Vampyras yra įprastas įvaizdis šiandieninėje popkultūroje ir turintis daugybę formų: nuo Nosferatu, kraupaus siaubą varančio vampyro iš to paties pavadinimo 1922 m. filmo; iki Edvardo, romantiško, idealistinio meilužio filmų serijoje „Saulėlydis“.

Daugeliu atžvilgių šiandieninio vampyro įvaizdis yra toli nuo savo šaknų Rytų Europos folklore. Pasaulį visada žavi vampyro populiarumas, atsižvelgiant į jo kilmę – kaip demonišką būtybę, stipriai siejamą su liga.

Aiškinantis nežinomybę

Pirmoji žinoma nuoroda į vampyrus rašytinėje formoje pasirodė senąja rusų kalba 1047 m., netrukus po to, kai stačiatikių krikščionybė išplito į Rytų Europą.

Vampyro terminas buvo „upir“, kurio kilmė neaiški, tačiau galima jo pažodinė reikšmė buvo „dalykas šventėje ar aukojime“, nurodant potencialiai pavojingą dvasinę būtybę, kuri, žmonių manymu, gali pasirodyti mirusiųjų ritualų metu. Tai buvo eufemizmas, naudojamas siekiant vengti sakyti būtybės vardą – ir, deja, istorikai gali niekada nesužinoti tikrojo vardo.

Vampyras atliko funkciją, panašią į daugelio kitų demoniškų būtybių folklore visame pasaulyje: jie buvo kaltinami dėl įvairių problemų, bet ypač dėl ligų, tuo metu, kai dar nebuvo žinių apie bakterijas ir virusus.

Mokslininkai iškėlė keletą teorijų apie įvairių ligų ryšį su vampyrais. Tikėtina, kad nė viena liga nesuteikia paprastos, „grynos“ vampyrų mitų kilmės, nes laikui bėgant įsitikinimai apie vampyrus keitėsi.

Bet ypač dvi ligos rodo tvirtus ryšius. Viena iš jų yra pasiutligė, kurios pavadinimas kilęs iš lotyniško termino „beprotybė“. Tai viena seniausių atpažintų ligų planetoje, perduodama iš gyvūnų žmonėms ir dažniausiai plinta įkandus – tai akivaizdi nuoroda į klasikinį vampyro bruožą.

Yra ir kitų įdomių ryšių. Vienas iš pagrindinių ligos simptomų yra hidrofobija, vandens baimė. Dėl skausmingų raumenų susitraukimų stemplėje pasiutligės aukos vengia valgyti ir gerti ar net nuryti savo seiles, o tai galiausiai sukelia „putų susidarymą iš burnos“.

Kai kuriuose folkloruose vampyrai negali pereiti tekančio vandens be tam tikros pagalbos, nes tai yra šio simptomo tęsinys. Be to, pasiutligė gali sukelti šviesos baimę, pasikeitusius miego modelius ir padidėjusią agresiją – vampyrų aprašymo elementus įvairiose liaudies pasakose.

Antroji liga yra pelagra, kurią sukelia niacino (vitamino B3) arba aminorūgšties triptofano trūkumas. Dažnai pelagra atsiranda dėl dietų, kuriose yra daug kukurūzų produktų ir alkoholio.

Europiečiai, išsilaipinę Amerikoje, atgabeno kukurūzus į Europą. Tačiau jie nepaisė pagrindinio kukurūzų paruošimo žingsnio: jų plovimo, dažnai naudojant kalkę – procesą, vadinamą „nikstamalizavimu“, kuris gali sumažinti pelagros riziką.

Pelagra sukelia klasikinius „4 D“ simptomus: dermatitą, viduriavimą (diarėja), demenciją ir mirtį. Kai kurie kenčiantys taip pat jaučia didelį jautrumą Saulės šviesai, aprašytą kai kuriuose vampyrų vaizduose, dėl kurių oda tampa panaši į lavono.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()