Kas yra uigūrai ir kodėl Kinija kaltinama genocidu (Foto, Video) ()

2023-02-13

Žiniasklaida ir pasaulinės žmogaus teisių organizacijos nuolat primena apie Kinijoje vykdomus nusikaltimus prieš uigūrus. Ar šiems nusikaltimams įvardyti tinkamas žodis „genocidas“?

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kas yra uigūrai?

Uigūrai – tiurkų tauta Vidurinėje Azijoje, viena iš Kinijos tautų. Jų gyvenamoji vieta Kinijoje vadinama Uigūrija (Uigūristanu) arba Rytų Turkestanu.

Rytų Turkestanas dar vadinamas Kinų Turkestanu – rytinė istorinio Turkestano regiono dalis, dabar pavaldi Kinijai ir iš esmės sutampanti su Sindziango autonominiu regionu. Šį terminą daugiausia vartoja rusų tiurkologai, o dabar – uigūrų nepriklausomybės aktyvistai. Patys uigūrai šį regioną tradiciškai dar vadina Kurigaru.

Uigūrai buvo viena iš stepių tautų, kuri iš dabartinės Mongolijos teritorijos kartu su kitomis tiurkų gentimis VI a. sukūrė Tiurkų kaganatą. VIII a. drauge su giminingais basmiliais ir karlukais jie sukūrė Uigūrų kaganatą, kuris driekėsi nuo Kaspijos jūros iki Mandžiūrijos. Šis kaganatas prekiavo su Kinija ir gyveno iš pelningos prekybos. Jame klestėjo manicheizmas.

IX a. viduryje kaganatas patyrė kirgizų genčių invaziją iš šiaurės. Dėl to uigūrai neteko daugybės savo teritorijų ir dauguma jų pasitraukė į dabartinį Uigūristaną, kur sukūrė klestinčius kaganatus, tokius kaip Karachodža, Karachanidų valstybė ir pan. Tai buvo klasikinis uigūrų istorijos laikotarpis. Jo metu paplito islamas.

1759 m. uigūrų valstybės buvo prijungtos prie Kinijos, kuomet į šią atėjo Čingų dinastija. Tačiau uigūrai labai priešinosi šiam prijungimui, ne kartą vyko sukilimai. 1864–1876 m. jiems pavyko iškovoti nepriklausomybę kaip Kašgarijai. Tačiau vėliau Uigūristanas vėl buvo prijungtas prie Kinijos ir pavadintas Sindziangu (t. y. „Naująja valda“).

Youtube sprogdinantis ir lietuvių puikiai vertinamas! Štai ką sugeba 5in1 robotas iš „Xiaomi“ ekosistemos (Video, „Roidmi EVA“)

6324 3

„ROIDMI EVA“ yra „Xiaomi“ ekosistemos kompanijos produktas, sulaukęs stulbinamo dėmesio ir sėkmės. Ir dabar šis neregėtų galimybių įrenginys už specialią kainą.

Išsamiau

XX a. pab., sugriuvus TSRS, uigūrų tarpe kilo separatizmo ir pantiurkizmo idėjos, su siekiu atkurti nepriklausomą Rytų Turkestano valstybę. Kinijos valdžia su nepriklausomybės šalininkais susidoroja, motyvuodama „kova su islamo terorizmu“. Pats Rytų Turkestano termino naudojimas Kinijoje yra laikomas separatistiniu ir griežtai ribojamas.

JAV ir uigūrų genocidas Kinijoje

Buvęs JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo, dirbęs ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo administracijoje, baigdamas savo kadenciją nusprendė, kad Kinijos vyriausybė vykdo genocidą prieš uigūrus ir kitas mažumų grupes Sindziango regione.

Buvęs JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo nepateikė išsamaus teisinio ar faktinio genocido sprendimo pagrindimo. Jis pareiškė, kad „mes stebime sistemingą Kinijos bandymą sunaikinti uigūrus“ ir, kad Kinijos valdžios institucijos „aiškiai parodė, kad jos dalyvauja prievartinėje pažeidžiamos etninės ir religinės mažumos grupės asimiliacijoje ir galiausiai ištrynime“. Tačiau jis nepaaiškino, kaip valdančiosios institucijos „aiškiai nusprendė“, kad Kinija vykdo genocidą.

Be to, buvęs JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pareiškė, kad Kinijos valdžia taip pat vykdo „nusikaltimus žmoniškumui“ prieš uigūrus ir kitas Sindziango mažumas. Šie nusikaltimai apima „savavališką įkalinimą ar kitokį sunkų fizinės laisvės atėmimą“, „prievartinę sterilizaciją“, „kankinimą“ ir „prievartinį darbą“.

Kaip JAV vyriausybė padarė tokius sprendimus?

Nėra oficialios genocido nustatymo procedūros. Ankstesni JAV valstybės sekretoriai paskelbė apie genocido išvadas dar mažiausiai penkiose situacijose: Bosnijoje (1993 m.), Ruandoje (1994 m.), Irake (1995 m.), Darfūre (2004 m.) ir teritorijose, kurias kontroliuoja pasiskelbusi Islamo valstybė (2016 m. ir 2017 m.)

