žinomi jau beveik šimtmetį, tačiau susidomėjimas šia anomalia vieta viršūnę pasiekė aštuntame XX a. dešimtmetyje – tada šviesos Hessdalene pasirodydavo po 10-20 kartų per savaitę.
NSO entuziastai netruko prikurti interpretacijų, jog tas slėnis – portalas į kitus pasaulius. Sąmokslo teorijų mėgėjai apsčiai peno šia tema ras interneto naršyklėn įvedę žodį "Hessdalen".
Vis dėlto keisti nepaaiškinamų šviesų seansai Hessdaleno slėnyje aštuntą dešimtmetį sudomino ir fizikus. Iki tol mokslininkai per daug nesureikšmindami ten vykstančių dalykų manė, kad NSO safarių lankytojai regi švytėjimą, kuris išspinduliuojamas orui virstant plazma.
Panašu, kad dėl plazmos tvyksnių slėnyje gali būti kalta unikali slėnio geologija. Vieną slėnio pusę sudaro vario rūdos turtingos uolos, kitą – irgi uolos, tik turtingos jau ne vario, o geležies ir cinko. Žodžiu, Hessdaleno slėnyje susidaro situacija, kažkuo primenanti bateriją ir jos anodą bei katodą.
Iš slėnio dugne žiojinčios apleistos sieros gavybos šachtos į slėnio dugnu tekantį upelį išsisunkianti sieros rūgštis, kaip manoma, paverčia upeliuką savotišku elektrolito telkiniu. Tad mokslininkai mano, kad Hessdaleno slėnis yra natūrali žemės baterija, elementas. Be kita ko, pastebėta, kad Hessdaleno fenomenas suaktyvėja po šiaurės pašvaisčių, kai saulės vėjo dalelės jonizuoja mūsų planetos atmosferą.
Apie keistenybes mįslingame slėnyje sukurtas ir dokumentinis filmas:
NSO Hessdalene matomi ir šviesiu paros metu – tada jie panašūs į metalinius objektus danguje.
Hessdaleno slėnio stebuklai Norvegijoje žinomi jau beveik šimtmetį, tačiau susidomėjimas šia anomalia vieta viršūnę pasiekė aštuntame XX a. dešimtmetyje – tada šviesos Hessdalene pasirodydavo po 10-20 kartų per savaitę.
NSO entuziastai netruko prikurti interpretacijų, jog tas slėnis – portalas į kitus pasaulius. Sąmokslo teorijų mėgėjai apsčiai peno šia tema ras interneto naršyklėn įvedę žodį "Hessdalen".
Vis dėlto keisti nepaaiškinamų šviesų seansai Hessdaleno slėnyje aštuntą dešimtmetį sudomino ir fizikus. Iki tol mokslininkai per daug nesureikšmindami ten vykstančių dalykų manė, kad NSO safarių lankytojai regi švytėjimą, kuris išspinduliuojamas orui virstant plazma.
Panašu, kad dėl plazmos tvyksnių slėnyje gali būti kalta unikali slėnio geologija. Vieną slėnio pusę sudaro vario rūdos turtingos uolos, kitą – irgi uolos, tik turtingos jau ne vario, o geležies ir cinko. Žodžiu, Hessdaleno slėnyje susidaro situacija, kažkuo primenanti bateriją ir jos anodą bei katodą.
Iš slėnio dugne žiojinčios apleistos sieros gavybos šachtos į slėnio dugnu tekantį upelį išsisunkianti sieros rūgštis, kaip manoma, paverčia upeliuką savotišku elektrolito telkiniu. Tad mokslininkai mano, kad Hessdaleno slėnis yra natūrali žemės baterija, elementas. Be kita ko, pastebėta, kad Hessdaleno fenomenas suaktyvėja po šiaurės pašvaisčių, kai saulės vėjo dalelės jonizuoja mūsų planetos atmosferą.
Apie keistenybes mįslingame slėnyje sukurtas ir dokumentinis filmas:
(51)
(5)
(46)