Naujame Nikolajaus Mitrochino kariniame sąvade: kyla grėsmė dar vienai gan stambiai Ukrainos gyvenvietei; rusų ir ukrainiečių kariuomenės kaunasi dėl kiekvienos karvidės; Charkivas kenčia stiprų apšaudymą, tačiau Odesai apšaudyti RF jėgų neliko; ukrainietiški dronai skraido jau už 1200 km, greitai bus ir 2000; Zelenskis pradėjo mobilizuoti jaunesnius ukrainiečius; Ukrainoje mažiausiai 750 tūkstančių tarnybos vengia; Prancūzijos kariai gali atvykti į Ukrainą su savo Patriot, ginti vakarinius miestus.

Grėsmė Časovui Jarui: RF GP gretinasi prie dar vieno Ukrainos miesto

Praėjusią savaitę fronte gerokai pasudėtingėjo situacija UGP, ką savaitės gale pripažino ir vyr. vadas A. Syrskis. Rusijos armija judėjo trijose Donecko fronto ruožuose: prie Časovo Jaro, vakariau Avdijivkos ir prie Novomichailovkos. UGP sėkmingai priešinasi, bet pamažu traukiasi.

Prie Časovo Jaro, rusų („karkorų“) duomenimis, paremtais ir ukrainiečių video, RF GP pralaužė ukrainiečių gynybą ryčiau miesto ir priėjo prie Severskij Donec — Donbas kanalo apylinkių. Šiuo per Časovą Jarą einančiu kanalu, eina pagrindinė UGP gynybos linija šiame rajone. Prisiartinimas prie kanalo reiškia, kad RF GP kontroliuoja stambų Ivanovskoe (Krasnoe) kaimą, pridengusį kanalą ir rytinį miesto flangą nuo puolimo iš Bachmuto pusės. Taip niveliuojami visi UGP vasarinio kontrpuolimo laimėjimai šiame rajone, kai pavyko išplėsti išlaisvintą teritoriją į pietryčius nuo Bachmuto ir iš tos pusės apsaugoti Časovą Jarą.

Tuo pat metu rusų kariuomenė į Časovo Jaro apylinkes atėjo iš šiaurės rytų, užimdama tolimiausią nuo centro miesto gatvę Kanalo mikrorajone. Šį mikrorajoną nuo likusio miesto skiria Severskij Donec — Donbas kanalas. Tačiau užėmusi mikrorajoną, rusų armija galės prisiartinti prie kanalo forsavimo vietos, prisidengdama griuvėsiais. Kol kas, ukrainiečių vadovybės teigimu, UGP pavyko atmušti ataką prieš mikrorajoną (šeštadienio ryte).

Zonoje vakariau Avdijivkos frontas plečiasi kaip puokštė, kurios apačia buvusiame „maiše“, žiedynas stiebiasi į vakarus, šiaurės-vakarus ir pietvakarius. Čia per savaitę nuo praėjusio šeštadienio UGP sutriuškino mažiausiai dvi stambias puolančias šarvuočių ir tankų kolonas, visgi rusų armija juda į šiaurės-vakarus ir pietvakarius. Pats judėjimas, tikėtina, nelabai reikšmingas (nors patikimų padėties žemėlapių pusės nepateikia). Tačiau prie Vodianoje ir Pervomaiskoje kaimų, stovinčių abiejose vandens telkinių grandinės, dengiančios puolimo zoną iš pietinės pusės, krantuose, vyksta itin sunkūs mūšiai. Jei rusų armijai pavyks patekti į kitą krantą, tai sugriaus piečiau esantį ukrainiečių frontą. Veikiausiai nedaug, tačiau dabar vyksta mūšiai dėl pasislinkimo šimtą ar du šimtus metrų per dieną, o dviejų-trijų kilometrų proveržis laikomas labai reikšminga sėkme.

Dar piečiau mūšiai vyksta Novomichailovkoje, kur rusų armija lyg ir kontroliuoja ar tai pusę, ar tai du trečdalius gyvenvietės, tačiau toliau yra kiti kaimai, ir čia reikšmingo rusų poslinkių laukti neverta.