Vidinė šių sprendimų procedūra skyrėsi, tačiau JAV valstybės sekretoriai paprastai priimdavo sprendimus remdamiesi įrodymais, surinktais Valstybės departamento politikos ir žvalgybos darbuotojų, kuriuos paprastai vertina departamento advokatai.

Tačiau šis procesas kartais sukeldavo nesutarimų Valstybės departamente ir tarp departamento bei Kongreso. Departamento advokatai griežtai aiškindavo, kas yra genocidas pagal 1948 m. Genocido konvencijos gaires.

Kodėl genocido etiketės naudojimas yra toks atsargus?

Yra keletas priežasčių. Pirma, Valstybės departamento teisininkai nori griežtai užtikrinti, kad genocido sprendimas atitiktų Genocido konvencijoje pateiktą termino apibrėžimą. Antra, politikai dažnai nenori priimti nutarimų dėl genocido, nes tai sukeltų spaudimą JAV vyriausybei sustabdyti genocidą, o tai dažnai sunku padaryti. Ir trečia, tiek teisininkai, tiek politikai nenori sumažinti genocido sprendimų poveikio, taikydami šį terminą žiaurumams, kurie, kad ir kokie baisūs, bet nepakyla iki genocido lygio.

Ataskaitoje teigiama, kad „sprendimai, kurie laikomi pagrįstai abejotinais įrodymais arba nukrypimais nuo tarptautiniu mastu pripažinto teisinio apibrėžimo, bus mažiau veiksmingi siekiant padėti sutelkti paramą apčiuopiamiems veiksmams, kuriais siekiama kovoti su žiaurumais, ir tokių sprendimų, kaip priemonių, padedančių sukurti istorinį įrašą ar liudyti, vertė bus sumenkinta“.

Koks yra genocido apibrėžimas?

Yra skirtumas tarp sąvokos „genocidas“ vartojimo bendrinėje kalboje ir netgi žmogaus teisių grupių ir Genocido konvencijos apibrėžimo, kuris yra gana siauras.

Genocido konvencijoje, kurią Jungtinės Valstijos ratifikavo 1988 m., sąvoka „genocidas“ apibrėžiama kaip: „bet kuri iš šių veiksmų, atliekamų siekiant visiškai ar iš dalies sunaikinti nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, kaip tokią: a) grupės narių žudymas; b) sunkios kūno ar psichinės žalos padarymas grupės nariams; c) tyčinis grupės gyvenimo sąlygų sudarymas, siekiant visiškai arba iš dalies ją fiziškai sunaikinti; d) priemonių, skirtų užkirsti kelią gimdymui grupėje, nustatymas; e) priverstinis grupės vaikų perkėlimas į kitą grupę.

Ar genocido etiketė priklauso nuo nusikaltimų masto?

Taip, bet ir dėl nusikaltėlių tyčios. Konvencija reikalauja, kad išvardyti genocidiniai aktai būtų vykdomi „ketinimu sunaikinti“ atitinkamą grupę „visiškai arba iš dalies“, o tai, JAV Senato aiškinimu, reiškia visą arba „didelę dalį“. JAV įstatymai, įgyvendinantys konvenciją, numato, kad „didelė dalis“ reiškia „grupės dalį, turinčią tokią skaitinę reikšmę, kad tos dalies sunaikinimas ar praradimas sukeltų grupės, kaip gyvybingo subjekto, kurio valstybėje yra tokia grupė, sunaikinimą“.

Visi šie apibrėžimai reikalauja, kad JAV vyriausybė nustatytų, kad vyriausybė ar asmenys vykdė išvardytus veiksmus, siekdami „sunaikinti“ visą nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, o ne tik kai kuriuos jos narius. Parodyti, kad vyriausybė ar asmenys veikė turėdami reikiamą intenciją, dažnai yra nepaprastai sunku, todėl Valstybės departamento teisininkai nenoriai vartoja sąvoką „genocidas“.

Kokios yra genocido paskelbimo teisinės pasekmės?

Tiek pagal tarptautinę, tiek pagal JAV teisę teisinės pasekmės yra minimalios. Genocido konvencijos šalys susitarė, kad genocidas „yra nusikaltimas pagal tarptautinę teisę, kuriam jos įsipareigoja užkirsti kelią ir už jį bausti“. Tačiau JAV vyriausybė jau seniai laikosi pozicijos, kad konvencija reikalauja tik užkirsti kelią genocidui, vykstančiam JAV teritorijoje, ir bausti už jį. Jungtinės Valstijos neaiškina, kad konvencija reikalauja, kad ji (ar bet kuri kita šalis) užkirstų kelią genocidui ir baustų jį vykdančius kitose šalyse arba įsikištų dėl humanitarinių priežasčių.

Tačiau šios sąvokos vartojimas vis dar perteikia labai stiprią moralinę stigmą. Raphaelis Lemkinas, lenkų teisininkas, sugalvojęs šį terminą per Holokaustą, sakė, kad tai turi būti „laikoma baisiausiu iš visų nusikaltimų“. Buvusio JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo nutarimas dėl uigūrų genocido padidino Kongreso, advokatų grupių, spaudos ir visuomenės spaudimą vykdomajai valdžiai imtis svarbių veiksmų genocidui spręsti, įskaitant sankcijas ir net karinę intervenciją.

