[Išsami tema] Karas Ukrainoje keičia pasaulio karybą – Rusijos invazija atskleidė 4 labiausiai pasenusius ginklus: jų dienos suskaičiuotos? (Foto) (3)
Nuo apkasų iki tankų – šiuolaikinis karas kai kurias ginklų sistemas palieka praeities dulkėse.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos karas Ukrainoje, jau vykstantis 6 mėnesius, pateikė netikėtumų. Rusijos invazija, verčia Ukrainą vis labiau priklausyti nuo NATO tiekiamų aukštųjų technologijų ginklų. Kadangi abi pusės bando ieškoti naujovių į savo kelią link pergals, daugelis ginklų, kai kurie naudojami šimtmečius, greičiausiai naudojami paskutiniame kare.
Karas, ypač tarp valstybių, yra konkurencija, kurioje nėra antros vietos. Sunaikinimo perspektyva yra stipri paskata šaliai siekti geriausių mokslo ir technologijų rezultatų, diegiant naujus ginklus ir taktiką, užtikrinančią pergalę. Kitoms šalims stengiantis pačios gaminti naujus ginklus, jos greitai atsisako senų technologijų, sukurdamos naują pasaulinį status quo.
Karas Ukrainoje tai tik įrodo. Štai keturi ginklai, kurie yra pasenę arba beveik pasenę.
Kovos apkasai
Apkasų karas siekia šimtmečius kaip priemonė apsaugoti pėstininkus nuo šaulių ginklų ir artilerijos ugnies. Kovos apkasai yra kartais nusidriekia ištisus kilometrus. Pirmasis pasaulinis karas yra garsiausias apkasų karo pavyzdys, nors apkasai buvo naudojami karuose ir anksčiau, ir vėliau.
Ukrainos rytiniame fronte yra šimtai kilometrų apkasų, o Rusijos įsibrovėliai ir Ukrainos gynėjai juoss iškasė visur, kur tik yra karštesnis fronto taškas. Tačiau ginkluotų bepiločių orlaivių era leidžia armijoms numesti granatas tiesiai į apkasus.
Neaišku, kas pakeis apkasus. Juos lengva sukurti ir nereikia papildomų statybinių medžiagų, todėl yra didelė paskata ir toliau juos naudoti. Vis dėlto ginkluoti dronai padarys gyvenimą sudėtingesnį ir pavojingesnį juose besiglaudžiantiems kariams.
Velkamos haubicos
Haubicos, didelio kalibro ginklai, bombarduojantys priešo kariuomenę sprogstamaisiais sviediniais, taip pat egzistuoja šimtus metų. Didelės, sunkios ir gana lengvai pagaminamos haubicos į šaudymo vietas traukiamos arkliu arba sunkvežimiu. Keturių–šešių haubicų baterija turi būti nutempta į vietą ir atkabinta nuo transporto. Tada ginklai yra „padedami“, išlygiuojami taip, kad jie galėtų nukreipti visą ugnį į bendrą taikinį, o tada paruošiami šaudyti. Paruošimo procesas gali užtrukti iki aštuonių minučių.
Karo metu velkamos haubicos turi šaudyti greitai ir persikelti į naują vietą, kad išvengtų priešo grįžtamosios ugnies. Priešpriešinės baterijos ugnis visada buvo artileristų problema, tačiau radarų (pavyzdžiui, amerikietiško AN/TPY-36, tiekiamo Ukrainai), šiuolaikinių ryšių ir tiksliai valdomos amunicijos naudojimas dažnai reiškia, kad priešo sviediniai gali nesunkiai pataikyti į velkamos artilerijos šaudymo poziciją per kelias sekundes.
Karas Ukrainoje greičiausiai reiškia velkamosios artilerijos pabaigą. Savaeigės haubicos, tokios kaip prancūzų CAESAR, švedų „Archer“ ir vokiečių Pz2000, turi sumontuotus ginklus ant vikšrinės šarvuotos važiuoklės jau įrodo savo galią. Savaeigė haubica, tokia kaip CAESAR gali iššauti sviedinių salvę ir per kelias sekundes nuvažiuoti į kitą šaudymo vietą.
Tęsinys kitame puslapyje:
Pilotuojamas atakos lėktuvas
Pirmajame pasauliniame kare pristatyti orlaiviai patobulėjo, kad galėtų atlikti daugybę vaidmenų karo metu. Vienas svarbiausių – artimojo oro paramos lėktuvas (atakos lėktuvas) – fiksuotų sparnų lėktuvas ar sraigtasparnis, skirtas atakuoti priešo pozicijas fronto linijoje.
Šiandien JAV kariuomenėje tokią funkciją atlieka tokie orlaiviai, kaip sraigtasparnis AC-130J „Ghostrider“, AH-64 „Apache“ atakos sraigtasparnis ir atakos lėktuvas A-10 „Thunderbolt II“, kurie visi gali tiksliai šaudyti į priešo taikinį ant žemės – tol, kol priešas neturi pažangių „žemė-oras“ ginklų.
Karas Ukrainoje atskleidė pavojingą tiesą, kad šiuolaikiniame kare prieš gerai aprūpintą priešą orlaiviai nebegali skristi arti fronto linijos.
Rusijos oro gynyba padarė didelę žalą Ukrainos pilotuojamiems orlaiviams (pvz. Su-25). Kad ir kokie būtų trūkumai, „žemė-oras“ raketų sistemos, įskaitant žemo aukščio „Tor“, vidutinio aukščio „Buk“ ir didelio nuotolio „Triumf“ sistemas, gali pridaryti rimtų nuostolių. Nepaisant to, kad visos Rusijos sistemos yra pasenusios, jos vis dar kelia nemažą grėsmę.
Orlaiviai vis dar gali efektyviai veikti netoli mūšio lauko, tačiau reikės keisti taktiką. Ginkluoti dronai, galintys atlikti žvalgybą ir tiksliai pataikyti priešo pozicijas naikinančią kovinę galvutę, gali būti išeitis.
Tankai
Tankai balansuoja ant pasenimo ribos. Vizualiai patvirtinta, kad Rusija Ukrainoje prarado mažiausiai 936 tankus – tai prilygsta trims tankų divizionams. Nors už šiuos didelius nuostolius atsakingas įvairių veiksnių derinys, vienas iš pagrindinių veiksnių yra Vakarų prieštankinių ginklų, tokių kaip Švedijos NLAW ir Amerikos „Javelin“, naudojimas.
Tankai taip pat yra pažeidžiami bepiločių orlaivių, galinčių numesti labai sprogstamas granatas į plonai šarvuotas, pažeidžiamas Rusijos tankų vietas. Šešiomis granatomis ginkluotas dronas teoriškai gali du kartus sunaikinti rusų tankų būrį.
Jei 60 tonų sveriančią 10 milijonų dolerių kainuojančią šarvuotą transporto priemonę gali nukensminti komercinis bepilotis orlaivis, kyla klausimas, ar ta transporto priemonė vis dar aktuali mūšio lauke.
Nepaisant to, kad tankai šiuo metu yra pažeidžiami, jų ugnies jėgos, apsaugos ir greičio derinys šiuolaikiniame mūšio lauke yra neprilygstamas. Kažkokio gynybinio ginklo, pavyzdžiui, radaru valdomo kulkosvaidžio (arba lazerio), skenuojančio dangų virš tanko, įvedimas galėtų neutralizuoti drono grėsmę, bet kol kas to neturime.