„Karkorų“ kanalas „Rybar“ rašo apie tai tokiu stiliumi:

„Neseniai fermos kontrolę paėmę iš šiaurės einantys RF GP daliniai stengiasi pasislinkti į vakarus sodininkų bendrijos „Mašinostroitel“ kryptimi. Priešininko publikuotuose kadruose tenai pajudėjusi kolona pateko į UGP apšaudymą prie miško juostos tarp fermos ir namų sklypų.

Pietiniame flange rusų padaliniai puola iš pieno prekių fermos kaimo centro kryptimi. Priešakinė grupė praėjo kelis šimtus metrų ir nusigavo iki karvidžių Timiriazevo gatvėje, tačiau pateko į apšaudymą kasetiniais sviediniais“.

Nutrūko ir stambaus rusų prasiveržimo tarp Kremmenos ir Limano bandymas. Ten buvo visiškai sunaikinta mažiausiai dvylikos vienetų rusų šarvuotos technikos kolona.

UGP pažymi, kad pastarąsias dvi savaites dėl didžiulių šarvuotos technikos kolonų nuostolių RF GP pradėjo naudoti naują šturmo dalinių permetimo techniką. Užuot ištisinės kolonos, kur pėstininkus dengia apsauginiai šarvai, naudojami atskiri tankai ir šarvuočiai, ant kurių apdangalai nuo dronų ir maskuojantis tinklas. Po apdangalu ir mašinoje slepiasi iki dviejų pėstininkų dalinių, tai yra, kareiviai susigrūdę kaip silkės statinėje. Šis tankas ar šarvuotis reikiamą poziciją įprastai pasiekia be kliūčių, nes ukrainiečiai artileristai dėl sviedinių deficito nenori jų eikvoti tokiam sudėtingam taikiniui. Po to iš mašinos kaip žirniai iš skardinės (drono-stebėtojo požiūriu) pabyra dešimtys žmonių, kurie stengiasi pribėgti iki pozicijos ir pasislėpti. Ukrainiečiai artileristai stengiasi šį momentą pagauto ir tokias grupes apšaudyti kasetiniais sviediniais.

Beje, UGP atakų efektyvumas irgi abejotinas. Tad, remiantis mūsų šaltinių duomenimis, iš 350 GUR ir teritorinės gynybos dalinių kovotojų, beprasmiškuose „priešrinkiminiuose“ kovo mūšiuose Belgorodo ir Kursko sričių pasienyje prarado 52 žmones ir daugiau nei šimtas buvo sužeista. Šių duomenų mes nepublikavome, kol iš rusų pusės nebuvo puolusiųjų didelių nuostolių foto ir video patvirtinimų.

Ukrainos dronai pasiekia vis toliau

Savaitės tendencija — rusų smūgių skaičiaus ir intensyvumo mažėjimas. Akivaizdu, tai vyksta senkant raketų atsargoms. Daugiau jų ir perimama. Tačiau Charkivui ta mažai gelbsti — jis bombarduojamas „Iskanderais“ ir S-300 balistinėmis trajektorijomis, tad, be „Patriot“ miestas lieka beginklis. Panašu, jame gerokai išmušta oro gynyba, kas paaiškina ir dažnas rusiškų kovinių dronų „viešnages“, ir žvalgybinius dronus virš miesto, ir nemažas aukas. Balandžio 6 dieną publikuotame interviu Zelenskis pareiškė su ankstesniais periodais smarkiai išaugusius reikalavimus Vakarams: jo nuomone, patikimai Ukrainos apsaugai iš oro, reikia 25 Patriot sistemų, ir kiekvienoje iš jų po 6–8 paleidimų įrenginius (anksčiau kalbėta apie 5–7 sistemas). Pasak jo, šiais metais perduodami F-16 lėktuvai sudarys vos 10％ būtino parko, tačiau jie gali veikti kartu su oro gynyba. Jai raketų kol kas pakanka, jei RF apšaudymus tęs tokiu intensyvumu.