Ką Bideno administracijos pareigūnai pasakė apie Pompeo nutarimą?

Jie siuntė šiek tiek prieštaringus signalus, bet atrodo, kad sutiko su Pompeo nutarimu. Prieš patvirtindamas savo pareigas, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė: „Suvaryti vyrus, moteris ir vaikus į koncentracijos stovyklas, bandant iš esmės perauklėti juos, kad jie būtų Kinijos komunistų partijos ideologijos šalininkai – visa tai byloja apie pastangas vykdyti genocidą.“

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose (JT) Linda Thomas Greenfield pasakė: „Valstybės departamentas dabar tai peržiūri, nes nebuvo laikomasi visų procedūrų. Jis siekia užtikrinti, kad jų būtų laikomasi, kad būtų užtikrintas tas paskyrimas.“

Paklaustas apie Lindos Thomas Greenfield pareiškimą, Blinkenas vėliau pasakė: „Mano sprendimas tebėra toks, kad genocidas vykdomas prieš uigūrus, ir tai nepasikeitė.“

Ar kitos šalys nusprendė, kad Kinija vykdo genocidą prieš uigūrus?

Kitų šalių vyriausybės pasmerkė Kinijos veiksmus, tačiau nė viena oficialiai nenustatė, kad Kinija vykdo genocidą, nors joms didėja spaudimas tai daryti.

2022 metų rugpjūčio 31 d., likus kelioms minutėms iki vidurnakčio, Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovė Michelle Bachelet paskelbė savo ilgai atidėtą pranešimą apie besitęsiančius žmogaus teisių pažeidimus Kinijos Sindziango regione.

„Uigūrų ir kitų daugiausia musulmonų grupių narių savavališko ir diskriminacinio sulaikymo mastas, remiantis įstatymais ir politika, atsižvelgiant į individualių ir kolektyvinių pagrindinių teisių apribojimus ir atėmimą, gali būti laikomi tarptautiniais nusikaltimais, ypač nusikaltimais žmoniškumui“, – teigiama ataskaitoje.

Ataskaitoje iš esmės patvirtinami ankstesni mokslininkų, advokatų grupių ir žiniasklaidos pranešimai, tačiau atsargiai atsisakoma vertinimų ir kitų išvadų, kurių negalima galutinai įrodyti. Jos išvadoms suteikiamas papildomas JT svoris, nors Kinija nerodo jokių ženklų, kad atsisakytų įprasto pažeidimų neigimo ir prieš ją nukreiptos kritikos vadinimo Vakarų politizuota šmeižto kampanija.

Dokumentas buvo paskelbtas prieš pat JT žmogaus teisių vadovei Michelle Bachelet paliekant savo postą.

Ir visgi, JT ataskaitoje neužsimenama apie genocidą, kuriuo kai kurios šalys, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, kaltina Kiniją.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas tąkart sakė, jog ilgai laukta Jungtinių Tautų ataskaita patvirtino Jungtinių Valstijų nuomonę, kad Kinija vykdo uigūrų genocidą, ir paragino patraukti Pekiną atsakomybėn.

„Ši ataskaita padidina ir patvirtina mūsų rimtą susirūpinimą dėl Kinijos vyriausybės prieš uigūrus vykdomą genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui“, – buvo sakoma jo pareiškime.

Kinija pasmerkė šią JT ataskaitą, paskelbtą nepaisant Pekino protestų.

Kas bus toliau?

Tikėtina, kad reikės išsamesnio buvusio JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo nutarimo dėl Kinijoje vykdomo genocido prieš uigūrus pagrindimo, norint įtikinti kitų šalių vyriausybes priimti panašius genocido sprendimus ir įvesti daugiašales sankcijas.

Tačiau imtis kokių nors reikšmingų veiksmų prieš Kiniją būtų sunku ir sukeltų didelę trintį tarp Pekino ir Vašingtono. Ankstesni JAV genocido sprendimai buvo susiję su daug mažesnėmis šalimis, tokiomis kaip Bosnija, Ruanda ir Irakas, su kuriomis JAV neturėjo reikšmingų ekonominių santykių. Jungtinėms Valstijoms būtų ekonomiškai ir politiškai neįmanoma įvesti plačių prekybos sankcijų Kinijai, net ir apkaltinus Kiniją genocidu. Labiau tikėtinos naujos tikslinės sankcijos.

Taip pat gali būti, kad po kruopščios peržiūros Bideno administracija nustatys, kad Kinija vykdo nusikaltimus žmoniškumui ir „genocido aktus“, nepasakydama, kad Kinijos veiksmai yra kvalifikuojami kaip genocidas pagal Genocido konvenciją. Tačiau šios pozicijos užėmimas greičiausiai sukeltų Kongreso respublikonų ir kai kurių žmogaus teisių grupių kritiką.