„Kovoti už kiekvieną centimetrą“: kaip karas Ukrainoje privertė NATO pakeisti požiūrį į gynybą – tai liečia ir Lietuvą ()
2014 m. prasidėjus Rusijos ir Ukrainos konfliktui, NATO pradėjo prisitaikyti prie naujų iššūkių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po Rusijos žiaurumų Ukrainoje NATO tampa kariniu aljansu, kuris įsipareigoja ginti „kiekvieną centimetrą“ savo teritorijos nuo pirmos galimo konflikto dienos.
Visapusiška Rusijos Federacijos invazija į Ukrainą jau tapo brangiausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, todėl NATO keičia savo požiūrį į gynybą, kad galėtų atlikti funkcijas, kurioms buvo sukurtas Aljansas – apsaugoti savo narius nuo pirmos karo dienos.
NATO karinė doktrina – kokia buvo gynybos strategija
Prieš prasidedant plataus masto karui, NATO turėjo atsakomųjų veiksmų strategiją. Joje buvo numatyta, kad atakos prieš NATO valstybę narę atveju Aljansas turi 90 dienų atsakyti. Buvo manoma, kad pradiniame agresijos etape šalis gali būti iš dalies arba visiškai okupuota. Sąjungininkų pajėgos kaups atsakomąsias priemones, kad deokupuotų arba išstumtų priešą iš teritorijų.
Platus požiūris į saugumą buvo priimtas po Šaltojo karo pabaigos. Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) teigimu, tai reiškė, kad atgrasymas nustojo būti privalomu NATO tikslu ir strategija. Buvo akcentuojamas bendradarbiavimas, konsultavimasis, kolektyvinė gynyba ir konfliktų prevencija.
„Priekinė gynyba“, sudariusi NATO skydą, ir „masinio atsako“ bei „lanksčios reakcijos“ doktrina, kuri buvo NATO kardas, beveik išnyko arba bent jau sumažėjo savo apimtimi ir ambicijomis tiek, kad jos smarkiai skiriasi.
Todėl visos viltys buvo sustiprinti ir papildyti atsargas Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Po Šaltojo karo NATO nebeturėjo galingiausių pajėgų, priešingai – Aljansas nusiginklavo.
Atgrasymo strategija – kodėl keičiasi NATO doktrina
Dar 2014-aisiais, po Krymo aneksijos ir Rusijos invazijos į Donbasą pradžios, NATO prabilo apie iššūkį Europos saugumui. NATO rytinės sienos buvo sustiprintos siekiant sustiprinti sienų apsaugą. 2016 m. buvo nuspręsta sustiprinti priešakinį buvimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje papildomais greitojo reagavimo batalionais.
Jau prasidėjus plataus masto karui ir Rusijos žiaurumams Bučoje, Mariupolyje ir Chersone, rytiniame NATO flange esančios šalys suprato, kad reikia keisti strategiją.
Todėl NATO priėmė istorinį sprendimą grįžti prie atgrasymo strategijos. Tai reiškia:
- didesnis karių skaičius bus bazuojamas sąjungininkų šalyse prie Rusijos sienų;
- didesnė integracija su JAV;
- daugiau pinigų gynybai;
- detalesni reikalavimai sąjungininkams, kad šalys turėtų pajėgų ir technikos kovai.
Dabar pagrindinis elementas bus stiprinti kariuomenes, kad jos būtų geriau matomos Rusijos Federacijai. Nebėra jokios baimės „sumušti“ Kremlių, rašo „The New York Times“. Aljansas taip pat dislokuos daugiau karių, kuriuos tiesiogiai kontroliuos NATO vyriausiasis karinis vadas Europoje generolas Christopheris Cavola, kuris taip pat vadovauja JAV pajėgoms Europoje.
JAV grįžimas į Europą
Kitas didelis pokytis – Amerika grįžta į Europos gynybos centrą, kad planuotų gynybos veiksmus kartu su NATO. Aukštas NATO pareigūnas sako, kad JAV pirmą kartą po Šaltojo karo derina savo karo planus su sąjungininkais.
NATO rytiniame flange esančios šalys dabar bus apsaugotos. Aljanso planavimas ir reikalavimai taps konkretesni. Šalys negalės atsisakyti kariuomenių poreikių, jos turi atkurti Aljanso galimybes vykdyti kovines operacijas Europoje. Nuo 2014 m. visos NATO išlaidos gynybai padidėjo 350 milijardų JAV dolerių – nepaisant to, kad tik 8 iš 31 valstybės narės pasiekė rodiklį, kai 2 % BVP turi būti skirti gynybai.
NATO karinė doktrina – Aljansas sustiprins labiausiai pažeidžiamą vietą
Viena pažeidžiamiausių NATO sričių yra oro gynyba. Per pastaruosius 30 metų šalys sumažino ne tik kariuomenių, bet ir savo oro gynybos pajėgų finansines galimybes. Europoje mažai kas galėjo pagalvoti, kad gali prasidėti didelio masto konfliktas, kuriam prireiks šimtų priešlėktuvinių raketų. Rusija į Ukrainą paleido daugiau nei 1000 sparnuotųjų, balistinių ir priešlėktuvinių raketų, kurios sugadino apie 50 % visos energetikos sistemos.
Naujoji NATO doktrina – ką sako ekspertai
Izraelio karininkas ir „Focus“ karo apžvalgininkas Jigalas Levinas sako, kad naujoji strategija reiškia, kad net tokios mažos šalys kaip Estija, Latvija ir Lietuva gali būti apsaugotos. Priešingu atveju Rusijos desantinės pajėgos per dieną gali užimti šalis, vykdydama panašią operaciją oro uostuose, kaip buvo Hostomelyje. Su senąja strategija NATO iškiltų klausimas, kaip reaguoti į sparčią Baltijos šalių okupaciją.
Štai kodėl Estija, Lietuva ir Latvija labai padeda Ukrainai, nes supranta, kad jei Ukraina kris, jos gali būti sekančios.
Savo ruožtu CSIS ekspertai rašo, kad NATO išlieka didžiausias, galingiausias ir sėkmingiausias karinis aljansas pasaulyje. To galima išvengti nuolat prisitaikant prie laikmečio iššūkių.
„Naujoji NATO koncepcija yra naujausia evoliucija, kai Aljansas pradeda veikti iš naujo, kad išspręstų situaciją, su kuria niekada nebuvo susidūręs savo istorijoje: plataus masto sausumos karą Europoje“, – reziumuoja analitikai.