Pažymėtina, kad RF praktiškai be dėmesio paliko kovą aktyviai atakuotą Odesą ir dabar ciniškai doroja dar vieną „rusišką“ (Putino* ir jo artimiausios aplinkos supratimu) miestą, kur lieka maždaug milijonas žmonių. Ne mažiau, nei 300 tūkstančių miestiečių, remiantis mero pareiškimais, jau dvi savaites sėdi be šviesos, ir kada ji atsiras, neaišku. Vis miesto šiluminės elektrinės sugriautos, dalis elektrinio transporto neveikia. Rusijos armija du kartus pakartotinai atakavo dronais pirmųjų „atskridimų“ vietas, taip žuvo mažiausiai trys gaisrininkai (kaip paaiškėjo iš įvykio vietos video, rusakalbių). Nukentėjo jų kolegos, greitosios pagalbos darbuotojai, žurnalistai.

Savo ruožtu, iš Charkivo ir jo apylinkių jau ilgiau nei mėnesį raketinėmis salvinės ugnies sistemomis „Vampir“ apšaudomas Belgorodas. Remiantis balandžio 6 dienos rusų ataskaita, toks įrenginys buvo sunaikintas Charkive tiesiog gatvėje (rusų šaltiniai tvirtina, kad įrenginiai buvo du, tačiau video yra tik vienos liekanos), nors tai visai galėjo būti ir mašina su oro gynybos raketomis.

UGP taip pat aktyviai naudojo atakos dronus prieš taikinius giliai rusų užnugaryje. Balandžio 2 d. ukrainietiški dronai, labiau primenantys lengvuosius motorinius lėktuvus, nekliudomi nuskriejo iki Tatarstano, stambiausios atakos dronų „Geranj-2“ surinkimo gamyklos Elabugoje. Ten jie apgadino veikiantį bendrabutį, kuriame gyveno dronus surenkantys studentai.

Balandžio 5 dieną atlikta stambiausi tokio tipo ataka prieš karinius aerodromus Rostovo srities Morozovske (44 dronai), Krasnodaro krašto Jeiske (10 dronų) ir Saratovo srities Engelse (vienas dronas). Rusų duomenimis, jie visi numušti, nors video iš to paties Morozovsko demonstruoja sprogimus kažkur karinio aerodromo rajone. Ukrainos žvalgyba atsiskaitė sunaikinusi bent šešis lėktuvus ir pažeidusi dar aštuonis, o taip pat sunaikinusi dvidešimt rusų kariškių, tačiau to nepatvirtino jokiais įrodymais. Rusijos pusė patvirtino tik „dronų liekanų“ pataikymą į kai kuriuos administracinius pastatus ir elektros pastotę. Šį kurį laiką nedirbo.

Ukrainos valdžia žada, kad greitai pasirodys bepiločiai, nuskriejantys iki 2000 kilometrų. O kol kas jei skraido jau 1200 km, kas ir buvo pademonstruota Elabugoje. Tačiau šių bepiločių smūgių efektyvumas lieka žemas. Jų kovinis užtaisas vos 20 kilogramų, kuriuo galima pažeisti fasadus ar stogus, naftos saugyklas ar naftos perdirbimo gamyklas, o taip pat atvirose aikštelėse stovinčią techniką, bet ne daugiau.

Ukraina ryžosi mobilizuoti 25–26-mečius

Ilgai derinus, panašu, išryškėjo mobilizacijos Ukrainoje parametrai. Šią savaitę Aukščiausioji Rada turi priimti atitinkamas įstatymų pataisas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė seniai Rados priimtą įstatymą, sumažinantį šaukimo amžių nuo 27 iki 25 metų. Taip UGP turėtų papildyti dešimtys tūkstančių šaukimo procedūrai lojalių kovotojų.

Dabar fronte labai trūksta kareivių ir karininkų. Tarnybos vengia ne mažiau, nei milijonas žmonių. Buvo paskelbti duomenys kad tokiuose santykinai nedideliuose ir retai apgyvendintuose Ukrainos regionuose, kaip Poltavos ir Černovicko sritis, dabar yra po 30 tūkst. vengiančių tarnybos. Net tiesiog ekstrapoliuojant tai Kyivo kontroliuojamiems regionams, tarnybos vengia ~750 tūkst., o atsižvelgiant į regionų dydį, galima užtikrintai kalbėti apie milijoninę, o gal net dvimilijoninę) tarnybos vengėjų „armiją“. Tai yra, dabar jų yra mažiausiai tiek pat, kiek UGP karių.

