Taivano pasirinkimas, Japonijos ginkluotė, Afrikos kryžkelė – karas Ukrainoje išjudino galingas „tektonines plokštes“ ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naftos turtingos Artimųjų Rytų monarchijos atsidūrė panašioje situacijoje. Jos gauna perteklinį pelną iš žaliavų, kurių kaina yra daug kartų mažesnė už dabartinę rinkos vertę. Be to, jos, kaip ir Indija, bando derėtis su JAV ir globaliais Vakarais dėl vietos geopolitinėje planetos struktūroje, stengdamosis gauti kuo daugiau politinio lojalumo. Laikai, kai Vašingtonas galėjo tiesiog paskambinti Rijadui (Saudo Arabijai), kad sukurtų reikiamą konjunktūrą naftos rinkoje, jau praėjo, o OPEC+ viršūnių susitikimas, įvykęs 2022 metų spalį, tai pademonstravo.
Kita problema yra ta, kad arabai ir indai turi skirtingus tikslus. Jei Saudo Arabija siekia įsitvirtinti kaip regiono lyderė, tai branduolinį ginklą turinti Indija siekia daug daugiau – vietos JT Saugumo Taryboje, tai yra patekimo į viso pasaulio elitą. Argi tokie ambicingi tikslai nesukirs Naujojo Delio prieš jo tvirtus priešus – Pekiną ir Vašingtoną. Atsižvelgiant į tai, kad JAV ir Kinijos konkurencija ir taip yra per aštri, Vašingtonas greičiausiai bus labiau linkęs išlaikyti pusiausvyrą santykiuose su Indija arabų šalių – konkurentų dėl lyderystės regione – sąskaita. Juolab, kad indai konfliktuoja su musulmonišku Pakistanu, kuris neprisideda prie draugiškų santykių su musulmonais arabais.
Rusijos ir Ukrainos karas padidino visus šiuos prieštaravimus, o Pietryčių Azija jau yra ant didelio karo tarp Irano ir Saudo Arabijos/Izraelio slenksčio. O toliau į Rytus padėtis netampa stabilesnė ir taikesnė.
Afrikietiški karo Ukrainoje atgarsiai: ginklai, grūdų koridoriai, „demokratija“
Afrika jau patyrė didžiausią tiesioginį karo poveikį tolimiems regionams. Gyvenimo paradoksas – geopolitikoje mažiausiai reikšmingas, ir niekaip negalintis daryti įtakos sprendimui dėl karo ar taikos, regionas dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą patyrė tiesioginių materialinių nuostolių.
Verta paminėti, kad Kremlius savo pasakojimuose Afriką dažnai vadino draugišku regionu ir pozicionavo save kaip buvusių nuskriaustų kolonijų gynėją nuo buvusių metropolių, kurios neva norėjo toliau išnaudoti jau nepriklausomų valstybių. Tačiau praktiškai Maskva prisidėjo prie maisto kainų kilimo (kurią pati Rusija aktyviai eksportuoja) ir tam tikrą laiką praktiškai paėmė Afrikos valstybes įkaitėmis, vilkindama grūdų sutarties pasirašymą.
Tiesą sakant, Afrika ilgą laiką buvo segmentuota, ir jei ji buvo priešiška Vakarams, tai jos vektorius buvo nukreiptas ne į Rusijos Federaciją, o į Kinijos Liaudies Respubliką ir asmeninę Xi Jinpingo iniciatyvą – „Vieno kelio juostą“ (BRI). Bendradarbiavimo mastai aiškiai atspindi bendrų projektų sąmatas. Kinija į Afrikos projektus investuoja apie 40 mlrd. USD, o Rusija beveik keturis kartus mažiau – 12,5 mlrd. USD.
Atvirai prorusiškais galima laikyti tik su „Wagner“ samdiniais bendradarbiaujančius režimus. Tai jau gana autoritarinės valstybės, kurioms daugiausia taikomos tarptautinės sankcijos (pavyzdžiui, Centrinės Afrikos Respublika, Kongo Demokratinė Respublika, Burkina Fasas, Libija), todėl jų pasirinkimas nėra didelis. Dalis jų iš dalies praktiškai užimtos Rusijos karinių grupuočių – tos pačios „Wagner“.
Demokratinę socialinę sistemą turinčios šalys tradiciškai stovi JAV pusėje. Buvęs JAV ambasadorius Tanzanijoje R. Stittas regione suskaičiavo 16 valstybių, kuriose gyvena apie milijardą žmonių, kuriose veikia demokratinių rinkimų ir laisvosios rinkos institucijos. Tarp jų yra Gana, Pietų Afrika, Kenija, Tanzanija, Nigerija ir kt. Jo nuomone, šių valstybių gyvenimo būdas rodo, kad demokratija Afrikoje veikia.
Tačiau išlieka klausimas, ar šiose šalyse tvarios demokratinės institucijos. Juk ką tik Malyje įvyko karinis perversmas, o ten jau keliauja kariniai „Wagner“ instruktoriai ir niekas netrukdo demokratinei Pietų Afrikos vyriausybei užmegzti glaudžius ekonominius ryšius su KLR ir net planuoti bendrų karinių pratybų, kuriose dalyvaus ir Rusijos kariai. Kita vertus, 28 Afrikos šalys balsavo už JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Rusijos kariuomenės išvedimo iš Ukrainos.
Kitos Afrikos valstybės turi aiškiai nuspręsti, į kurią pusę stoti. Siekdamos palengvinti pasirinkimą, JAV surengė pirmąjį per aštuonerius metus JAV ir Afrikos viršūnių susitikimą, kuriame Afrikos valstybės buvo pakviestos prisijungti prie JAV finansinių, humanitarinių ir infrastruktūros projektų, kurie Afrikos valstybėms turėtų tapti alternatyva Kinijos BRI. O JAV savo projektams pasiruošusi skirti apie 55 mlrd. USD.
JAV Tarptautinės plėtros agentūros ekspertė Whitney Shneidman pažymi, kad JAV iniciatyvos regione yra skirtos skubių Afrikos problemų sprendimui: demokratinių institucijų funkcionavimo, socialinės sferos, sveikatos apsaugos ir kovos su klimato kaita užtikrinimui.
Tačiau tai aktualu atvirų Vakarų visuomenių atstovų požiūriu. Tačiau su kuo vietiniam elitui patogiau dirbti? Taikos metu atsakymas būtų vienareikšmis – Kinija. Karas sukėlė papildomų klaustukų. Juk net Pekinas dar nėra pasiruošęs tiesioginei konfrontacijai su JAV, o Afrikos lyderiai tam tikrai nėra taip pasiruošę.
Būtent pagal šį vektorių ateinančiais dešimtmečiais praeis takoskyra tarp Afrikos valstybių. Ukrainos įėjimas į Afrikos politiką taip pat buvo reikšmingas poslinkis. Tikimasi, kad tai vyksta per „grūdų koridorių“.
Taip Ukraina užmegs bendradarbiavimą su valstybėmis, kurios taps grūdų ir kitų maisto produktų tiekimo žemynui centrais. Iki šiol Senegalas pasisiūlė tapti tokia valstybe. Ateityje Afrika gali būti aiškiau susiskaldžiusi integracinių asociacijų forma, kai kurios iš jų prekiaus ir bendradarbiaus su JAV (ir, aišku, su Ukraina kaip jaunesne partnere), kitos su Kinija ir išlaikys tam tikrą integracijos lygį su Rusijos Federacija. O procesai šia kryptimi buvo paspartinti (o kai kuriais atvejais net pradėti) 2022 m. vasario 24 d.
