Tylus, bet nepaliaujamas demografinės bombos tiksėjimas girdisi po trečios pagal dydį pasaulio ekonomikos pamatais. Šią savaitę ji ėmė tiksėti dar garsiau: oficiali statistika rodo, kad pernai gyventojų sumažėjo rekordiniais 244 000 žmonių.

Japonijos populiacija ėmė mažėti 2004 m. ir dabar sensta sparčiau, nei bet kuri kita pasaulio valstybė. Daugiau, nei 22% japonų jau 65 m. amžiaus ar vyresni. Prieš porą metų kartu su šalies vyriausybe parengta ataskaita įspėjo, kad iki 2060-ųjų japonų sumažės nuo 127 milijonų iki maždaug 87 milijonų, iš kurių beveik 40% bus 65 metų amžiaus ar vyresni.

Vyriausybė neneigia anksčiau šį mėnesį paskelbto laikraščio pranešimų, teigiančių, kad svarstomas sprendimas, kurio anksčiau vengta: masinė imigracija. Pranešimuose minimi svarstymai apie 200 000 užsieniečių per metus. Ministro pirmininko, Shinzo Abe, patarėjas sakė, kad vartų atkėlimas tokiam imigrantų skaičiui padėtų stabilizuoti Japonijos populiaciją maždaug 100 milijonų lygyje (dabar yra 126,7 mln.).

Bet netgi tada yra didelis kabliukas. Kad pasiektų užsibrėžtą tikslą, vyriausybe turėtų pakelti dabartinį vaisingumo lygį nuo dabartinių 1,39 vaikų šeimoje, vieno iš mažiausių pasaulyje, iki 2,07. Ekspertai teigia, kad tokio masto pokyčiui reikėtų iš esmės pakeisti visą šalies socialinę architektūrą. Vienas iš pirmų dalykų, kuriuos Japonijai reikėtų nuveikti, tai palengvinti motinų įsidarbinimą, sako Kathy Matsui, Japonijos vyr. strategė lygybės klausimais iš Goldman Sachs Tokijuje. „Duomenys rodo, kad ten, kur darbo jėgos rinkoje daugiau moterų, gimstamumas didesnis,” sako ji.

P. Abe pasitelkė pagalbą p. Matsui, siekdamas padidinti gimstamumą. Tačiau moterų įtraukimo į darbo jėgos gretas progresas toli gražu nevyksta užtikrintai. Naujausio Gender Gap Report duomenimis, kasmet skelbiamais Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume, Japonija atsidūrė 105 vietoje iš 136 šalių, nuo 2006 metų nusileidusi per 25 vietas. (Pietų Korėjai – kitai šaliai, susiduriančiai su vaisingumo krize – sekasi dar prasčiau, ji užima 111 vietą.)

Gresianti krizė taip suneramino Japonijos vyriausybę, kad 2005 metais ji sukūrė gimstamumo didinimo ministeriją. Pernai 20 narių ministerijos taryba sudarė sąrašą dalykų, kurie pavadinti vedybų ir vaikų gimdymo „atgrasintojais“. Jame yra pasiūlymas pacientes ginekologams priskirti visam gyvenimui ir netgi suteikti finansinę paramą „sutuoktinio medžioklės“ projektuose dalyvaujantiems nevedusiems japonams.

Imigracija laikoma kraštutine priemone. Tačiau premjerui kyla sunkus pasirinkimas. Jungtinių Tautų vertinimu, nepakėlus gimstamumo lygio, Japonijai kasmet reikėtų įsileisti apie 650 000 imigrantų.

Maždaug 2% Japonijos gyventojų yra užsieniečiai. Ir netgi šio skaičiaus didelę dalį sudaro nuolatiniai gyventojai – daugiausia kinai ir korėjiečiai – gyvenantys čia jau keletą kartų̃. Iškalbinga tai, kad pastaroji vyriausybės diskusija apie imigraciją kilo dešiniųjų pažiūrų Sankei laikraštyje (japonų kalba), kuriam idėja apie kiekvienoje gatvėje gyvensiančias kinų šeimas ypač nepriimtina.

Japonijos demografinė dilema kasmet vis stiprėja. Praeitą savaitę vyriausybė patvirtino didžiausią kada nors – 937 milijardų dolerių – biudžetą, išpūstą pašalpų ir pensijų išlaidomis. Japoniją jau dabar slegia viena didžiausių pasaulyje viešosios skolos deficito našta. Turint galvoje apverstą populiacijos piramidę, kur ji ras mokesčių bazę skolos grąžinimui ir rūpinimuisi vis augančia senjorų populiacija?

2012 m. vyriausybės ataskaitoje sakoma, kad be politikos keitimo, Japonijos populiacija iki 2110 m. galėtų sumažėti iki 42,9 milijonų, tai yra, trečdalio dabartinės. Galima manyti, kad šalis galėtų išmoki gyventi su mažėjančia populiacija. Tačiau tai reikštų ir smarkiai mažesnį ekonominį ir politinį vaidmenį. Panašu, p. Abe bus paskutinis tai suvokęs lyderis.

D.M.
www.economist.com, 2014 kovo 25 d.

Komentarai (11)