Beje, viešai skelbiamuose Ukrainos vadovybės planuose nėra netgi to „rezervistus“, ko reikalavo atleistas vyr. vadas Valerijus Zalužnas. Jam reikėjo ne tik papildyti UGP gretas, tačiau ir pakeisti susidūrimo linijoje kariaujančius jau du metus ir kuriems reikia nedelsiant ir ilgai pailsėti.

Akivaizdu, kad Ukrainos vyriausybei neužtenka resursų aprengti, kokybiškai apginkluoti ir apmokėti tokį didžiulį kontingentą. Negana to, remiantis turimomis duomenų nuotrupomis, naujas rezervų papildymas (gali būti iš karių, nebuvusių fronto linijoje, o vadovaujant Zalužnui buvusių jo įpėdinių nesuprantamame rezerve) permetami į frontą, ginkluoti viena lengvais šaulių ginklais ir prieštankinėmis raketomis.

UGP smarkiai trūksta šarvuotos technikos, naujos armija praktiškai negauna. GP smarkiai trūksta amunicijos, ir dėl to gynyboje pirmiausia remiasi pėstininkais apkasuose fronte ir juos lydinčiais dronais, prieštankinėmis priemonėmis ir minosvaidžiais.

Todėl žadama nuosekli ir nepermaldaujama naujoji ukrainiečių mobilizacija, o ne „banginė“. Kaip savotiška kompensacija šauktiniams žadama paslauga, kur jie gali pasirinkti tarnauti vienoje ar kitoje karinėje specialybėje ar konkrečiame padalinyje.

Be to, Zelenskis užtikrintai kalba, kad žvalgybos duomenimis, RF artimiausiu metu mobilizuos 300 tūkstančių karių atverti naują Charkivo frontą ir pabandyti užgrobti šią Ukrainos „antrąją sostinę“. Tokiu atveju, iš tiesų, Kyivui reikės daug rezervistų užpildyti dabar rengiamas gynybos linijas šalies šiaurėje ir šiaurės-rytuose. Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas apžiūrėjo tokias linijas Černigovo srityje.

Ką NATO kariai gali veikti Ukrainoje

Balandžio 6 d. Zelenskis interviu pasakė: „Aš palaikiau Makrono pasiūlymą, kad prancūzų kariškiai atvyktų čia treniruoti mūsų žmonių… Manau, kariuomenė, kuri apmokytų mūsų vaikinus čia — daug greičiau, nei siųsti brigadas tenai. <…> Taip pat mes už pasiūlytą iniciatyvą būti prie sienos. Kaip galime atsisakyti? Jeigu jei tai siūlo ir atvažiuos, mes tai žinom palaikysime“.

Jei šie žodžiai reiškia ketinimą veikti, Prancūzijos prezidento iniciatyva oficialiai pristatyti ginkluotas NATO šalies pajėgas į Ukrainos teritoriją iš ketinimų ima darytis tikrove. (Neoficialiai žvalgybos ir pagalbiniai padaliniai, o taip pat įvairūs armijos struktūrų atstovai čia jau yra). Ir čia svarbu ne tai, kad prancūzų karinis parengimas kuo nors pranašesnis už ukrainiečių, paremtą realia kovine patirtimi šiame karinių veiksmų teatre. O tai, kad šie Prancūzijos GP atstovai gali atlikti daugybę kitų užduočių ir turėti tam būtiną techniką. Pavyzdžiui, pridengti save, Ukrainos armijos apmokymų poligoną, o kartu ir Lvivą ar Chmelnicką Prancūzijos armijos „Patriot“ sistema.

Beje, į Prancūzijos iniciatyvą atsiliepė ne tik Baltijos šalys, bet ir, pavyzdžiui, Suomija, kur aną savaitę URM vadovė neatmetė tokios galimybės (tikėtina, ir savo šalies armijai).

Nikolajus Mitrochinas
republic.ru

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.